Stojantiesiems

VILNIUS TECH PRISTATO NAUJĄ STUDIJŲ PROGRAMĄ: MEDIJŲ KŪRYBA IR SKAITMENINĖS TECHNOLOGIJOS – ATEITIES KŪRĖJAMS

Gruodžio 16, 2025
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), nuolat analizuojantis darbo rinkos tendencijas ir studijų paklausą, jau kitais metais stojantiesiems pasiūlys  naują bakalauro studijų programą „Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos“. Naujoji programa bus vykdoma Kūrybinių industrijų fakultete (KIF) ir suteiks menų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. bakalauro laipsnį. Programos esmė – parengti kūrėjus, gebančius ne tik valdyti moderniausias audiovizualines technologijas, bet ir sėkmingai įgyvendinti skaitmeninius kūrybinius projektus realiame sektoriuje   
  
Šiuolaikinio audiovizualinio turinio kūrėjų poreikis auga 
Audiovizualinių medijų rinka Lietuvoje ir visoje Europoje sparčiai transformuojasi – tradicinį kino kūrimą papildo virtualiosios gamybos technologijos, dirbtinis intelektas, išplėstinės realybės (XR) platformos, interaktyvios medijos. Europos Komisija audiovizualinį sektorių įvardina kaip vieną dinamiškiausių ir sparčiausiai augančių kūrybinių industrijų sričių, kuriai šiandien ypač trūksta profesionalų, gebančių jungti meną, technologijas ir kūrybinį mąstymą. KIF Fakulteto aktyvus bendradarbiavimas su verslo atstovais  AVAKA, NKIKIA, ArtTech Agency ir AGATA padėjo įsivertinti šiandieninės darbo rinkos poreikį. Darbdaviai pažymėjo, kad labiausiai vertina kūrėjų technologinius įgūdžius, audiovizualinio turinio kūrimo kompetencijas, kritinį bei kūrybinį mąstymą. Artimiausiais metais vis daugiau reikšmės įgis ir teisinės bei etinės žinios, susijusios su medijų turinio kūrimu, dirbtiniu intelektu bei intelektinės nuosavybės apsauga. 
  
Programa orientuota į audiovizualinio turinio i virtualios gamybos kūrybos technologijų sritis 
Ši programa skirta ugdyti šiuolaikinio audiovizualinio turinio kūrybos technologijas išmanančius profesionalius menininkus, kurie gebėtų ne tik kurti taikant pažangiausius technologinius sprendimus, bet ir valdyti kūrybinius medijų projektus bei efektyviai komunikuoti jų rezultatus. Nauja programa dėmesį skirs tokioms sritims kaip kinas, reklama, išplėstinė realybė, fotografija, televizijos laidų kūryba naudojant klasikinius bei virtualius produkcijos metodus. Studijų metu studentai mokysis vaizdo ir garso montavimo technologijų, įgis praktinių įgūdžių: virtualiosios gamybos, išplėstinės realybės, interaktyvių medijų dizaino, garso ir vaizdo skaitmeninio apdorojimo kūrybinėse srityse – apie studijų programą pasakoja. prof dr. V. Asakavičiūtė. 
Programos struktūra paremta moduliniu principu ir iššūkiais grįstu mokymusi. Studentai kiekviename semestre rengs kompleksinį projektą, kuris nuguls į jų profesinį portfolio – tai leis absolventams į darbo rinką žengti su stipriu kūrybinių darbų rinkiniu. Tokia programos struktūra užtikrina, kad studentai ne tik įgis techninių kompetencijų ir įgūdžių, bet ir mokysis kūrybinio verslumo, asmeninės vadybos,  gebės vystyti startuolius ir integruoti inovatyvius sprendimus į kultūros ir meno sektorius. 
 
Profesionali technologinė bazė arba Pažangi technologinė ir kūrybinė bazė 
Materialinė ir techninė bazė – svarbus prioritetas šioje studijų programoje. Studentai studijų metu dirbs su pažangiausia industrine technika, naudojama Europos ir JAV kino bei audiovizualinės gamybos sektoriuose. Viena iš studijų erdvių – „Faux Real Studio“ virtuali studija, suteikianti galimybę realiomis sąlygomis mokytis virtualiosios gamybos procesų bei Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ kur studentai galės naudotis virtualiosios gamybos studija,  profesionaliu filmavimo paviljonu,  naujausia filmavimo, apšvietimo ir montavimo įranga, skaitmeninėmis kūrybos platformomis. 
Tokia programos infrastruktūra užtikrina, kad studentai mokysis ne tik auditorijose, bet realioje, profesionalioje kūrybinėje aplinkoje bei turės galimybę praktikuotis su naujausia filmavimo ir montavimo įranga, taip įgis vertingų techninių, meninių įgūdžių bei filmavimo ir apšvietimo įrangos valdymo patirties, kuri yra tiesiogiai pritaikoma jų profesinėje karjeroje. 
  
Užtikrintos ateities karjeros galimybės  
Pasak KIF studijų prodekano doc. dr. Robert Leščinskij – “studijų programa suteikia plačias karjeros galimybes. Studijų metu studentai nuosekliai ugdo ir gilina kompetencijas – nuo pagrindinių vizualinės raiškos ir audiovizualinio pasakojimo principų iki pažangių virtualios gamybos, vizualinių efektų, garso meno ir startuolių kūrimo gebėjimų.  Programa suprojektuota taip, kad padėtų  formuoti individualų profesinį kelią – nuo kino kūrėjo, prodiuserio ar montuotojo iki medijų menininko,  ar ArtTech startuolio vadovo” 
Baigę programą absolventai bus konkurencingi darbo rinkoje ir galės sėkmingai įsidarbinti kino, reklamos ir komercinės vaizdo gamybos sektoriuose, animacijos bei virtualiosios gamybos komandose, garso ir vaizdo postprodukcijos studijose. Absolventai gebės kurti medijų meno projektus, analizuoti medijų meno poreikių ir technologijų kaitą, dirbti tarptautinėse audiovizualinės gamybos kompanijose, kurios aktyviai plečia savo kūrybinę veiklą Lietuvoje, taip pat individualiai  ir komandoje įgyvendinti skaitmeninio turinio, kūrybos inovacijų sprendimus nacionaliniu bei tarptautiniu mastu. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau