Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) duris atvėrė Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras, suteiksiantis prieigą prie moderniausios mokslinės įrangos, leidžiančios vykdyti pažangius tyrimus, testuoti inovacijas ir plėtoti pramonėje pritaikomus sprendimus.
 

Šis centras išskirtinis dėl reikšmingų investicijų į mokslinę infrastruktūrą – į jo plėtrą buvo investuota net 17 mln. eurų. Tai viena didžiausių mokslinės infrastruktūros atnaujinimo investicijų per visą universiteto istoriją, padėsianti ne tik modernizuoti tyrimų bazę, bet ir sustiprinsianti VILNIUS TECH  kaip vieno pažangiausių regiono universitetų ir mokslo centrų pozicijas. 
 

Plačiau apie šio centro svarbą ir ateities planus – Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga.
 

Kaip gimė idėja įkurti Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centrą? 
 

VILNIUS TECH strategijoje tvarumas kaip atsakas į klimato kaitos keliamus iššūkius užima esminę vietą. Greta tvarumo kitos svarbios vertybės yra kūrybiškumas, inovatyvumas, atvirumas ir jungumas. Būtent jungumas ir bendradarbiavimas iki šiol buvo pagrindiniai žmonijos progreso varikliai. Šiandien, kai pokyčių greitis yra sunkiai suvokiamas, jungumas tampa neatsiejamu sėkmės veiksniu ne tik įgyvendinant projektus, bet ir sprendžiant kultūrinius bei skaitmeninius iššūkius. 
 

Lietuva kaip valstybė taip pat akcentavo jungumo svarbą, skelbdama išmanios ir klimatui neutralios misijos projektų konkursą, kurio tikslas – suvienyti mokslą, verslą ir visuomenę stiprinant žiedinę ekonomiką bei skatinant perėjimą prie klimatui neutralių sprendimų.  Būtent Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra tiesioginis atsakas, įgyvendinant šį  tikslą. Jo idėja buvo realizuota remiantis misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programa, kuri sudarė sąlygas ne tik sukurti modernią infrastruktūrą, bet ir įtraukti verslo partnerius į mokslinių tyrimų veiklas. 
 

Kas buvo įdomiausia steigiant šį kompetencijų centrą? 
 

Man didžiausias iššūkis ir įdomiausia patirtis – mes praktiškai  įgyvendiname tai, kas dažnu atveju atrodo neįmanoma. Viena svarbiausių centro misijų – stiprinti ryšį tarp skirtingų universiteto mokslo krypčių ir užtikrinti, kad kiekvienas mažas žingsnis būtų reikšmingas visai inovacijų ekosistemai.  
 

Tai didelis iššūkis, bet kartu ir geriausias mokymosi bei tobulėjimo šaltinis. Kiekviena diena atneša naujų situacijų, kartais itin sudėtingų, tačiau galiausiai supranti, kad net ir menkiausias žingsnis, kurį šiandien žengi, gali tapti lūžio tašku. Šie maži žingsniai gali priartinti universitetą  prie didžiulių transformacijų. Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centras yra vieta, kur kiekvienas kviečiamas prisidėti prie tokių pokyčių. 
 

Kuo išskirtinis šis centras?
 

Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro infrastruktūra atveria galimybes dalyvauti ambicinguose tarptautiniuose projektuose ir pritraukti talentingiausius tyrėjus bei partnerius, su kuriais galėsime kurti naujus sprendinius vadovaudamiesi „Europos horizonto“ programa  ir Europos Sąjungos žaliuoju kursu. 

Centro išskirtinumas – ne tik technologijos ar didelės investicijos. Svarbu, kad ši infrastruktūra taptų inovacijų platforma, prie kurios galės prisidėti visi norintieji. Tai turės būti aplinka, kurioje skatinamas žinių dalijimasis ir glaudus mokslininkų, studentų, pramonės ir visuomenės bendradarbiavimas. Tik pasiekę šį atvirumo ir jungumo lygį galėsime iš tikrųjų transformuoti VILNIUS TECH ateitį. 

Ateityje reikės atlikti išsamią vis didesnės dalies projektų poveikio klimato neutralumui analizę. Piniginė išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio vertė turės būti įtraukta į projekto sąnaudų ir naudos analizę. Projektai turės būti suderinti su nacionaliniame energetikos ir klimato srities 2021–2030 m. plane nustatytais ŠESD kiekio mažinimo tikslais 2030 ir 2050 m. Vykdant projektus reikės atlikti su klimatu susijusios rizikos vertinimą, parengti prisitaikymo priemonių planus, įvertinti stebėsenos ir tolesnių veiksmų poreikį.  

Šiandien dar nežinome, kaip tai padaryti, tačiau šis centras priartina Lietuvą prie strateginių tikslų įgyvendinimo – spręsti visuomenei aktualius iššūkius diegiant inovacijas ir plėtojant tarpdalykinį bendradarbiavimą.

Moderni infrastruktūra padės kurti reikalingas technologijas ir aplinkai draugiškus produktus, o tai tiesiogiai prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo. Įgiję naujų žinių ir kompetencijų turėsime galimybę būti klimatui neutralių sprendimų ir technologijų ekosistemos katalizatoriumi Lietuvoje, o jei sutelksime visas jėgas į bendradarbiavimą, net ir visame pasaulyje. 

Kompetencijų centras yra universitetinio lygmens padalinys, apimantis ne vieno fakulteto mokslo sritis. Jo tikslas – tiesiogiai prisidėti prie universiteto strategijos įgyvendinimo, sujungiant tarpkryptinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus. Centro veiklos modelis grindžiamas atvirumu ir bendradarbiavimu. Nors oficialiai centre dirba tik vienas žmogus, centro tikslas – dirbti su visa VILNIUS TECH bendruomene įtraukiant skirtingų fakultetų katedrų, institutų mokslininkus, tyrėjus, studentus ir administracijos darbuotojus. Šis modelis leidžia sujungti įvairias žinias, patirtis ir kompetencijas. 

Tai nėra tradicinė komanda, tai dinamiška, decentralizuota struktūra, kurioje kiekvienas, padedantis plėtoti  centre vykdomas veiklas, tampa jo dalimi ir tiesiogiai prisideda prie universiteto strateginių tikslų įgyvendinimo. Toks veikimo būdas užtikrina, kad centras veikia kaip jungiamoji įvairių sektorių grandis, ir sudaro sąlygas realizuoti mokslines idėjas praktikoje.

Taip veikiančiai  decentralizuotai komandai būtinas naujas požiūris į bendradarbiavimą, dalijimąsi, informacijos sklaidą ir valdymą. Turime pasiekti aukštą atvirumo ir jungumo lygį, kad įgyvendintume sau keliamus tikslus ir sugebėtume generuoti realią pridėtinę vertę tiek universitetui, tiek visuomenei.  

Per šiuos metus centras bus aprūpintas iki galo sukomplektuota modernia laboratorijų įranga, skatinančia novatoriškus tyrimus ir stiprinančia bendradarbiavimą.  

Šiuo metu vykdomi net penki svarbūs MTEP projektai, kurių metu kuriami tokie inovatyvūs statybinių medžiagų prototipai:  

Kuriami ir kiti sprendimai:  

Visos VILNIUS TECH pradėtos inovatyvaus MTEP projekto veiklos apims eksperimentinio planavimo ir testavimo, matematinius, statistinius, teorinius, analitinius, skaitinius ir mokslinio apibendrinimo tyrimo metodus, integraliai taikomus medžiagų, technologijų ir procesų lygmeniu.  

Ateityje VILNIUS TECH sieks dar labiau integruotis į tarptautinį akademinį ir mokslinių tyrimų kontekstą, stiprindamas tarpdalykinį bendradarbiavimą universitete ir su ES šalių universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir pramonės lyderiais.

Norėdami išlikti konkurencingi tarptautiniu lygiu, ypatingą dėmesį skirsime klimatui neutralių sprendimų vystymui ir dalyvavimui klimato kaitos mažinimo programose. Sieksime integruoti ir sujungti kuo daugiau VILNIUS TECH veiklų ir sričių, kad sėkmingai dalyvautume „Horizon Europe“ ir kituose ES finansuojamuose projektuose, kurie padės įgyvendinti tiek Lietuvos, tiek Europos strateginius tikslus tapti klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m.

Neapsiribosime ir esamomis sritimis. Centras neturi sienų, todėl galime jungti visus, kurie nori prisidėti prie mūsų vizijos – tapti katalizatoriumi kuriant tvarius, išmanius ir klimatui neutralius sprendinius, įkvepiančius ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Tai įpareigoja ne tik bendradarbiauti, bet ir nuolat permąstyti, kaip turime veikti ir dalintis informacija, kad taptume efektyvesni, tobulėtume ir suteiktume vertę mūsų visuomenei, valstybei ir, žinoma, planetai.