VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis: knygos apie miestų raidą ir urbanistinius iššūkius

Knygoje apibūdinta miestų ir kaimo gyvenviečių vystymosi Lietuvoje raida, pateikti trumpi stambiųjų gyvenviečių aprašai. Išdėstyti bendrojo teritorijų planavimo pagrindai ir urbanistinės plėtros sąlygos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano pagrindiniai sprendiniai bei gyvenamųjų vietovių sistemos optimizavimo galimybės šalyje ir savivaldybėse. Knyga orientuota į teritorijų planavimo, žemėtvarkos, urbanistikos specialistus, kurie rengia realius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus, erdvinio planavimo galimybių studijas. Iš šios knygos skaitytojai gebės pasisemti patirties, praktinių sprendimų, realių skaitinių reikšmių, kurios susistemintos ir suprantamai pateiktos. Knygoje pateikiami realių teritorijų planavimo dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 2030, Birštono savivaldybės ir Birštono kurorto bendrųjų planų pavyzdžiai, kurie padės specialistams ir studentams susipažinti su jų rengimu bei panaudoti patirtį savo naujuose darbuose. Knyga paremta holistiniu požiūriu į aplinką, joje perteikiamas darnios aplinkos ir gyvenimo kokybės, tolygaus Lietuvos teritorijos, jos regionų vystymo siekis, nykstančius kaimus ir jų infrastruktūrą kompensuojant geru susisiekimu tarp tolimesnių gyvenviečių, taip siekiama suteikti gyventojams reikalingas socialines viešąsias paslaugas.

XXI amžius kelia daugybę iššūkių, kurie įvairių sričių specialistus verčia peržengti „komforto zonos“ ribas. 2019 m. prasidėjęs naujas vientisųjų Architektūros studijų programos modulis „Architektūra ir kontekstai“ studentams suteikia galimybę išgyventi netikėtas patirtis, kurios gali atsirasti nepažintuose kultūriniuose, socialiniuose, geografiniuose kontekstuose. Kursinio projekto metu vykstama į kokią nors užsienio šalį ir projektas rengiamas nepažįstamame mieste. Studentai taip pat turi galimybę pasirinkti alternatyvą – kursinį projektą rengti arba Architektūros, arba Urbanistikos katedroje. Knygoje pristatoma Urbanistikos katedros kuruojamo modulio metodinė medžiaga, skirta urbanistinio projektavimo etapams, principams ir metodams apžvelgti. Leidinys iliustruojamas 2019–2020 mokslo metais rudens semestre Šefilde rengtu projektu – pateikiamos išvykos akimirkos, atliktos pasirinktos teritorijos urbanistinės analizės, visų studentų bendrai sukurta teritorijos formavimo urbanistinė architektūrinė koncepcija, 14 detalizuotų koncepcijos fragmentų ir galutinis projekto pristatymas. Leidinys skirtas ketvirto kurso architektūros studentams, tačiau sudominti turėtų ir jaunesnius bei ne tik architektūrą studijuojančius. Kitų specialybių studentus ir specialistus taip pat turėtų suintriguoti iššūkis ir patiems pasinerti į nepažintus pasaulius.

Urbanizacija – istorinis gyventojų koncentracijos miestuose reiškinys nuo pat miesto atsiradimo laikų. Miestas, ypač stambus, yra psichologiškai patrauklus kaip civilizacijos idealas kaimų, miestelių gyventojams. Šiandienė urbanizacija yra fenomenas: iš dalies nevaldomas, kartu su pramonės, susisiekimo, informacinių technologijų raida įgyjantis vis naujas – suburbanizacijos, miesto ir kaimo asimiliacijos ir kitas formas, keičiantis gyvenimo sąlygas ir būdą, žmonių santykius, sėslumą. Kiekviena šalis ir miestas identifikuoja unikalias urbanistines problemas, skirtingai interpretuoja jų sprendimo būdus nuo darniosios plėtros principų iki estetinių veiksnių prioriteto. Urbanistikos sąvoka atsirado XX a. pradžioje, šiandien ji suprantama kaip mokslas ir praktinė veikla – priemonė, padedanti paveikti urbanizacijos raidą tinkama kryptimi. Globalia prasme tam taikomos oficialios koncepcijos, šalies ir miesto mastu – urbanistinės politikos, urbanistinio planavimo dokumentai. Urbanistika susijusi su miesto sociologijos, demografijos, ekonomikos, taikomosios matematikos ir informatikos, inžinerijos ir kitokiomis žiniomis, metodais, idėjomis; didelė visuomenės ir politikų įtaka. Vadovėlio tikslas – padėti susigaudyti plačiame, painiame ir prieštaringame nuolat kintančiame lauke, rasti pagrindinę urbanistikos liniją ir jos alternatyvų veiksnius, ugdyti sisteminį mąstymą, kompromisinių sprendinių supratimą, skatinti gebėjimus diskutuoti, sudaryti savarankiškų studijų prielaidas. Urbanistika Lietuvoje slepiama po teritorijų ar miestų planavimo, kraštotvarkos skraiste, nėra terminų sistemos.Todėl labai svarbu susipažinti su ilgą šios srities patirtį turinčiomis rinkos ekonomikos šalimis.

Vadovėlis skirtas tų universitetų studentams, kurių studijos susijusios su urbanizacijos ir urbanistikos problematika, taippat planavimo ir projektavimo įmonių bei savivaldybių darbuotojams, politikams.

Monografijoje analizuojama praėjusio amžiaus urbanizacijos procesų ir mąstančio proto bei vaizduotės sąsajos ir sąveikos. Autorius nekelia sau uždavinio išsamiai ir nuosekliai aptarti visų svarbesnių teorinių miesto bei nūdienos urbanizacijos procesų refleksijų ar urbanistinio mąstymo vingių. Siekta išsamiau aptarti svarbiausias, reikšmingiausias, didžiausią poveikį urbanistikos profesionalų ir visuomenės sąmonei padariusias praėjusio amžiaus moderniojo miesto sampratas ir solidžiausias kritiškas urbanizacijos refleksijas, išryškinti šiose mąstymo projekcijose slypintį tolesnių miestokūros idėjų ir tendencijų potencialą, nušviesti ir išanalizuoti destruktyvaus urbanistinio mąstymo ištakas ir pavojingą ideologiją skleidusias urbanistines koncepcijas, pirmą kartą Lietuvos urbanistikos istorijos ir teorijos kontekste pateikti išsamesnį praėjusio amžiaus miesto teorinių refleksijų mentalinį žemėlapį. Monografija skirta tyrinėjantiems bei studijuojantiems įvairialypę teorinę ir istorinę moderniojo miesto problematiką urbanistams, architektūrologams, menotyrininkams, miesto sociologams, architektams, taip pat visiems, kurie domisi šiuolaikinės miestokūros tematika.

JURGIS VANAGAS (g. 1933) – architektas urbanistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos nusipelnęs architektas, Baltarusijos architektūros akademijos užsienio narys akademikas, daugelio tarptautinių organizacijų, plataus masto urbanistinių programų dalyvis. J. Vanago mokslinių interesų sritis – urbanistikos teorija, miestų ir regionų planavimas, miesto sociologija, gyvenamosios aplinkos formavimas, architektūros kritika ir publicistika. Dalyvavo pasauliniuose kongresuose, konferencijose, skaitė paskaitas JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje. Kelių Lietuvos miestų bendrųjų planų autorius, dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, sudarė Vilniaus miesto teritorinės plėtros koncepcijos variantą. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio urbanistinės jungties kūrimo iniciatorius, jos rėmėjų draugijos pirmininkas. Yra tapęs ne vieno urbanistinio ir architektūrinio konkurso prizininku. J. Vanagas daug metų redagavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos leidžiamą žurnalą „Urbanistika ir Architektūra“. Parengė monografijas, vadovėlius aukštosioms mokykloms „Miesto sociologijos pagrindai“, „Miesto teorija“, „Urbanistikos pagrindai“ (du pastarieji premijuoti vadovėlių konkursuose). Yra parašęs daugiau kaip 300 straipsnių, išspausdintų 12 kalbų. Lietuvos Atgimimo sąjūdžio remiamas 1990 m. buvo išrinktas Vilniaus miesto tarybos nariu, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio kryžiumi, Kauno miesto „Santakos“ Garbės ženklu.

Vadovėlyje rašoma apie miestų ir teritorijų tipologiją, jų sandarą, planavimą, apie šio proceso įgyvendinimą ir valdymą. Pateikiama žinių apie užsienio ir Lietuvos urbanistines doktrinas, jų evoliuciją ir aktualijas, ryšį su Europos Sąjungos ir Baltijos jūros regiono teritorinėmis programomis. Gale įdėtas išsamus urbanistinių terminų ir sąvokų žodynėlis. Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštosioms mokykloms, rengiančioms urbanistus, teritorijų, kraštovaizdžio planuotojus, kraštotvarkos specialistus, taip pat toms, kurių mokymo planuose urbanistika, miestų, regionų, teritorijų planavimo disciplinos įtrauktos kaip privalomosios arba pasirenkamosios.