VILNIUS TECH mokslininkai sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biuro darbuotojus gali apsaugoti nuo perdegimo
Po 8 valandų darbo dienos nebelieka jėgų nei šeimai, nei draugams, nei pomėgiams – daugybei žmonių toks scenarijus yra tapęs kasdienybe. Perdegimą Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) įvardija kaip vieną didžiausių XXI a. iššūkių, kurį gali lemti ir netinkama darbo aplinka. VILNIUS TECH mokslininkai pabandė šią situaciją pakeisti – jie sukūrė inovatyvią sistemą, kuri biurus iš statiškų erdvių transformuoja į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas.
Pasak VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros mokslininko, profesoriaus habil. dr. Artūro Kaklausko, standartinė biuro aplinka, kuri dažnai būna statiška ir varginanti, ignoruoja individualią žmogaus būseną ir sukelia nuovargį.
„Pasauliniai tyrimai rodo, kad darbuotojui dirbant jam netinkamoje biuro aplinkoje, mažėja jo darbo našumas ir blogėja afektinių, emocinių, loginių ir kognityvinių būklių rodikliai“, – sako mokslininkas.
O kas būtų, jei ši aplinka ne skatintų stresą, nuovargį ir nerimą, o nuo jo apsaugotų – pastebėtų pirmuosius signalus ir padėtų to išvengti?
Tokį klausimą iškėlęs prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas su kitais VILNIUS TECH mokslininkai įgyvendino mokslinių tyrimų projektą ir sukūrė sistemą AFFECTS (Smart, Sensory, Self-learning and Adaptive Buildings). Ji realiuoju laiku analizuoja darbuotojo emocines, afektines ir fiziologines būsenas, o pagal jas pritaiko darbo aplinką – nuo apšvietimo, kvapų, oro taršos (gera ventiliacija ir mažesnė CO₂ koncentracija), temperatūros, drėgmės iki muzikos, filmų ar darbuotojui pateikiamos informacijos.
„Iki šiol žmogus turėjo prisitaikyti prie darbo vietos. Mes siekiame pakeisti šią logiką – darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus. Tik tada technologijos iš tikrųjų tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai“, – tikina profesorius.
Darbuotojų perdegimas kainuoja milijardus
Vis dar dažnai galvojama, kad darbuotojo savijauta – jo asmeninis reikalas, tačiau iš tiesų yra priešingai. Darbe patiriamas ilgalaikis stresas, kognityvinė perkrova ir perdegimas mažina kūrybiškumą, produktyvumą ir darbo efektyvumą, didina klaidų tikimybę bei skatina darbuotojų kaitą, o tai lemia kasmetinius milijardinius nuostolius verslui, valstybei ir visuomenei.
Deja, dauguma organizacijų tai pastebi per vėlai. Darbuotojų apklausos, pokalbiai ar metiniai gerovės tyrimai parodo pasekmes, bet neleidžia laiku pastebėti pirmųjų ženklų. Be to, vadovai sprendimus dėl darbo krūvių dažnai priima remdamiesi intuicija arba subjektyviais skundais, o ne objektyviais duomenis.
Pasak mokslininko, būtent čia atsiranda vietos naujos kartos, į žmogų orientuotoms sumanioms technologijoms, kurios sukuria visiškai naują darbo aplinkos valdymo standartą.
„Mes nenorime konstatuoti, kad žmogus jau perdegė. Norime padėti pastebėti pirmuosius didesnio nuovargio, nerimo, ilgalaikio streso signalus ir bandyti šią situaciją pakeisti. Kadangi suaugę žmonės biuruose praleidžia nemažą dalį savo gyvenimo, AFFECTS technologija gali veikti kaip masinė prevencinė priemonė“, – teigia prof. habil. dr. A. Kaklauskas.
Biuras gali tapti aktyviu pagalbininku
Reikšmingiausia AFFECTS inovacija – darbuotojo ir jo darbo aplinkos skaitmeninis dvynys. Ši technologija transformuoja biurus iš statiškų erdvių į dinamiškas, prie žmogaus emocijų prisitaikančias ekosistemas: ji realiuoju laiku analizuoja dešimtis aplinkos, emocinių ir fiziologinių rodiklių, o pagal juos gali individualiai pritaikyti muziką, kvapus, apšvietimą, vaizdus ar kitus darbo aplinkos elementus.
Jeigu sistema pastebi didėjantį nuovargį ar prastėjančią koncentraciją, ji gali pasiūlyti kitokią aplinką, padedančią išlaikyti darbingumą. Svarbu ir tai, kad pats darbuotojas sprendžia, kokias būsenas nori palaikyti ir kokius aplinkos sprendimus taikyti.
„AFFECTS gali suteikti asmeninį, privatų prietaisų skydelį, kuriame darbuotojas pats mato savo afektinius, emocinius, fiziologinius, loginius ir kognityvinius išteklius. Tai gali padėti moksliškai pagrįsti sprendimą pasakyti „ne“ papildomoms užduotims ir veikti kaip ankstyvojo įspėjimo sistema, neleidžianti pasiekti kritinės streso ir nuovargio ribos, todėl po darbo dienos darbuotojas grįžta namo turėdamas energijos asmeniniam gyvenimui, o ne visiškai emociškai ir fiziškai išsekęs“, – technologijos privalumus vardija VILNIUS TECH profesorius.
Tai įrodo ir mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip šimtas žmonių. Rezultatai parodė, kad personalizuota adaptyvi biuro aplinka gali gerinti savijautą, didinti įsitraukimą, darbo našumą, pasitikėjimą savimi bei pasitenkinimą savo darbu.
Išmani darbo aplinka – milžiniškas konkurencinis pranašumas
Pasak vieno iš projekto kūrėjo, AFFECTS nėra tik darbuotojų gerovės technologija – ji gali tapti ir nauju, emociškai intelektualiu organizacijų valdymo įrankiu, suteikiančiu milžinišką konkurencinį pranašumą kovojant dėl geriausių pasaulio talentų.
Sistema leidžia matyti apibendrintas organizacijos tendencijas – pavyzdžiui, didėjantį streso lygį konkrečiame padalinyje ar ilgalaikio nuovargio požymius. Tai suteiktų galimybę laiku perskirstyti darbo krūvius, perplanuoti užduotis, sudaryti naujas darbo grupes, atsižvelgiant į darbuotojų emocinį suderinamumą, priimti sprendimus dėl papildomų etatų samdymo arba terminų atidėjimo.
Darbuotojų emocinio suderinamumo nustatymui būtų naudojama AFFECTS sistema ir jos el. klausimynas, kuris naudingas tuo, jog leistų palyginti darbuotojų ir AFFECTS vertinimus bei sudarytų sąlygas tolimesniam sistemos apsimokymui ir tobulinimui. Šiuo metu AFFECTS patikimumas yra pakankamai aukštas (R2=0.88).
„Realiu laiku matuojami duomenys vadovui gali aiškiai parodyti, kai darbuotojai nagrinėjamu laikotarpiu dirba ties kognityvinės perkrovos riba. Tai leistų įmonės valdžiai priimti sprendimus ar imtis prevencinių priemonių remiantis patikimais duomenimis, o ne nuojauta, ir tiksliau prognozuoti projektų terminus ir rizikas“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.
Tiesa, individualūs darbuotojų duomenys vadovams nėra atskleidžiami – sprendimai grindžiami nuasmeninta ir apibendrinta informacija, todėl išlaikomas privatumas.
„Tyrime buvo taikoma Pramonės 5.0 ir Visuomenės 5.0 vizijos esmė – masinis teikiamų paslaugų ir produktų personalizavimas bei žmogaus ir mašinos sinergija, kurioje sujungiamas robotų tikslumas ir žmogaus kūrybiškumas bei kritinis mąstymas. Jei darbuotojas jausis kontroliuojamas, tokia sistema praras savo vertę. Todėl skaidrumas, privatumas ir žmogaus pasirinkimo laisvė mums yra tokie pat svarbūs kaip ir dirbtinis intelektas“, – pabrėžia profesorius.
Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir darbo aplinkos
AFFECTS išsiskiria tuo, kad vienoje sistemoje sujungia darbuotojo emocinių, afektinių, loginių, kognityvinių ir fiziologinių būsenų analizę, darbo aplinkos išmanųjį personalizavimą (muzikos, apšvietimo spalvų, kvapų, oro taršos, žinių, filmų, video, temperatūros, drėgmės), skaitmeninį darbuotojo ir aplinkos dvynį bei dirbtinio intelekto sprendimus.
Mokslininkai mato plačias technologijos pritaikymo galimybes – nuo biurų iki ligoninių, reabilitacijos centrų, mokyklų, universitetų, transporto sistemų ar net muziejų. Visur, kur žmogus ilgą laiką praleidžia uždarose erdvėse, aplinka galėtų būti pritaikoma ne vien funkcionalumui, bet ir emocinei savijautai.
„Ateityje konkuruos ne tik įmonės, bet ir sumanios darbo aplinkos. Laimės tos organizacijos, kurios sugebės kurti ne tik efektyvias, bet ir žmogų suprantančias ir adaptyvias darbo vietas. Mūsų tikslas – parodyti, kad technologijos gali prisidėti ne tik prie produktyvumo, bet ir prie geresnės gyvenimo kokybės ir džiaugsmo“, – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.
AFFECTS buvo kuriamas remiantis H2020 ROCK projekto patirtimi. 2019 m. sausio 25–27 dienomis nuvilnijusiame pirmajame Vilniaus šviesų festivalyje Vilniaus miesto savivaldybės ir VILNIUS TECH mokslininkų vykdomo ROCK projekto pagrindu sukurta instaliacija festivalio dalyvių išrinkta į geriausiųjų dešimtuką.
Plačiau
