Stojantiesiems

Vyko IV-oji Finansų olimpiada

Gruodžio 16, 2021

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedra kartu su Finansų olimpiados globėja – Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir partneriais – „Citadele“ banku, Lietuvos banku, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje, kreditų reitingo agentūra Moody‘s Lithuania, AB Swedbank, Ernst & Young Baltic bei Danske Bank, gruodžio mėn. pradžioje subūrė 9–12 klasių moksleivius į IV- tosios Finansų olimpiados finalą. 

Šiais metais Finansų olimpiada vyko nuotoliniu būdu. Atidarymo metu mokinius ir mokytojus pasveikino L. e. p. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta  ir Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė. 

Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 500 moksleivių iš įvairių Lietuvos regionų – Vilniaus, Kauno, Jonavos, Anykščių, Palangos, Mažeikių, Utenos, Kėdainių, Klaipėdos, Šakių, Raseinių, kitų Lietuvos miestų bei rajonų. 

Pirmasis atrankinis turas vyko spalio 18-24 dienomis. Jo metu geriausiai pasirodę moksleiviai, iš maksimaliai galimų 50 balų surinkę nuo 28 iki 45 balų, dalyvavo olimpiados finale.

Šiemet, įvertinus 87 Finansų olimpiados dalyvių pasiektus rezultatus, buvo skirta viena I vieta, trys II ir penkios III vietos. 

Pirmąją vietą užėmė Kauno jėzuitų gimnazijos vienuoliktokas, surinkęs daugiausiai taškų bendrai bei daugiausiai už išspręstus uždavinius.

Mokiniai iš Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos laimėjo antrąsias vietas, o moksleiviai iš Vilniaus Pilaitės gimnazijos, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos, Kauno jėzuitų gimnazijos, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos, Radviliškio raj. Šeduvos gimnazijos – trečiąsias vietas. Visi olimpiados dalyviai buvo apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais. 

Užduotis mokiniams su Finansų olimpiados Vertinimo komisijos pirmininke doc. dr. Algita Miečinskiene parengė VILNIUS TECH VVVF Finansų inžinerijos katedros dėstytojai. Į komandą prisijungė ir dvi vienos iš geriausių Finansų inžinerijos studijų programos studenčių. Į užduočių kūrimą buvo įtraukti ir rėmėjai bei partneriai, kurie teikė savo pasiūlymus. Finalinį etapą sudarė uždavinių sprendimas ir finansų žinių testas.

Iš šešių į finalą kruopščiai atrinktų uždavinių sunkiausia mokiniams buvo apskaičiuoti grynąjį pelną (nuostolį). Lengviausias uždavinys – pagal realiu laiku pateiktus žinomų kompanijų akcijų kainų kitimo grafikus apskaičiuoti pelną ar nuostolį iš investavimo į akcijas. Šį uždavinį teisingai išsprendė net 62 mokiniai. Iš 50 galimų už uždavinius skirtų balų vidutiniškai surinkta 30.

Finansų žinių testo dalyje lengviausiai finalo dalyviams sekėsi atsakyti į Olimpiados partnerio Moody‘s Lithuania klausimą – „Kuris iš išvardintų meno dirbinių, kaip vienos iš galimų alternatyvių investicinių priemonių, veiksnių sumažintų šios investicinės priemonės vertę“. Net 98 proc. mokinių pasirinko teisingą atsakymą. Dažniausiai klystama buvo atsakant į klausimą, susijusį su LR Vyriausybės išplatinta žaliųjų obligacijų emisija. 

Kol kompetentinga Vertinimo komisija vertino ir skaičiavo rezultatus, moksleiviai turėjo galimybę virtualiai apsilankyti olimpiados partnerių įmonėse – Danske Bank ir Ernst & Young Baltic ir susipažino su šių finansinę veiklą vykdančių organizacijų veiklos specifika.

Finansų olimpiados nugalėtojus pasveikino vieno iš pagrindinių prizų steigėjo „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė ir VILNIUS TECH VVF  dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė, kuri paragino ir kitais metais dalyvauti Finansų olimpiadoje.

Kol mokiniai sprendė užduotis, jų mokytojai turėjo galimybę dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Šiais metais buvo pasirinkta itin aktuali ir plačiai diskutuojama tema apie laisvų lėšų panaudojimą: „Investavimas finansų rinkose: šiuolaikiniai iššūkiai ir galimybės“. Kursus organizavo ir moderavo Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Kamilė Taujanskaitė. 

Pranešimus mokytojams skaitė ir asmenine profesine patirtimi dalijosi Moody‘s Lithuania paslaugų centro Lietuvoje Finansinių institucijų grupės vadovas Justinas Juknys, Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros vadovas Audrius Šilgalis, Swedbank Finansų rinkų tarnybos vadovas Marius Ignotas, VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros dėstytojas Minijus Tilindis ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas bei UAB „INVL Asset Management“ Privataus kapitalo padalinio vadovas Vytautas Plunksnis. 

Kursų metu analizuotos įvairios temos – Moody‘s ir kredito reitingų reikšmė finansų rinkoms, investavimo rinkų valdymas, investuotojų klaidos ir psichologiniai veiksniai, lemiantys klaidas investavime, pagrindai, kurių reikia, norint pradėti investuoti.

Šiuose mokymuose dalyvavo 28 mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šeduvos, Anykščių, Kėdainių ir kitų miestų.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau