Besibaigiantys metai – tai natūralus laikas apžvelgti nuveiktus darbus, įvertinti pasiekimus ir pasidžiaugti bendrystės akimirkomis. Universiteto gyvenimas, kupinas akademinių iššūkių ir atradimų, turi ir kitą, dažnai nematomą, bet itin svarbią – dvasinę – pusę. Apie tai, kokie šie metai buvo VILNIUS TECH bendruomenei, žvelgiant iš sielovados perspektyvos, kalbamės su kapelionu Andres Lavin.
 

Pokalbyje kapelionas dalijasi mintimis apie ryškiausius įvykius, studentų ir dėstytojų nuotaikas, svarbiausius pasiekimus ir ateinančių metų tikslus, kurie įkvėps bendruomenę augti ir stiprėti. 
 

– Besibaigiantys metai universitete buvo intensyvūs. Jei reikėtų išskirti vieną ar du įvykius, projektus ar iniciatyvas, kurie šiemet Jums, kaip kapelionui, buvo patys ryškiausi ir prasmingiausi – kas tai būtų?
 

 – Įdomu tai, kad mano, kaip kapeliono, pagrindinis darbas vyksta ne universiteto patalpose, o sekmadieniais po pietų vienoje Vilniaus senamiesčio bažnyčioje: ten aš laikau Mišias studentams, klausau išpažinčių arba su jais kalbuosi dvasiniais klausimais. Ten dažnai susipažįstu su universiteto studentais, su kuriais pradedame bendrauti ir vėliau susitinkame mano kabinete Saulėtekyje arba Trakų gatvėje. Man taip pat labai svarbios mišios, kurias laikiau akademinei bendruomenei Visų mirusiųjų minėjimo proga, taip pat – paskaita apie mokslą ir tikėjimą, kurią praėjusį balandį Saulėtekio rūmuose skaitė Saulius Matulevičius.
 

– Sielovada universitete dažnai yra nematomas darbas. Kokiais šių metų pasiekimais (galbūt netikėtais ar mažais, bet svarbiais) džiaugiatės labiausiai? Kas pavyko geriau nei planavote?
 

– Tikrai taip, didžioji dalis pastoracinio darbo vaisių yra nematomi – padėti susiorientuoti pasimetusiems žmonėms, suteikti vilties ir džiaugsmo pavargusiems ar nusivylusiems, padrąsinti tuos, kurie gali daugiau nei patys mano ir pan. Man didelė sėkmė (nes taip yra Dievo akyse), kai žmogus po daugelio metų ateina išpažinties arba kai prasideda asmeninio atsivertimo procesas. 
 

Džiaugsmo suteikė ir tai, kad buvau pakviestas dalyvauti akademinėje veikloje: pavyzdžiui, praėjusių metų vasarį, priklausomybių konferencijos, kurią organizavo studentams padedančios psichologės, metu kalbėjau aktualia tema – kaip skirtingos priklausomybės formos turi įtakos vidinės laisvės praradimui.
 

– Universitetas – tai nuolat kintanti bendruomenė. Kokias studentų ir dėstytojų nuotaikas pastebėjote šiemet? Kokios temos jiems buvo aktualiausios, dėl ko dažniausiai kreipdavosi?
 

– Įdomu pastebėti, kad nors universitetas ir žmonių situacijos keičiasi, patys žmonės iš esmės nesikeičia. Beveik visų svajonės, iššūkiai ir rūpesčiai yra panašūs, nes žmogaus prigimtis nesikeičia. Žinoma, Lietuvoje labai jautriai išgyvename karo Ukrainoje tragediją ir tai daro įtaką pokalbių temoms, pavyzdžiui, kai kurie žmonės klausia, ar moraliniu požiūriu, gresiant neišvengiamam karui, yra leistina išvykti iš šalies ir apsigyventi kitur, ar būtina pasilikti ir rizikuoti savo bei šeimos gyvybe ir pan. 
 

Kita dažna tema – priklausomybė nuo ekranų, kuri veda prie asmeninių santykių nuskurdimo. Šie santykiai visada svarbūs, ypač – jaunystėje.
 

– Šiais metais organizavote įvairias veiklas. Kurios sulaukė didžiausio studentų įsitraukimo?
 

– Daugiausiai žmonių pritraukė mišios Visų mirusiųjų dienai paminėti. Tai atrodo logiška, nes žmonės mato konkrečią galimybę prisiminti ir melstis už savo artimuosius ir mylimus žmones. Taip pat nemažai studentų ir dėstytojų sudomino paskaita apie tikėjimą ir mokslą. Žmonės siekia suprasti, kaip du tikrovės aspektai ne tik neprieštarauja vienas kitam, bet gali gyventi tobuloje harmonijoje, nes Dievas yra vienintelis visos tikrovės Kūrėjas – tiek regimos (mokslo objektas), tiek neregimosios (tikėjimo objektas).
 

– Žvelgiant į ateinančius metus, kokie yra pagrindiniai Jūsų prioritetai ir sielovados tikslai? Kur norėtumėte nukreipti didžiausią dėmesį?
 

– Kitais metais norėčiau organizuoti savanorystės veiklą studentams, nes daugelis išreiškė tokį norą. Daugelis nori jaustis naudingi, padėti sergantiems, neįgaliesiems, vienišiems senjorams ir pan.  Šiuo metu svarstome įvairias galimybes. Bet kuriuo atveju tai būtų veikla, atvira visiems suinteresuotiems studentams, ne tik katalikams ar krikščionims. 
 

Taip pat norėčiau aplankyti visus dekanatus ir susitikti su kiekvieno fakulteto akademine vadovybe. Iki šiol susitikau tik su kai kuriais, bet liko dar nemažai. 
 

Dar viena mano svajonė ateinantiems metams – kad daugiau universiteto studentų dalyvautų „Alfa“ kurse – pagrindiniame tikėjimo ir krikščioniškojo gyvenimo įvadiniame kurse. Visi mūsų universiteto studentai, dalyvavę šiame kurse, liko labai patenkinti ir nemaža jų dalis liko savanoriauti, padėdami kitai dalyvių kartai.
 

– Ar planuojate kokių nors naujovių – galbūt naujų renginių formatų, diskusijų ciklų ar bendradarbiavimo projektų, kuriuos galėtumėte anonsuoti universiteto bendruomenei?
 

– Be savanorystės veiklų, norėčiau pradėti dėstyti. Tai būtų laisvai pasirenkamas dalykas studentams. Esu ekonomistas – tai mano civilinė profesija, kuria užsiėmiau prieš kunigystės studijas, o vėliau, bažnytinėse studijose, specializavausi filosofinėje antropologijoje ir etikoje. Gali būti, kad kitais akademiniais metais dėstysiu dalyką, susijusį su šiomis sritimis. Man tai būtų labai džiugu, nes leistų susipažinti su naujais studentais ir palaikyti su jais tiesioginį ryšį.
 

– Ko, Jūsų akimis, labiausiai trūksta šiuolaikiniam akademiniam žmogui ir kaip planuojate padėti tą poreikį atliepti ateinančiais metais?
 

– Manau, kad trūksta didesnės meilės rimtoms studijoms ir darbui. Trūksta aukos dvasios ir, galiausiai, meilės tiesai.
 

Gyvename visuomenėje, kuri labai vertina tai, kas greita, naudinga ir duoda tuoj pat matomų rezultatų. O jei jų nepavyksta pasiekti, atsiranda nusivylimas ir liūdesys. Daugelis mano, kad jų, kaip asmenų, vertė priklauso nuo pasiektų sėkmių ir rezultatų, ir nusivilia, kai nemato greitų vaisių. 
 

Be to, labai vertinama tai, kas teikia trumpalaikį pasitenkinimą. Daugelis asmeninių sprendimų priimami remiantis pomėgiais ir emocijomis, o ne protu. Su šiomis problemomis būtina susidurti asmeniniuose pokalbiuose. Tačiau pripažįstu, kad kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, meilę tiesai ar pastangoms, nėra lengva suprasti be tikėjimo perspektyvos.
 

– Kaip Jūs pats, kaip žmogus ir dvasininkas, „pasikraunate“ po aktyvių metų, kad kitąmet vėl turėtumėte energijos būti ramsčiu kitiems?
 

– Labai mėgstu skaityti ir klausytis muzikos, taip pat sportuoti, ypač, važinėti dviračiu. Tiesą sakant, labiausiai mane pailsina kasdien praleistos akimirkos koplyčioje, kalbantis su Viešpačiu, esančiu Eucharistijoje. Ten, ant altoriaus, palieku savo nuovargį, rūpesčius ir sunkumus. Negalvoti apie save ir galvoti apie Dievą (o ypač kalbėtis su Juo apie tai, kas mus vargina ir slegia), kuris yra daug didesnis už visas problemas ir rūpesčius, labai ramina.
 

– Kokia būtų Jūsų pagrindinė žinutė ar palinkėjimas universiteto bendruomenei – studentams, dėstytojams ir darbuotojams – pasitinkant Naujuosius metus?
 

Pagrindinė mano žinia universiteto bendruomenei – viltis ir taika. Šiandieniniame poliarizuotame pasaulyje, kuriame mums tenka gyventi, labai svarbu kurti ir puoselėti dialogo, pagarbos, nuolankumo ir tiesos paieškos kultūrą, kurią akademinė bendruomenė gali ir turi praktikuoti. 
 

Tikintiesiems norėčiau pasakyti: turėkite viltį, nes Dievas veikia ir įsikiša į istoriją, nepaisant visų sunkumų ir blogybių, kurias matome pasaulyje. Šventasis Paulius sako: „Tiems, kurie myli Dievą, viskas išeina į gera.“ O šventasis Augustinas komentuoja: „Viskas – tai reiškia ir blogis.“ Dievas yra visagalis, ir tai reiškia, kad net iš paties blogio Jis gali išvesti labai didelį gėrį. Todėl krikščioniškas požiūris į pasaulį nėra katastrofiškas, bet viltingas. 
 

Linksmų šventų Kalėdų ir laimingų 2026 metų!


Sielovados ir dvasinės pagalbos klausimais į kunigą Andres Lavin gali kreiptis visi bendruomenės nariai, ieškantys atsakymų, susijusių su tikėjimo bei dvasingumo paieškomis. Taip pat – norintys pasikonsultuoti dėl krikšto, išpažinties, santuokos ar kitų sakramentų.

Susitikti galite:

• antradieniais Saulėtekio al. 11, S3 pastate, 102 kab. nuo 12:00 iki 14:30 val.
• ketvirtadieniais Trakų g. 1, V 327  nuo 11:30 iki 14.30.

Daugiau informacijos apie sielovadą universitete rasite čia.
​​​​​​