Stojantiesiems

Virtuali produkcija, spausdintas miestas ir rokas: „Raudona Šviesa“ pristato vertikalų muzikinį klipą

Balandžio 9, 2025
Miesto peizažas ir jame atsispindinti saulė – tai tarsi kasdieniai miesto vaizdai, pasirodantys ir „Raudona Šviesa“ grupės dainos „Einu miegoti“ muzikiniame klipe. Tačiau šiuose vaizduose atsiskleidžia ir netikėti Niujorko miesto elementai: klipe matomas garsusis Empire State dangoraižis ir netikėtu rakursu pavaizduota Laisvės statula. Įdomu tai, kad šie klipo elementai atspausdinti 3D spausdintuvu, o saulės projekcijos sukurtos VILNIUS TECH virtualios produkcijos studijos „Faux Real studio“ komandos dėka – todėl išvykti į Niujorką net nereikėjo. 
 
Išskirtinis savo formatu, vertikalus jaunosios roko grupės dainos muzikinis klipas sujungia dvi labai skirtingas technologijas – senąją gyvo vaizdo projektavimo metodiką ir modernų virtualios produkcijos ekraną. 
 
„Pasirinktas technologijų derinys aiškiai parodė, kokių įspūdingų rezultatų galima pasiekti, kai viename projekte, net tame pačiame kadre, susijungia tiek klasikinės, tiek šiuolaikinės technologijos, tokios kaip virtuali produkcija,” – pasakoja VILNIUS TECH „Faux Real studio“ prodiuserė Rūta Račaitė. 
 
3D spausdintas miestas 
 
„Dainos „Einu miegoti“ muzikinio klipo sukūrimas grupei atiteko kaip specialus prizas, kurį įsteigė VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ muzikos klubo „Tamsta“ organizuotame jaunų grupių konkurse „Garažas'24“,“ – pasakoja VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas” direktorius Mantas Tamulionis. 
 
Pasak M. Tamulionio, prie šio muzikinio klipo dirbo visa VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas” komanda – tiek virtualios produkcijos studijos „Faux Real studio“ specialistai, tiek prototipų laboratorijos ekspertai, 3D spausdintuvais atspausdinę didelę dalį klipe matyto miesto detalių. Kita dalis matomo miesto – tai maketai gauti iš VILNIUS TECH Architektūros fakulteto. 
 
„Kalbant apie kūrybinį darbą čia ir dabar – „LinkMenų fabrikas” suteikia būtent tokią galimybę. Čia galėjome greitai įgyvendinti idėjas – nuo miesto detalių spausdinimo iki techninių sprendimų, kuriuos reikėjo priimti iš karto. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu tarp visų komandos dalių – ne tik kino gamybos, bet ir prototipų kūrimo. Ir, žinoma, studentai – tai vienas didžiausių VILNIUS TECH privalumų. Galime juos įtraukti į kūrybinį procesą, dirbti kartu, o jų indėlis yra tikrai svarbus,“ – pasakoja dainos „Einu miegoti“ muzikinio klipo režisierius Ričardas Matačius. 
 
Improvizuotas ir neribotas kūrybinis procesas  
 
„Kuriant muzikinius klipus, man pirmiausia norisi susitikti su grupe. Susipažinę su „Raudona Šviesa“ pradėjome kalbėti apie tai, ką jie mėgsta, kokios muzikos klauso, kas juos įkvepia ir taip toliau. Toks susipažinimas man visada pirmiausiai yra kūrybinė atspirtis. Vėliau su kolega operatoriumi Džiugu Šėma apsitarėme ir nusprendėme, kad filmuosime būtent miesto įvaizdį kuriančių maketų vaizdus ir taip vaizdiškai pateiksime dainą,“ – apie klipo kūrimo pradžią pasakoja režisierius Ričardas Matačius. 
 
Pasak grupės „Raudona Šviesa“ narių, daina perteikia savotišką gėdos arba nusivylimo savimi jausmą. „Kai šeštą ryto eini namo, o visi jau bėgioja, šunis vedžioja, o tu dar tik grįžti namo – savotiškas nusivylimo savimi ėjimas į lovą,“ – pasakoja grupės „Raudona Šviesa“ nariai. 
 
Tačiau jie taip pat priduria, kad daina gali būti vienas iš nusiraminimo būdų prieš miegą, padedančių kovoti su nemiga. 
 
Anot VILNIUS TECH „Faux Real studio“ operatoriaus Džiugo Šėmos, sprendimas, kurį kūrybinė komanda priėmė jau filmavimo metu – tai gyvai atliekamos dainos projekcijos. 
 
„Iš pradžių galvojome, kad nufilmuosime vokalistą atskirai ir projekcijų filmavimo metu tiesiog leisime vaizdo įrašą. Tačiau galiausiai viską darėme gyvai, todėl atsirado daugiau kūrybinės erdvės eksperimentuoti ir kažką keisti realiu metu,“ – teigia operatorius Džiugas Šėma. 
 
Pasak operatoriaus, prie šios kūrybinės laisvės prisidėjo ir galimybė naudotis virtualios produkcijos studijos VILNIUS TECH „Faux Real studio“ įranga – kameros sekimo technologija, intuityviomis šviesomis, LED ekranu bei kolegų sugeneruotu virtualiu saulės atvaizdu.  
 
„Filmavimas virtualios produkcijos studijoje be abejonės palengvino ir pagreitino visą kūrybinį procesą,“ – sako D. Šėma. 
 
Kaip teigia režisierius R. Matačius, kurdamas muzikinius klipus jis visada mėgsta improvizuoti. 
 
„Tada kūrybinis procesas tampa organiškas, ne toks struktūrizuotas, o būtent tai man ir patinka. Kai operatorius pradeda improvizuoti, tada pati grupė sako: „O žiūrėkite, galime daryti ir taip, ir kitaip“, ir čia buvo labai daug improvizacijos. Tai suteikia daugiau kūrybinės laisvės, nes muzikiniai klipai tai leidžia,” – įsitikinęs režisierius R. Matačius. 
 
Grupė „Raudona Šviesa“ taip pat teigiamai vertina šį kūrybišką filmavimo būdą. 
 
„Pilnai pasitikėjome režisieriaus R. Matačiaus vizija, todėl buvo gražu stebėti ir laukti, kada ateis mūsų eilė nusifilmuoti. Buvo daug improvizacijų, todėl, kai pradėjo mažėti laikas ir kai kurie kadrai buvo įmanomi tik vieną kartą, kilo jaudulys ar mums su grupe pavyks, tačiau vis tiek – tai buvo be galo smagi patirtis,“ – pasakoja grupės „Raudona Šviesa“ nariai. 
 
Muzikinį grupės „Raudona Šviesa“ dainos „Einu miegoti“ vaizdo klipą kviečiame žiūrėti čia

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau