Vyko IV-oji Finansų olimpiada

Gruodžio 16, 2021

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedra kartu su Finansų olimpiados globėja – Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir partneriais – „Citadele“ banku, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, kreditų reitingo agentūra Moody‘s Lithuania, AB Swedbank, Ernst & Young Baltic bei Danske Bank, gruodžio mėn. pradžioje subūrė 9–12 klasių moksleivius į IV- tosios Finansų olimpiados finalą. 

Šiais metais Finansų olimpiada vyko nuotoliniu būdu. Atidarymo metu mokinius ir mokytojus pasveikino L. e. p. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta  ir Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė. 

Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 500 moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų – Vilniaus, Kauno, Jonavos, Anykščių, Palangos, Mažeikių, Utenos, Kėdainių, Klaipėdos, Šakių, Raseinių, kitų Lietuvos miestų bei rajonų. 

Pirmasis atrankinis turas vyko spalio 18-24 dienomis. Jo metu geriausiai pasirodę moksleiviai, iš maksimaliai galimų 50 balų surinkę nuo 28 iki 45 balų, dalyvavo olimpiados finale.

Šiemet, įvertinus 87 Finansų olimpiados dalyvių pasiektus rezultatus, buvo skirta viena I vieta, trys II ir penkios III vietos. 

Pirmąją vietą užėmė Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas, surinkęs daugiausiai taškų bendrai bei daugiausiai už išspręstus uždavinius.

Mokiniai iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos laimėjo antrąsias vietas, o moksleiviai iš Vilniaus Pilaitės gimnazijos, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos, Kauno jėzuitų gimnazijos, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Radviliškio raj. Šeduvos gimnazijos – trečiąsias vietas. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais. 

Užduotis mokiniams su Finansų olimpiados Vertinimo komisijos pirmininke doc. dr. Algita Miečinskiene parengė VILNIUS TECH VVVF Finansų inžinerijos katedros dėstytojai. Į komandą prisijungė ir dvi vienos iš geriausių Finansų inžinerijos studijų programos studenčių. Į užduočių kūrimą buvo įtraukti ir rėmėjai bei partneriai, kurie teikė savo pasiūlymus. Finalinį etapą sudarė uždavinių sprendimas ir finansų žinių testas.

Iš šešių į finalą kruopščiai atrinktų uždavinių sunkiausia mokiniams buvo apskaičiuoti grynąjį pelną (nuostolį). Lengviausias uždavinys – pagal realiu laiku pateiktus žinomų kompanijų akcijų kainų kitimo grafikus apskaičiuoti pelną ar nuostolį iš investavimo į akcijas. Šį uždavinį teisingai išsprendė net 62 mokiniai. Iš 50 galimų už uždavinius skirtų balų vidutiniškai surinkta 30.

Finansų žinių testo dalyje lengviausiai finalo dalyviams sekėsi atsakyti į Olimpiados partnerio Moody‘s Lithuania klausimą – „Kuris iš išvardintų meno dirbinių, kaip vienos iš galimų alternatyvių investicinių priemonių, veiksnių sumažintų šios investicinės priemonės vertę“. Net 98 proc. mokinių pasirinko teisingą atsakymą. Dažniausiai klystama buvo atsakant į klausimą, susijusį su LR Vyriausybės išplatinta žaliųjų obligacijų emisija. 

Kol kompetentinga Vertinimo komisija vertino ir skaičiavo rezultatus, moksleiviai turėjo galimybę virtualiai apsilankyti olimpiados partnerių įmonėse – Danske Bank ir Ernst & Young Baltic ir susipažino su šių finansinę veiklą vykdančių organizacijų veiklos specifika.

Finansų olimpiados nugalėtojus pasveikino vieno iš pagrindinių prizų steigėjo „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė ir VILNIUS TECH VVF  dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė, kuri paragino ir kitais metais dalyvauti Finansų olimpiadoje.

Kol mokiniai sprendė užduotis, jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais buvo pasirinkta itin aktuali ir plačiai diskutuojama tema apie laisvų lėšų panaudojimą: „Investavimas finansų rinkose: šiuolaikiniai iššūkiai ir galimybės“. Kursus organizavo ir moderavo Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Kamilė Taujanskaitė. 

Pranešimus mokytojams skaitė ir asmenine profesine patirtimi dalijosi Moody‘s Lithuania paslaugų centro Lietuvoje Finansinių institucijų grupės vadovas Justinas Juknys, Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis, Swedbank Finansų rinkų tarnybos vadovas Marius Ignotas, VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros dėstytojas Minijus Tilindis ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas bei UAB „INVL Asset Management“ Privataus kapitalo padalinio vadovas Vytautas Plunksnis. 

Kursų metu analizuotos įvairios temos – Moody‘s ir kredito reitingų reikšmė finansų rinkoms, investavimo rinkų valdymas, investuotojų klaidos ir psichologiniai veiksniai, lemiantys klaidas investavime, pagrindai, kurių reikia, norint pradėti investuoti.

Šiuose mokymuose dalyvavo 28 mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šeduvos, Anykščių, Kėdainių ir kitų miestų.

 

Galerija

Panašios naujienos

„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
„Scania Lietuva“ atvėrė duris VILNIUS TECH studentams ir alumnams
VILNIUS TECH studentai ir alumnai turėjo išskirtinę galimybę apsilankyti „Scania Lietuva“ ir iš arti susipažinti su vienos stipriausių transporto sektoriaus įmonių veikla. Vizitą inicijavo VILNIUS TECH Alumnų klubo prezidentas Darius Snieška, pakvietęs bendruomenės narius pažvelgti į modernios transporto įmonės kasdienybę iš vidaus. Ekskursijos metu dalyviai susipažino su įmonės veiklos principais, darbo organizavimo procesais bei transporto sektoriaus užkulisiais. Susitikimo metu buvo pristatyta, kaip organizuojami kasdieniai procesai, kokie sprendimai padeda užtikrinti efektyvų darbą ir kokie iššūkiai šiandien kyla transporto sektoriui. Renginio dalyviai ne tik klausėsi transporto srities profesionalų įžvalgų, bet ir turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su įmonės istorija ir jos ateities kryptimis. Didelį įspūdį dalyviams paliko ir šiltas priėmimas bei ekskursija po servisą. Renginio metu daug entuziazmo skleidė ir Dariaus kolega Kristupas, kurio istorija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip studijų metais puoselėjama aistra gali virsti profesiniu keliu. Dar studijuodamas VILNIUS TECH universitete jis aktyviai domėjosi kartingais, o susidomėjimas mechanika ir automobilių sportu atvėrė galimybes karjerai tarptautinėje įmonėje. Susitikimo metu dalyviai išgirdo ir įdomių faktų apie „Scania“. Daugelį nustebino tai, kad įmonės istorija prasidėjo nuo dviračių gamybos, o šiandien ji yra viena svarbiausių sunkiojo transporto gamintojų Europoje. Taip pat buvo pristatyti ir įspūdingi įmonės mastą atspindintys skaičiai: daugiau nei 53 tūkst. darbuotojų daugiau nei 100 pasaulio šalių, 1 500 aptarnavimo centrų visame pasaulyje bei apie 100 tūkst. per metus pagaminamų sunkvežimių – tai reiškia, kad kasdien iš gamyklų išrieda vidutiniškai apie 270 transporto priemonių. Dalyviai taip pat sužinojo, kad Lietuvoje transporto sektorius sudaro apie 13 proc. šalies BVP ir vienija daugiau nei 9 tūkst. įmonių. Vizitas tapo ne tik pažintimi su transporto sektoriumi, bet ir įkvėpimu ieškoti naujų galimybių, plėsti akiratį bei drąsiai žengti į dar nepažintas sritis. Tokie susitikimai dar kartą parodo, kokią vertę kuria stipri alumnų bendruomenė – atverdama duris naujoms patirtims, pažintims ir profesiniam augimui. „Alumnai atveria duris“ ekskursijų ciklas ir toliau tęsis, todėl kviečiame sekti informaciją ir nepraleisti būsimų galimybių iš arti pažinti įvairių sektorių įmones bei jų veiklą.
Plačiau
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA studijos vadovus skatina grįžti į universitetą: „Patirtis tampa stiprybe tik tada, kai ją nuolat atnaujini“
MBA, arba verslo administravimo magistro studijos, dažniausiai pasirenkamos tada, kai žmogus jau turi profesinės patirties, bet nori ją pakelti į kitą lygį. Tai įvairių sričių profesionalai, vadovai ar būsimi vadovai, kuriems kasdienėje veikloje prireikia ne tik techninių ar siauros srities žinių, bet ir platesnio verslo, organizacijos bei žmonių valdymo supratimo. Nors MBA diplomas dažnai siejamas su karjeros augimu, šių studijų vertė slypi ne tik formaliame laipsnyje. Tai nėra dar viena akademinė pakopa po bakalauro studijų – veikiau galimybė sustoti, permąstyti sukauptą patirtį ir išmokti ją taikyti drąsiau, plačiau bei strategiškiau. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA absolventų patirtys rodo, kad didžiausi pokyčiai dažnai vyksta ne CV eilutėje, o pačiame mąstyme: keičiasi požiūris į sprendimų priėmimą, vadovavimą, rizikas ir savo profesinę patirtį. Kai patirtis susitinka su nauju požiūriu Į MBA studijas žmonės ateina sukaupę labai skirtingas profesines patirtis. Vieni jau daugelį metų vadovauja organizacijoms ir komandoms, kiti kuria verslus ar įgyvendina inovacijas viešajame sektoriuje. Tačiau juos dažnai vienija panašūs lūkesčiai, pagrindinis jų – noras atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pažvelgti į savo veiklą iš platesnės perspektyvos. Kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga į MBA studijas atėjo jau sukaupęs ilgametę vadovavimo patirtį. Beveik dešimtmetį jis vadovavo inžinerinei bendrovei „CSD Inžinieriai“, kur per tą laiką komanda išaugo nuo 7 iki 70 darbuotojų. Kasdieniai sprendimai, darbas su klientais, tarptautiniais projektais, verslo plėtra ir atsakomybė už organizacijos rezultatus tapo stipria praktine vadybos mokykla, kurioje netrūko nei sėkmingų sprendimų, nei klaidų, iš kurių teko mokytis. Šiandien Simonas vadovauja kompetencijų centrui universitete – čia, pasak jo, atsirado visiškai kitokie iššūkiai: mokslo, verslo ir technologijų sujungimas, pokyčių inicijavimas bei skirtingų interesų derinimas. Būtent ši profesinė transformacija ir paskatino ieškoti platesnio požiūrio į vadybą. Tuo metu inovacijų ekspertas Tadas Gudėnas į MBA studijas atsinešė patirtį kuriant ir vystant du verslus – „Baltic Bio Fusion“ ir „Innovative Care of Dementia“. Nors praktinės vadybos patirties netrūko, jis jautė, kad sukauptas žinias norisi susisteminti ir papildyti platesniu vadybiniu požiūriu. Naujas požiūris į sukauptą patirtį Nors MBA studijos dažnai siejamos su naujų žinių įgijimu, pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbu yra galimybė permąstyti jau turimą patirtį. „Dirbant labai lengva įsisukti į rutiną. Sprendi kasdienes problemas, priimi sprendimus, reaguoji į situacijas, bet retai sustoji ir paklausi savęs: ar tikrai teisingai mąstau? Ar mano vadovavimo principai vis dar veikia efektyviai?“ – sako S. Barsteiga. Pasak jo, MBA padėjo kritiškai įvertinti ilgametę profesinę patirtį ir suprasti, kad net sėkmingai dirbantis vadovas negali nustoti mokytis. „Po daugelio metų vadovavimo natūraliai atsiranda įsitikinimas, kad žinai, kaip reikia daryti. Tačiau studijos privertė iš naujo pasitikrinti savo sprendimus ir suprasti, kad net ilgametė patirtis nėra baigtinis rezultatas – ji nuolat turi augti kartu su tavimi.“ – teigia absolventas. T. Gudėno sprendimą studijuoti MBA iš pradžių paskatino karjeros galimybė. Prisijungus prie Krašto apsaugos ministerijos ir gavus galimybę prisidėti prie naujo departamento kūrimo bei inovacijų vystymo, pareigoms buvo reikalingas magistro laipsnis. Vis dėlto, anot jo, formalus reikalavimas greitai virto asmeniniu profesiniu augimu. „Supratau, kad tai puiki proga pagaliau susidėlioti turimas žinias į lentynas. Turėjau daug intuityvios patirties, bet norėjosi ją paversti aiškia sistema“, – sako T. Gudėnas. Didžiausia vertė – žmonės ir diskusijos Abu absolventai pabrėžia, kad didelę MBA vertę kūrė ne tik studijų turinys, bet ir pati mokymosi aplinka. Pasak S. Barsteigos, viena svarbiausių MBA patirčių buvo galimybė mokytis kartu su žmonėmis iš skirtingų sektorių ir profesinių sričių. Skirtingos patirtys, požiūriai ir diskusijos natūraliai verčia permąstyti savo įsitikinimus bei sprendimus. Jo nuomone, būtent tokioje aplinkoje pradedi geriau girdėti kitus ir aiškiau atskirti, kur sprendimas pagrįstas faktais, o kur – tik įpročiu ar asmenine patirtimi. Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kad vienoje auditorijoje susitiko skirtingų profesijų vadovai. „Versle dažnai bendrauji su savo srities žmonėmis, o čia atsirado galimybė išgirsti visiškai kitokias patirtis. Būtent diskusijose supranti, kad ta pati problema gali turėti kelis teisingus sprendimus“, – teigia pašnekovas. T. Gudėno teigimu, ne mažiau svarbu buvo tai, kad studijos neatsiskyrė nuo kasdienės profesinės veiklos – priešingai, abi sritys nuolat papildė viena kitą. „Man pasisekė, kad nereikėjo laukti diplomo, jog pradėčiau kažką keisti. Dėstytojai skatino spręsti realias savo veiklos problemas, todėl viską, ką išmokdavau, iškart pritaikydavau praktikoje. Reaguodavau ir keisdavau dalykus realiu laiku, dar tebesimokydamas. MBA man nebuvo atskiras studijų pasaulis – jis buvo tiesiogiai susijęs su tuo, ką kasdien dariau profesinėje veikloje.“ – pasakoja T. Gudėnas Abu absolventai pabrėžia, kad didelę studijų vertę kūrė ne tik programos turinys, bet ir dėstytojai – jų praktinė patirtis, gebėjimas diskutuoti bei realias vadybos situacijas paaiškinti suprantamais pavyzdžiais. T. Gudėno teigimu, didelį įspūdį paliko ne tik dėstytojų kompetencija, bet ir pats studijų metodas. „Patiko akademinis požiūris – viskas buvo daroma kūrybiškai, kiekviena problema nagrinėjama iš skirtingų kampų. Tai skatino ne ieškoti vieno teisingo atsakymo, o mokytis matyti platesnį kontekstą“, – sako jis. Nors teigiamai vertina visą dėstytojų komandą, abu pašnekovai kaip ypač įsimintiną mini dr. Artūrą Jakubavičių. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių, pasak T. Gudėno, nuskambėjo dr. Artūro Jakubavičiaus paskaitoje apie strateginį valdymą. „Jis valstybės strategiją palygino su sodu. Viena valdžia pasodina kriaušes, bet jos dar nespėja duoti vaisių – ateina kita valdžia ir nusprendžia sodinti obelis. Taip vaisių ir nesulaukiame. Tas palyginimas labai paprastas, bet puikiai parodo, kodėl ilgalaikės strategijos dažnai žlunga“, – prisimena absolventas. Kai studijos keičia ne darbą, o požiūrį į jį Kalbėdami apie didžiausius pokyčius po MBA, absolventai pirmiausia mini ne pareigas ar naujus karjeros laiptelius, o pasikeitusį požiūrį į savo profesinę patirtį. „Vadovavimas nėra būsena, kurią kartą pasieki ir turi visam laikui. Tai nuolatinis mokymosi procesas“, – sako S. Barsteiga. Jo teigimu, MBA dar kartą priminė, kad patirtis tampa tikra stiprybe tik tada, kai ją nuolat peržiūri, analizuoji ir atnaujini. Kalbėdamas apie pokyčius po MBA, T. Gudėnas sako, kad labiausiai pasikeitė sprendimų priėmimo būdas. Jei anksčiau daug sprendimų buvo grindžiami intuicija, šiandien ją papildo aiškesnė analizė ir metodai. „Anksčiau nemažai sprendimų priimdavau iš intuicijos – ir, tiesą sakant, sekdavosi. Bet dabar žinau, kad tą patį galima padaryti metodiškai, dar prieš priimant sprendimą viską ramiai pasveriant. Intuicijos neatsisakau, bet dabar turiu ir įrankius, kurie tą procesą gerokai palengvina“, – sako jis. Mokymasis, kuris nesibaigia gavus diplomą Paprašyti vienu sakiniu apibendrinti MBA vertę, abu absolventai kalba ne apie diplomą ar naujas pareigas, o apie pasikeitusį požiūrį į mokymąsi. S. Barsteigos teigimu, MBA dar kartą sustiprino įsitikinimą, kad vadovavimas – tai ne galutinė stotelė, o nuolatinis augimo procesas: „Kuo daugiau patirties sukaupi, tuo aiškiau supranti, kiek dar daug galima išmokti. Galbūt didžiausia MBA pamoka buvo ne konkretūs modeliai ar metodikos, o supratimas, kad geras vadovas pirmiausia išlieka smalsus ir pasirengęs keistis.“ Skirtingi profesiniai keliai, skirtingos patirtys ir skirtingos priežastys pasirinkti MBA galiausiai atvedė prie tos pačios išvados – didžiausia šių studijų vertė slypi ne diplome. Ji slypi gebėjime kitaip pažvelgti į jau sukauptą patirtį, kritiškiau vertinti savo sprendimus ir drąsiau priimti naujus profesinius iššūkius.
Plačiau