Stojantiesiems

VILNIUS TECH stiprina Lietuvos pozicijas Europos gynybos ir inovacijų ekosistemoje

Gegužės 28, 2026

Šių metų gegužės 7 dieną tarptautiniame renginyje „Northern Prospects“ VILNIUS TECH atstovai sėkmingai pristatė Žinių ir technologijų perdavimo centro projektines veiklas bei užmezgė strateginius ryšius su Šiaurės ir Baltijos šalių regiono partneriais. Renginio metu ypatingas dėmesys skirtas dvigubos paskirties (angl. dual-use) technologijų plėtrai ir regioniniam saugumo stiprinimui.

Renginio diskusijų sesijoje pranešimą skaitė VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Medeišis, pristatęs universiteto kompetencijas autonominių sistemų, dirbtinio intelekto, ryšių technologijų bei dvigubos paskirties inovacijų srityse. Diskusijoje akcentuota, kad Europos saugumo ir atsparumo stiprinimui būtinas glaudesnis mokslo, pramonės ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas bei spartesnis pažangių technologijų perkėlimas į praktinį taikymą.

Tarptautiniame renginyje „Northern Prospects“ VILNIUS TECH atstovai sėkmingai pristatė Žinių ir technologijų perdavimo centro projektines veiklas

Tarptautiniame renginyje „Northern Prospects“ VILNIUS TECH atstovai sėkmingai pristatė Žinių ir technologijų perdavimo centro projektines veiklas

„Šiandien universitetų vaidmuo gynybos ir dvigubos paskirties inovacijų ekosistemoje tampa strategiškai svarbus. Europa ieško ne tik technologinių sprendimų, bet ir kompetencijų, infrastruktūros bei partnerysčių, leidžiančių greitai kurti ir testuoti pažangias sistemas. VILNIUS TECH siekia būti aktyvia šios ekosistemos dalimi“, – sako VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto dekanas prof. dr. A. Medeišis.

Pristatytas kuriamas „ComARC“ centras ir užmegzti tarptautiniai ryšiai

Renginio metu tarptautiniams partneriams pristatytas VILNIUS TECH vystomas kompetencijų centras „ComARC“ (Autonominių, per nuotolį valdomų ir susietų sistemų centras), orientuotas į dvigubos paskirties technologijų vystymą, pažangių autonominių sistemų testavimą, MTEP veiklų stiprinimą bei aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą. Centras siekia tapti viena iš regioninių platformų, jungiančių universitetus, gynybos pramonę, technologijų kūrėjus ir viešąjį sektorių.

Diskusijose taip pat akcentuota, kad sparčiai augantis Europos dėmesys gynybos ir atsparumo technologijoms didina poreikį naujos kartos inžinieriams bei tarpdisciplininėms kompetencijoms. VILNIUS TECH aktyviai stiprina studijų ir mokslinių tyrimų kryptis elektronikos, autonominių sistemų, dirbtinio intelekto, ryšių technologijų ir kibernetinio saugumo srityse.

„Northern Prospects“ renginys Briuselyje kasmet suburia Šiaurės ir Baltijos šalių mokslo, inovacijų, pramonės bei politikos atstovus diskusijoms apie strategines Europos ateities technologijas, regioninį atsparumą ir bendras inovacijų iniciatyvas.

Tarptautiniame renginyje „Northern Prospects“ VILNIUS TECH atstovai sėkmingai pristatė Žinių ir technologijų perdavimo centro projektines veiklas

Tarptautiniame renginyje „Northern Prospects“ VILNIUS TECH atstovai sėkmingai pristatė Žinių ir technologijų perdavimo centro projektines veiklas

Užmegzti nauji ryšiai su partneriais iš Estijos, Latvijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos jau virsta apčiuopiamais tarptautiniais projektais:

  • Europos gynybos fondo (EDF) paraiška: Elektronikos fakulteto dekano prof. dr. Artūro Medeišio pastangomis pasiektas preliminarus susitarimas su Latvijos bendrove JSC „Sadales tīkls“ dėl bendros paraiškos teikimo elektros inžinerijos srityje.
  • „Horizon“ paraiška: Inicijuotas bendradarbiavimas su Talino technologijų universitetu („TalTech“) bei Estijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovais dėl bendros paraiškos rengimo dirbtinio intelekto sistemų tematika.

Tęstinumas ir ateities planai

Šio vizito rezultatai taps tvirtu pagrindu plečiant VILNIUS TECH įsitraukimą į tarptautinius gynybos ir saugumo projektus. Planuojant tolesnę „ComARC“ centro veiklą, bus integruojami pažangiausi Danijos Alborgo universiteto bei Suomijos Oulu universiteto 6G centro ir „ODIN“ tinklo technologijų testavimo bei žinių perdavimo modeliai.

Jau šių metų birželį yra derinamas darbinis vizitas į Alborgo universitetą gerosios praktikos perėmimui. Strateginis mūsų universiteto prioritetas – palaikyti aktyvų ryšį su naujais partneriais ir formuoti stiprius konsorciumus ateities ES kvietimams.

„Dalyvavimas šioje platformoje buvo kritiškai naudingas siekiant sinergijos tarp akademinių tyrimų ir realaus gynybos sektoriaus poreikių. Norint parengti aukštos kvalifikacijos inžinierius, kritiškai svarbu naujausius mokslo pasiekimus tiesiogiai integruoti į studijų procesą. Įgytos įžvalgos apie dvigubos paskirties technologijų vystymo tendencijas ir ES politikos kryptis leis tiksliau pozicionuoti universiteto mokslines veiklas tarptautiniame kontekste bei stiprinti regioninį bendradarbiavimą saugumo srityje“, – įspūdžiais dalijasi vizito dalyviai.

Dalyvavimas „Northern Prospects“ renginyje sustiprino VILNIUS TECH matomumą Europos dvigubos paskirties ir gynybos inovacijų ekosistemoje bei atvėrė naujas galimybes tarptautiniams MTEP projektams, strateginėms partnerystėms ir kompetencijų stiprinimui Lietuvoje.

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau