Augant pasaulio gyventojų skaičiui ir vis labiau išryškėjant klimato kaitos problemoms, valstybės ir įmonės vis dažniau permąsto nusistovėjusias taisykles ir ima pereiti prie tvaresnio – žiedinės ekonomikos – modelio. Šis modelis keičia tradicines gamybos ir vartojimo normas, o pokyčiai vis labiau jaučiami mūsų kasdienybėje.
 

Tuo pat metu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, ilgą laiką laikytas pagrindiniu ekonominės pažangos rodikliu, vis dažniau kritikuojamas dėl savo ribotumo. Dėl to vis plačiau ieškoma alternatyvių būdų vertinti šalies gerovę ir pažangą. Vienas iš jų – visuomenės laimės matavimas.
 

Laimė vis dažniau tampa svarbiu kriterijumi, vertinant ne tik žmonių gyvenimo kokybę, bet ir valstybės pažangą, juk visuomenė – tai ekonomikos veidrodis. Laimė gali būti vertinama tiek objektyviai, tiek subjektyviai. Objektyvūs laimės rodikliai apima tokius veiksnius, kaip sveiko gyvenimo trukmė, nedarbo ar skurdo lygis, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kt. Subjektyvi laimė dažnai siejama su žmogaus savijauta: laisve priimti svarbius sprendimus, kasdien patiriamomis teigiamomis emocijomis ar galimybe padėti kitiems ir jaustis reikalingu.
 

Atsižvelgiant į vis didėjantį tvarumo poreikį ir augantį dėmesį žmonių gerovei, tampa vis labiau aktualu analizuoti, kaip žiedinės ekonomikos plėtra gali prisidėti prie visuomenės laimės. Nors apie šiuos reiškinius dažnai kalbama atskirai, jų sąveika dar nėra pakankamai ištirta. Būtent todėl kartu su kolegomis ir atlikau tyrimą – ar žiedinė ekonomika gali paskatinti laimę? Panelinės regresijos tyrimui Europos Sąjungos šalyje atlikti buvo naudojami ES Žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos ir Jungtinių Tautų Pasaulio laimės ataskaitos duomenys. 
 

Tyrimo metu išryškėjo dėsningumai, kurie leidžia pažvelgti į žiedinę ekonomiką ne tik kaip į aplinkosaugos priemonę, bet ir kaip į galimą gerovės šaltinį. Atsižvelgiant į tyrimo apimtį, šiame straipsnyje pateikiama tik dalis rezultatų – pasirinkti tie, kurie labiausiai atspindi pagrindines įžvalgas apie tiriamų reiškinių sąsajas. Tyrimas atskleidė, kad žiedinių medžiagų naudojimo rodiklis (nurodo kokią dalį nuo bendro medžiagų naudojimo sudaro antrinių žaliavų naudojimas) daro teigiamą įtaką žmonių laimei. Tai parodo, kad vartodami produktus ar paslaugas, kurie yra pagaminti naudojant antrines žaliavas, visuomenė galėtų tapti laimingesne. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Europos Sąjungos Aplinkos Agentūra skelbia, kad Europos Sąjungoje yra siekiama padvigubinti žiedinių medžiagų naudojimo rodiklį iki 2030 metų, o žiedinių medžiagų naudojimas, gamybos kontekste yra laikomas vienu svarbiausių žiedinės ekonomikos rodiklių. Anot Selçuk universiteto mokslininkės Ayşe Özge Artekin,  žiedinių medžiagų naudojimas skatina tvaresnį vartojimą, o vartotojai sutinka sumokėti papildomai už tvariai pagamintus produktus. 
 

Turkijos mokslininkės A. Ö. Artekin 2021 metais atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimas gamybos sektoriuje neigiamai veikia žmonių laimę. Šios emisijos yra glaudžiai susijusios tiek su klimato kaita, tiek su bendra oro kokybe, o kiti mokslininkai (Xue Xia, Yihua Yu, Yuhan Zou, Kinijos Renmin universitetas; Nicholas Apergis, Muhammad Tariq Majeed, Teksaso universitetas, Muhammad Tariq Majeed, Quaid-i-Azam universitetas) taip pat sutinka, kad geresnė oro kokybė turi teigiamą įtaką subjektyviai gerovei, o šalys, turinčios aukštesnio lygio anglies dvideginio emisijas dažnai susiduria su žemesnio lygio laimės rezultatais. Šis tyrimas taip pat parodė, kad emisijų mažinimas teigiamai prisideda prie visuomenės laimės.
 

Taip pat pastebėta, kad didėjantis vartojimo pėdsakas teigiamai veikia žmonių laimę. Nors iš žiedinės ekonomikos perspektyvos siekiama šį pėdsaką mažinti, tyrimo rezultatai rodo, kad tai galėtų turėti neigiamą poveikį laimei. Vartojimo pėdsako augimas gali būti siejamas su geresniu poreikių patenkinimu, didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir ekonominiu saugumu – ypač žemesnių pajamų šalyse. Kaip teigia Konektikuto koledžo mokslininkas Mark Stelzner ir Erasmus universiteto, Strasbūro universiteto ir North-West universiteto Pietų Afrikoje mokslininkai Ruut Veenhoven, Felicia Chiperi, Xin Kang ir Martijn Burger, iki tam tikro lygio augantis vartojimas (kartu su pajamomis bei išlaidomis) prisideda prie didesnės laimės. Šis vartojimas apima ne tik bazinius poreikius, bet ir patirtis, būsto įsigijimą ar kitus gyvenimo kokybę gerinančius aspektus.
 

Panaši tendencija pastebėta ir vertinant komunalinių atliekų susidarymą – jis taip pat koreliuoja su didesne laime. Vis dėlto šį poveikį iš dalies atsveria komunalinių atliekų perdirbimo lygio augimas, kuris irgi turi teigiamą įtaką laimei. Kaip pastebėjo Groningen universiteto mokslininkai Leonie A. Venhoeven, Jan Willem Bolderdijk ir Linda Steg, elgsena, paremta tvarumo principais (pvz., rūšiavimas), gali sukelti pozityvias emocijas, o savanoriškas dalyvavimas tvarumo veiklose gerina žmonių savijautą ir gali prisidėti prie aukštesnio laimės lygio. Šalys, investuodamos į modernias ir efektyvias atliekų tvarkymo sistemas ne tik sukuria jaukesnę aplinką, tačiau prisideda ir prie visuomenės gerovės.
 

Kita vertus, tyrimas parodė, kad elektros ir elektronikos įrangos rūšiavimas nedidina žmonių laimės, o kai kuriais atvejais netgi ją mažina. Šį reiškinį galbūt galima paaiškinti tuo, kad naujosios technologijos dažnai sukelia teigiamas emocijas, pagerina vartotojų patirtį, ir yra stipriai susijusios su pažangos bei gerovės suvokimu.
 

Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti išvadą, kad nors vartotojai dažniausiai pirmenybę teikia savo poreikių patenkinimui – kuris ne visais atvejais dera su tvarumo ar žiedinės ekonomikos principais – tam tikri žiedinės ekonomikos elementai vis dėlto prisideda prie didesnės visuomenės laimės. Su išaugusiu vartojimu padidėjęs pasitenkinimas dažnai išlieka trumpalaikiu reiškiniu, o žiedinės ekonomikos principai orientuoti į ilgalaikį, tvarų gerovės augimą. Šie principai dažnu atveju yra valstybių ilgalaikių strategijų dalis – orientacija į vietinę gamybą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas bei efektyvi atliekų tvarkymo sistema ne tik padeda plėtoti tvaresnę ekonomiką, bet ir prisideda prie geresnės žmonių savijautos. Be to, žiedinė ekonomika dažnai apima sprendimus, kurie stiprina bendruomeniškumą, pasitikėjimą tarp žmonių ir socialinius ryšius, o tai, pasak psichologijos tyrimų, yra vienas iš svarbiausių ilgalaikės laimės šaltinių. Dalyvavimas tvariose iniciatyvose, atsakingas vartojimas ir galimybė prisidėti prie aplinkos gerovės taip pat suteikia žmonėms prasmingumo jausmą, kuris ilgainiui tampa svarbia psichologinės gerovės dalimi.
 

O ar jūs kada nors susimąstėte – ar rinkdamiesi tvarų, žiedinės ekonomikos principais sukurtą produktą, jaučiatės laimingesni?