Stojantiesiems

Vytauto Poškos tapybos paroda „Erdvės spalvos“

Gruodžio 8, 2021
Vytautas Poška gimė 1971 m. Vilniuje, tapytojos Gražinos Janinos Vitartaitės ir inžinieriaus elektromechaniko Algimanto Juozo Poškos (Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus) šeimoje. 1988 m. Vytautas Poška baigė Justino Vienožinskio dailės mokyklą. Vilniaus dailės akademijoje pasirinko freskos-mozaikos studijas, kurias baigė 1995 m.
 
Pagrindinė Vytauto veikla – tapyba. Taip pat dirba su teatro ir TV projektais, kuria scenografijas, freskas, skulptūras. Autoriaus sukurtos freskos AB Lesto administraciniame pastate „Energija“ Vilniuje, Lietuvos etnokosmologijos muziejuje „Atspindžiai“ Molėtų r., „Saulės laikrodis“ Valdovų rūmų fasade Vilniuje, „Sudeikių herbas“ seniūnijos fasade Sudeikiuose, „Takas“, P. Vileišio g. 14 a, fasadas, Vilnius, technika – akrilas (7x9m.), skulptūra „Geležinis vilkas“ Vilniaus geležinkelio stotyje, scenografijos Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliams „Dienos ir dainos“, „Apkabink mane“.
 
 
Nuo 1999 Vytautas Poška yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Surengė 20 personalinių tapybos parodų. Dalyvavo 17 grupinių parodų.
 
Apie parodą „Erdvės spalvos“ menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė :
V. Poškai kūriniuose itin svarbi šviesa ir erdvė. „Man erdvė asocijuojasi su laisve, kai niekas netrukdo akiai iki pat horizonto, su vidine, kūrybos laisve. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogui skaitmeninės technologijos ir begalinis informacinis triukšmas dažnai nepalieka vietos interpretacijai, įsigilinimui į save. Erdvė, tapyboje perteikta menine kalba per spalvą, perspektyvą, simbolius, leidžia žiūrovui pasijusti kitoje – jo paties susikurtoje – erdvėje“, – pasakoja autorius.
Tarsi voratinkliais suvejami V. Poškos potėpiai virpa, atsikartoja, mezgasi tarpusavyje lyg natos, muzikinio kūrinio pagrindinė melodija. Akvareliškai sukuriamas gylis ir žiūrovo žvilgsnis bei mintis gali nevaržomai klaidžioti po peizažo tolius. Itin įtaigiai perteikdamas atspindžius, šviesą ir šešėlius, V. Poška sukuria stipriai atmosferiškus, emociškai paveikius darbus.

Parodą galite aplankyti VILNIUS TECH Bibliotekos antrame aukšte Galerijoje A.  Paroda veiks iki sausio 7 d. 

Parodą galite aplankyti ir virtualiai  >>>
Kitų virtualių parodų archyvą rasite čia. 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau