VILNIUS TECH sporto rinktinėms – išskirtiniai metai

Gruodžio 27, 2024
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) veikia Sporto ir meno centras (SMC), kuriame saviraiška užsiima daugiau nei tūkstantis studentų. Jie turi išskirtinę galimybę – ne tik tobulinti meninius gebėjimus bei įgūdžius, bet ir profesionaliai sportuoti, atstovauti universitetą sporto rinktinių sudėtyje.
 
Šie metai sportinių veiklų komandoms – neeiliniai: futbolo rinktinė, vadovaujama trenerio Giedriaus Barevičiaus, švenčia 60-ąjį jubiliejų, o vaikinų tinklinio rinktinė, vadovaujama Radoslav Adamovič, džiugina itin aukštais varžybų rezultatais. Šia proga sporto rinktinių vadovai dalijasi įgyta patirtimi, išmoktomis pamokomis, įsimintiniausiomis akimirkomis ir kt.
 
Ką Jums reiškia būti treneriu?
 
R. Adamovič: Man tai reiškia labai daug. Pirmiausia – galiu tęsti savo karjerą ir dirbti treneriu VILNIUS TECH SMC. Čia galiu realizuoti ne tik save, bet ir savo idėjas, tobulėti kartu su studentais.
 
Bene svarbiausia, kad galiu padėti jauniems, didžiulį talentą tinklinio sporto šakoje turintiems studentams. Atiduodu daug jėgų, skiriu tam nemažai laiko, stengiuosi jaunuoliams padėti tobulėti šioje sporto šakoje, gerinant technikas, fizinį pasirengimą ir stiprinant komandinį ryšį. Ne mažiau svarbu ir tai, kad galiu būti naudingas akademinei bendruomenei.
 
G. Barevičius:  Būti VILNIUS TECH futbolo komandos treneriu man yra galimybė, atsakomybė ir privilegija ugdyti jaunus žaidėjus. Taip pat ir didžiulis iššūkis, nes kiekvienais metais keičiasi studentai, užsiimantys šia sporto šaka. Pokyčiai reikalauja ne tik iš naujo greitai suformuoti komandą, bet ir prisitaikyti prie naujų žaidėjų bei kartu siekti pergalių.
 
Pasidalinkite didžiausiais vaikinų tinklinio sporto rinktinės pasiekimais.
 
R. Adamovič: VILNIUS TECH vaikinų tinklinio komanda kiekvienais metais demonstruoja vis aukštesnius pasiekimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje erdvėje. Laimėjimų turime tikrai daug, naujausi jų:
 
  • Nacionalinė studentų tinklinio lyga 2023/2024 m. – I vieta.
  • Lietuvos tinklinio čempionatas „Meistro kodas“ 2023/2024 m., B pogrupyje – I vieta.
  • SELL tarptautinės studentų žaidynės 2024 m. – II vieta.
  • SELL tarptautinės studentų žaidynės Estijoje, 2023 m. – II vieta.
  • Nacionalinė studentų tinklinio lyga. Paplūdimio tinklinio čempionatas, 2023 m. – III vieta.
     
Kokias pagrindines pamokas išmokote per šiuos metus?
 
R. Adamovič: Svarbu būti ne tik geru lyderiu ir komandos vadovu, bet ir draugu, į kurį, esant reikalui, studentai galėtų kreiptis įvairiais klausimais. Juk mes esame komanda – kaip vienas kumštis, viena šeima.
Visus ketverius ar penkerius metus žengiame koja kojon kartu. Taip pat siekiame bendrų tikslų, matome bendrą komandos viziją, todėl dar viena svarbi pamoka – komunikacija. Komandoje labai svarbu kalbėtis, diskutuoti ir surasti bendrą atsvaros tašką.
 
G. Barevičius: Keičiasi laikai, keičiasi ir studentai. Šiuo metu studentai ne tik mokosi, bet ir, bent jau didžioji dalis, dirba. Būtent dėl šios priežasties reikia derintis prie jų darbo grafiko.
 
Be to, svarbu su jais užmegzti artimą ryšį tam, kad studentai manimi pasitikėtų ir galėtume bendrai siekti užsibrėžtų tikslų.
 
Kas, vadovaujant vaikinų tinklinio sporto / futbolo rinktinei, įdomiausia ir sunkiausia?
 
R. Adamovič: Labai įdomu būna tuomet, kai prie komandos prisijungia talentingas studentas, tačiau, jį pamatęs, jau žinau, kad reikės padirbėti, apšlifuoti deimantą. Didžiulė nuostaba kyla pamačius, kokio puikaus rezultato pasiekėme, kokie stiprūs, imlūs ir protingi yra VILNIUS TECH studentai. Taip pat labai įdomu nuolat siekti ir gerinti jau pasiektus rezultatus. Tiesa, reikia įdėti daug darbo ir pastangų.
 
Sudėtingas būna sesijos metas, ypač pavasario, nes studentai siekia ir aukštų mokslo rezultatų, daug laiko ir dėmesio skirdami studijoms. Tiesa, pavasarį su komanda dalyvaujame pačiose atsakingiausiose varžybose, kurios reikalauja itin daug visų jos narių pastangų ir atsidavimo.
 
G. Barevičius: Įdomiausias – bendravimas su vis naujais žmonėmis, komandos komplektavimas, o sunkiausia, kaip ir minėjau, suderinti studentų užimtumą bei varžybas.
 
Atmintyje labiausiai įstrigusios akimirkos ar renginiai – kokie jie?
 
R. Adamovič: Įsimintina akimirka tikrai ne viena. Bet ypatinga akimirka nutiko pavasarį, kai Lietuvos studentų tinklinio finalinėse varžybose teko žaisti be pagrindinių komandos lyderių, nes jie patyrė traumas. Aš buvau apstulbęs, matydamas, kokią ryškią, kovingą komandinę dvasią turi šie studentai – be pagrindinių komandos lyderių sugebėjo iškovoti pergalę Lietuvos studentų tinklinio čempionate!
 
Taip pat labai svarbus ir visada atmintyje išliekantis renginys – VILNIUS TECH Sporto ir meno centro organizuojama studentų sportininkų ir meno kolektyvų narių pagerbimo šventė. Į ją susirenka patys aktyviausi ir geriausius rezultatus demonstruojantys VILNIUS TECH studentai–sportininkai bei meno kolektyvų nariai. Šventėje ypatingas dėmesys skiriamas būtent jiems. Nenusakomas jausmas, kai VILNIUS TECH rektorius kiekvienam jų paspaudžia ranką, palinki sėkmės ir tikrai negaili laiko bendravimui su studentais.
 
G. Barevičius: Per visus metus, vadovaujant rinktinei, ne kartą teko užimti prizines vietas varžybose, patirti daug gerų emocijų.
 
Ko palinkėtumėte vaikinų tinklinio sporto  / futbolo rinktinės kolegoms?
 
R. Adamovič: Norėčiau palinkėti, kad komandos nariai nesureikšmintų visų pergalių, laimėjimų, apdovanojimų, nes ne tai yra svarbiausia.
 
Pagrindiniai dalykai, kuriuos jie turėtų prisiminti, tai – komandiškumas, bendrystė, geros emocijos, įvairūs ir smagūs nutikimai čempionatų metu. Linkiu, kad studentai atsimintų tai, kaip geriausią studentišką laiką savo gyvenime. 
 
Taip pat norėčiau padėkoti visiems VILNIUS TECH alumnams, kurie prisidėjo prie komandos įdirbio, stiprinimo, augimo, puoselėjimo bei gyvavimo. Ačiū jums, brangūs alumnai.
 
G. Barevičius: Kantrybės bei užsispyrimo, siekiant užsibrėžtų tikslų!

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau