Stojantiesiems

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto absolventė – prestižinio konkurso laureatė

Gruodžio 3, 2024
Džiaugiamės pranešdami, jog VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros absolventė Paulina Mikučiauskaitė tapo konkurso „Geriausias magistro darbas 2024“ laureate socialinių mokslų srityje. Paulinos magistro darbas „Vertybinių popierių tyrimas naudojant gilųjį mokymąsi ir portfelio optimizavimą“ buvo įvertintas kaip išskirtinis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotame konkurse. Darbui vadovavo Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Nijolė Maknickienė.
 
Apie laimėjimą, tyrimo procesą ir sėkmės receptą kalbamės su Paulina ir jos darbo vadove.
 
Paulinos sėkmė džiugina ne tik ją pačią, bet ir jos darbo vadovę doc. dr. Nijolę Maknickienę. Pasak vadovės, šis apdovanojimas yra įrodymas, kad kruopščiu darbu, inovatyviais sprendimais ir atkaklumu galima pasiekti išskirtinius rezultatus. Ji su pasididžiavimu dalijasi įžvalgomis apie tai, kas lėmė tokį aukštą darbo įvertinimą ir kokia buvo sėkmės formulė.
 
– Kaip manote, kodėl būtent šis darbas buvo įvertintas konkurse?

Darbas itin nuoseklus. Jo pagrindas – klasikinė idėja, tačiau metodai inovatyvūs ir logiškai išdėstyti. Buvo pasitelktas MCDM metodas akcijų rangui nustatyti, LSTM algoritmas prognozuoti kainoms, o Black-Litterman optimizavimo algoritmas – kurti portfelius, kurie testuoti realiu laiku. Ši sinergija buvo unikali.
 

– Koks buvo sėkmingo darbo parengimo pagrindas?

Tai – studentės, universiteto ir vadovo bendradarbiavimo sinergija. Universitetas suteikė galimybę naudotis MATLAB programa, prieiga prie publikacijų. Paulina išsiskyrė perfekcionizmu ir atkaklumu. Nors darbas buvo beveik baigtas, ji paskutinėmis savaitėmis atliko papildomus tyrimus, kurie padėjo pasiekti puikių rezultatų.
 

Paulinos Mikučiauskaitės kelias iki prestižinio apdovanojimo – tai istorija apie drąsą imtis sudėtingų temų, aistrą mokslui ir nuoseklų darbą. Pasirinkusi tyrinėti akcijų rinkos prognozavimo ir portfelių optimizavimo galimybes pasitelkiant gilųjį mokymąsi, Paulina ne tik įveikė akademinius iššūkius, bet ir sukūrė praktikoje pritaikomą sprendimų paramos sistemą investuotojams. Ji dalijasi savo įžvalgomis, rezultatais ir patarimais, kurie gali tapti įkvėpimu kitiems studentams siekti aukščiausių tikslų.
 

– Kodėl pasirinkote šią temą ir kodėl ji aktuali?

Temą pasirinkau, nes ji buvo viena įdomiausių, bet ir sudėtingiausių. Mane intriguoja investicijų sritis, ypač sudėtinga prognozuoti akcijų rinką. Gilusis mokymasis šiuo metu yra modernus įrankis, o jo pritaikymas portfelio optimizavimui man pasirodė įdomus kaip naujas iššūkis.
 

– Kokie buvo pagrindiniai Jūsų atlikto tyrimo rezultatai?

Pavyko sukurti sistemą investuotojui, kuri apjungia kelis metodus. Nustatėme investavimo parametrus, susiaurinome akcijų pasirinkimą naudodami MCDM, prognozavome kainas su LSTM algoritmu ir taikėme Markowitz bei Black-Litterman metodus portfelių optimizavimui. Sistema padeda ne tik pasirinkti, bet ir įvertinti geriausias strategijas.
 

– Koks sėkmės receptas rašant magistro darbą?

Svarbu subalansuoti darbą ir poilsį, tačiau darbas turi būti rūpestis. Aš siekiau tobulumo ir atkakliai ieškojau sprendimų net tada, kai kildavo sunkumų. Taip pat labai svarbu priimti vadovo ir dėstytojų įžvalgas bei konstruktyvią kritiką.
 

– Kokį patarimą duotumėte kitiems studentams?
 
 
Paulinos laimėjimas ne tik įkvepia, bet ir demonstruoja, kaip modernūs moksliniai metodai gali būti pritaikomi praktikoje. Sveikiname Pauliną ir linkime dar daug profesinių bei akademinių pergalių!
 
Dėkojame darbo vadovei Finansų inžinerijos katedros doc. Dr. Nijolei Maknickienei ir Verslo vadybos fakulteto alumnei Paulinai Mikučiauskaitei už puikius rezultatus ir šiltą pokalbį. Didžiuojamės savo bendruomene!
 
Interviu parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė

Galerija

Panašios naujienos

Verslo vadybos fakultete vyks paskaita apie vadovavimą komandai naudojant KPI pagrįstą valdymą
Verslo vadybos fakultete vyks paskaita apie vadovavimą komandai naudojant KPI pagrįstą valdymą
Š. m. Gegužės 27 d. 18:10 val. Vadybos katedros lektorės dr. Liudmilos Lobanovos kvietimu Cognizant Lietuva komandų lyderiai Lech Jaroš ir Eglė Butkienė skaitys paskaitą „Vadovavimas komandai naudojant KPI pagrįstą valdymą“. Paskaita vyks lietuvių kalba S3(SRK-I) 108 auditorijoje. Šioje interaktyvioje sesijoje komandų vadovai iš „Cognizant“ pristatys pagrindinius veiklos rodikliais (KPI) pagrįsto valdymo principus ir pasidalins žiniomis, kaip tinkamai parinkti rodikliai gali pakeisti komandų darbo organizavimą. Bus aptarti svarbiausi KPI, tokie kaip produktyvumas, užimtumas ir paslaugų lygio susitarimai (SLA), sužinosite kaip svarbu juos veiksmingai matuoti, kad padidėtų komandų darbo našumas, o operacijų planavimas taptų paprastesnis. Taip pat bus pasidalyta gerąja žmogiškųjų išteklių valdymo praktika ir pristatyti realūs pajėgumų poreikio skaičiavimo pavyzdžiai. Sesijoje taip pat bus aptariamas darbuotojų veiklos valdymas pasitelkiant KPI: kaip nustatyti prasmingus KPI tikslus, kaip aiškiai įvardyti KPI matavimo naudą vadovams ir darbuotojams, kokie įmonėje naudojami įrankiai skirti KPI rezultatams sekti ir peržiūrėti, bei kaip konstruktyviai aptarti veiklos vertinimo rezultatus su darbuotojais. Gausite praktinių patarimų, kaip vesti 1:1 pokalbius, ką „daryti“ ir ko „nedaryti“, taip pat išgirsite realių pavyzdžių ir išmoktų pamokų iš verslo praktikos, vadovaujant komandoms taikant KPI pagrįstą valdymą. Nepraleiskite šios vertingos ir įtraukiančios paskaitos! Paskaitos moderatorė: Dr. Liudmila Lobanova
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Žmogiškųjų veiksnių poveikio programų sistemų kūrimo procesams tyrimas“ („Research on the impact of human factors on software development processes“), kurią parengė doktorantė Šarūnė Sielskaitė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Diana Kalibatienė. Disertacija ginama viešame Informatikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. gegužės 21 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Programinės įrangos kūrimo procesas yra sudėtinga tarpusavyje susijusių veiklų sistema, kurią lemia įvairūs kintamieji, ypač kūrimo metodologija ir žmogiškasis faktorius. Nors tokios metodologijos kaip AGILE ar WATERFALL modelis apibrėžia struktūruotus kūrimo principus, proceso eigą, trukmę ir rezultatus dažnai reikšmingai keičia žmogiškasis faktorius. Kaip dinamiškas ir žiniomis grįstas procesas, programinės įrangos kūrimas priklauso nuo žmonių kompetencijos, bendradarbiavimo ir sprendimų priėmimo. Žmogiškasis faktorius apima elgsenos, kognityvinius ir socialinius aspektus, įskaitant įgūdžius, motyvaciją ir komandos sąveikas, kurie įneša kintamumo ir neapibrėžtumo bei apsunkina proceso prognozavimą ir valdymą. Dėl sudėtingo apibrėžimo ir riboto išmatuojamumo žmogiškasis faktorius išlieka aktyvių tyrimų objektu, o jo supratimas ir valdymas yra būtinas siekiant sėkmingų projektų rezultatų ir programinės inžinerijos brandos. Šiame tyrime pristatomas naujas požiūris į žmogiškojo faktoriaus įtakos programinės įrangos kūrimo proceso analizę, leidžiantis kompleksiškai vertinti šią įtaką skirtingų programinės įrangos kūrimo paradigmų kontekste. Siūlomas metodas apima keletą inovatyvių elementų, įskaitant neraiškiųjų aibių logikos (angl. fuzzy logic) taikymą, siekiant modeliuoti žmogiškojo faktoriaus neapibrėžtumą programinės įrangos kūrimo proceso veiklose. Taip pavyksta tiksliau atspindėti žmogiškojo elgesio kintamumą ir nenuspėjamumą. Be to, taikomas atvejo analizės (angl. case-handling) principu pagrįstas modeliavimas ir simuliavimas, leidžiantis tirti skirtingus programinės įrangos kūrimo proceso scenarijus, paremtais realiais duomenimis. Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą ir aktualumą, buvo surinkti empiriniai žmogiškojo faktoriaus duomenys iš kelių IT organizacijų. Gauti rezultatai atskleidžia esminius skirtumus tarp AGILE ir WATERFALL paradigmų atžvilgiu to, kaip žmogiškasis faktorius veikia programinės įrangos kūrimo proceso efektyvumą. Šios paradigmos lemia skirtingą žmogiškojo faktoriaus įtakos mastą projekto trukmei, kokybei ir rizikos lygiui. Disertacijos išvados ne tik praplečia supratimą apie žmogiškojo faktoriaus vaidmenį programinės įrangos kūrimo procesui, bet ir suteikia vertingų įžvalgų tyrėjams bei praktikams, dirbantiems programinės įrangos kūrimo srityje. Atskleisdami žmogiškojo faktoriaus ir skirtingų programinės įrangos kūrimo procesų paradigmų sąveiką, tyrimo rezultatai suteikia suinteresuotiesiems asmenims žinių, reikalingų programinės įrangos kūrimo rizikoms įvertinti ir mažinti. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau