Pastebėta, kad Europos universitetai, pritraukdami tikslinį finansavimą, įgyvendina daugiau projektų, kurių pagrindu sukuriama mokslinė produkcija yra taikomoji, o ne vien tik teorinio lygmens. Tai siejasi ir su gynybos bei skaitmeninio saugumo technologijomis. Siekiant kuo labiau išnaudoti akademinį potencialą, universitetuose yra steigiami specializuoti, į tam tikras ekspertines sritis orientuoti centrai. Vienas tokių – Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) veikiantis Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras.

 

 

Tokių ir panašių centrų tikslas – teikti ekspertines paslaugas viešojo ir privataus sektorių organizacijoms. Čia dirbantys ekspertai turi specifinių žinių ir įgūdžių, dėl ko jie gali prisidėti ne tik prie mokslinių tyrimų, bet ir tam tikrų paslaugų, kurios padėtų išspręsti įvairius iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su skaitmenine sauga.

 

Tačiau net ir neturint tokių specializuotų centrų, universitetai gali imtis ir imasi iniciatyvos prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute mokslininkai, taip pat ir studentai, dirba su įvairiais skraidančiais objektais. Kituose fakultetuose naudojamos žeme riedančios transporto priemonės, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, kitos sistemos, kurios leidžia tarpusavyje komunikuoti, atlikti tam tikras misijas ir dar daugiau.

 

 

Akivaizdu, kad Lietuvos universitetai turi daug tokių iniciatyvų, ir skaitmeninė sauga nebėra nišinė tema: kur kas daugiau dėmesio dabar susilaukia gynyba. Universitetai dalyvauja įvairiose veiklose: hakatonuose, „capture the flag“ (kibernetinio saugumo varžybos) ir kituose renginiuose. Jie leidžia pamatyti ir įvertinti, kaip mokslininkai ir ekspertai gali prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. Pavyzdžiui, specializuoti gynybos kompetencijų centrai sukuria konkrečias sertifikavimo programas, pagal kurias gynybos pramonės atstovai įgyja jiems reikalingą kvalifikaciją ir žinias.

 

Dronai yra populiariausia pastarųjų metų tema, davusi tvirtą proveržį karo technologijose. Jie turi kameras, daviklius, jutiklius, lazerius ir daugybę įvairių algoritmų – visą tai, kas leidžia tiek aptikti priešišką objektą ir jį sunaikinti, tiek ir atlikti žvalgybą. Apskritai, šiuolaikinėje karo pramonėje veikia daugybė technologijų, algoritmų ir kt. priemonių, kurios leidžia apdoroti informaciją akimirksniu ir priimti sprendimus vos per kelias sekundes.

 

Naujų gynybos technologijų bei inovacijų svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje vykusiame „Miltech“ akademijos renginyje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO Inovacijų fondo atstovai pabrėžė itin svarbų prisitaikančių technologijų vaidmenį ir poreikį greitai diegti inovacijas reaguojant į kylančias grėsmes. Tam gali pasitarnauti dvejopo – civilinio ir karinio panaudojimo – technologijos, kurios skatina keisti reikalavimus, keliamus norintiems patekti į gynybos sektorių.

 

Tačiau ir pačios gynybos sektoriaus įmonės imasi iniciatyvos bei ieško partnerių, su kuriais gali pasidalyti savo idėjomis ir iššūkiais. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas leidžia geriau suprasti pramonės poreikius ir sudėtingas problemas, kurias galima išspręsti, pasitelkus mokslininkų patirtį.

 

Palaikant tarpinstitucinį bendradarbiavimą taip pat išryškėja neatidėliotinas poreikis greičiau vystyti gynybos technologijų produktus, o verslui – turėti galimybę naudotis specializuotomis mokslinėmis ir tyrimų paslaugomis, kurios iki šiol dažnai nebūdavo prieinamos lokaliai. Tačiau gynybos kompetencijų centrų universitetų autonomijose steigimas gali paspartinti tiek šalies gynybos pramonės ir reikalingų kompetencijų vystymąsi, tiek ir didesnę krašto apsaugą.

Komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas