Vos pramerkiate akis, o kavos aparatas jau laukia jūsų su šviežia kava – jis žino, kad vakar dirbote iki vėlumos. Spinta – pati išrenka drabužius pagal orų prognozę ir jūsų dienos planus. Mokslininkai sako, kad išmanieji sprendimai, ilgai laikyti prabangos prekėmis, masiškai žengia į mūsų kasdienybę ir jau nebėra fantastika. Ateityje greičiausiai turėsime ne tik išmaniuosius daiktus, bet ir „asmeninius asistentus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie kasdien subalansuos mūsų mitybą pagal tai, kaip miegojome ir ką vakar vartojome“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas. Jis pastebi, kad tam svarbu tinkamai pasiruošti, nes kartu su laukiamais išradimais ateina ir grėsmės mūsų privatumui bei asmeninių duomenų saugumui.

Ateitis – personalizuota aplinka, prisitaikanti prie kiekvieno poreikių

Mokslininkai sako, kad dėl spartaus dirbinio intelekto ir juo paremtų sprendimų tobulėjimo, mūsų aplinka ir kasdienybė stipriai pasikeis. Dr. Š. Grigaliūnas mano, kad ženklų pokytį pajausime jau po  20 metų.

Tendencijos rodo, kad mūsų namai ir kita aplinka galės visiškai prisitaikyti prie mūsų individualių poreikių ir netgi esamuoju metu galės sekti duomenis apie mūsų sveikatą: „Turbūt mes kiekvienas turėsime savo asmeninį agentą arba asistentą, kuris nuolatos seks mūsų sveikatos būklę. Turėsime daugybę daviklių, kurie, surinkę duomenis apie mūsų sveikatą, dienos planus, galės pasakyti, kaip turėtume elgtis“, – sako dr. Š. Grigaliūnas

Mokslininko teigimu, tokios technologijos kol kas dar nėra plačiai įgyvendinamos, tačiau techniniai duomenys, reikalingi panašiems sprendimams diegti, jau yra. Jis pasakoja, kad pasaulyje jau buvo pristatytas išmanusis tualetas, kuris gali atlikti tyrimus vos jums nusišlapinus. Taigi vos išėję iš tualeto jau žinosite, ar kažkuo sergate.

Kad tai ne tokia tolima ateitis, pasak dr. Š. Grigaliūno, rodo ir kiti mūsų visų jau plačiai naudojami išmanūs įrenginiai: „Esu tikras, kad bent pusė mūsų klausytojų turi kokią nors išmaniąją apyrankę arba telefoną, kuris identifikuoja lokaciją, miego ritmą, kalorijų suvartojimą. Tai reiškia, kad daugybę daviklių mes jau dabar nešiojamės visur kartu su savimi“, – pastebi dr. Š. Grigaliūnas.

Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ jam antrina ir VILNIUS TECH Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas. Jis sako, kad jau dabar vykdomi tyrimai, kaip mus supanti aplinka galėtų ne tik analizuoti mūsų norus, bet ir juos išpildyti: „Žmogus dažniausiai turi 3000 pagrindinių poreikių, kurie visą laiką kinta. Ir kai kažką darome per prievartą, mūsų smegenys blogiau dirba, blogėja emocinė būklė. Taigi viena iš dabartinių krypčių pasaulyje yra masinis personalizavimas, kad žmogus gautų visko ko nori,“ – sako prof. habil. dr. A. Kaklauskas.

Pasak jo, čia labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų namų aplinka: „Adaptyvūs namai yra kaip mama, kuri prižiūri visus juose esančius žmones, nagrinėja, ko jie nori arba ko jiems reikia, kad jaustųsi geriau. Tarkime, jeigu žmogus nesusikaupia darbui, padidinus deguonies kiekį namuose, jo darbingumas padidės“, –  pasakoja prof. habil. dr. A. Kaklauskas. Apie tai ateityje mums nereikės sukti galvos, nes namai patys priims sprendimą, ką daryti, kad pasijustumėme geriau.

Autonominiai automobiliai ir ateitis, kurioje gyvename dabar

Dar vienas dirbtinio intelekto produktas, kuris per artimiausius dešimtmečius, tikėtina, taps visiems prieinama priemone, yra autonominis transportas – automobiliai, kuriems nereikia vairuotojo. „Galėsime gyventi toliau nuo miesto centro. Įsivaizduokite, atsikėlėte ryte, įsėdote į savo automobilį, kuris panašus gal į kėdę, gal į lovą, ir galite toliau snūduriuoti, kol atsibundate jau centre, o jūsų automobilis nuvažiuoja krautis arba uždarbiauti. Labai tikiu, kad po 40 metų taip bus“, – sako Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas R. Zontovičius. Jis pastebi, kad pasaulyje  robotaksi jau atlieka po 200 tūkst. kelionių per savaitę, tad po kiek laiko turėtų pasiekti ir Lietuvą.

Nors autonominių automobilių dar reikės šiek tiek palaukti, kai kuriuos dirbtiniu intelektu patobulintus prietaisus galime naudoti jau dabar. Pašnekovai sutinka, kad anksčiau jie galbūt buvo laikomi prabangos preke, tačiau dabar, pasak R.Zontovičiaus,  jie prieinami kiekvienam.

Tarp namuose naudojamų išmanių prietaisų jis mini išmaniuosius termostatus, kurie patys reguliuoja namų temperatūrą, išmaniuosius durų skambučius, kurie leidžia pamatyti, kas vyksta prie jūsų namų durų, išmaniuosius dūmų daviklius ir kitus įrankius, kuriuos galime kontroliuoti nuotoliu. R. Zontovičius  pasakoja, jog savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoja be išmaniosios kolonėlės, kurią naudoja ne tik muzikos klausymuisi, bet ir kaip žadintuvą, ar kaip priemonę sužinoti orų prognozei, įjungti televizoriui „Seniau naudodavome tiesiog nuotolinio valdymo pultus. Galima daryti tai ir toliau, tačiau tai užima laiko ir yra nepatogu“, – sako R. Zontovičius.

Jis taip pat pasakoja nebegalintis gyventi ir be išmaniųjų daiktų ieškiklių. Tai maži prietaisai, kuriuos pritvirtinus prie raktų, piniginės ar paspirtuko, galima lengvai patikti daikto lokaciją. „Dabar netgi yra galimybė, kad žmogus, suradęs jūsų pamestą daiktą, mato tai savo telefone ir gali jums paskambinti, jį atiduoti“, – pasakoja pašnekovas.

Išmanieji sprendimai ir duomenų saugumo grėsmės

Mokslininkai vykdo tyrimus, testuodami daugybę idėjų, kurias esame matę tik fantastiniuose filmuose. Jų testuojami inovatyvūs sprendimai jau dabar stipriai palengvintų mūsų kasdienybę, tačiau  mokslas susiduria  ne tik su dilema, kaip išmaniuosius produktus padaryti prieinamus visiems, bet ir su saugumo klausimais. Tai, kad vos ištarę žodį galime valdyti įrenginius savo namuose, reiškia ne tik patogumą, bet ir faktą, kad  įrenginiai nuolat renka informaciją ir sistemina mūsų duomenis. Tad kyla klausimas, ar mūsų asmeninė informacija liks saugi.

Inovacijų agentūros „ICT Lab“ srities vadovas Romanas Zontovičius sutinka, kad visi „išmanieji prietaisai naudingi tada, kai prie jų negali prisijungti žmonės, kurie neturėtų prie jų prisijungti. Nors mokslas stengiasi maksimaliai šiuos duomenis apsaugoti, visada yra rizika. Jokie slaptažodžiai šimtu procentų nieko neapsaugo“, – perspėja R. Zontovičius. Tačiau pašnekovas primena, kad tą riziką galima minimizuoti, pavyzdžiui, naudojant dviejų faktorių autentikavimą, perkant tik didžiųjų tiekėjų kuriamus, patikrintus produktus.

R. Zontovičius pastebi, kad ir dabar kiekvienas parsiimame tam tikras rizikas apie tai net negalvodami, nes tinkamai veikiančių kibernetinio saugumo sprendimų nepastebime – apie juos pamąstome tik tada, kai jie nesuveikia ir duomenims iškyla grėsmė. Jis sako, kad šioje vietoje kiekvienam teks pasverti, kas svarbiau: ar nuo gaisro, įsilaužimų apsaugantys namų įrenginiai, kurie gali padėti išvengti daugybės nelaimių, ar rizika, kad kas nors gali įsilaužti į sistemą ir prisijungti prie jūsų duomenų.

„Dauguma mūsų turi banko korteles ir elektroninės bankininkystės paskyras, nors kartais pasitaiko vagysčių ir sukčių atakų.  Tiesiog įsivertiname, kad tai įvyksta retai, o be šių paslaugų būtų labai sunku gyventi“, – lygina R.Zontovičius. Jo manymu, vėliau panašiai galvosime ir apie išmaniuosius namus.

Dirbtinio intelekto klaidos gali būti lemtingos

Mūsų asmeninių duomenų saugumas yra tik viena medalio pusė. Dar viena sritis, ties kuria intensyviai dirba mokslininkai, yra dirbtinio intelekto mokymas ir bandymas išvengti klaidų, kurios kartais gali pridaryti daugiau žalos, nei atrodo.

Dr. Š. Grigaliūnas sako, kad grėsmė yra ne tik duomenų nutekinimas, bet ir manipuliavimas jais. Pasak jo, kai su duomenimis dirba mašininis mokymas, labai svarbi kryptis yra prevencija.

Mokslininkas primena pasaulyje plačiai nuskambėjusį pavyzdį: „Britanijoje, paveikus insulino pompą, nuo kurios priklausė žmogaus gyvybė, buvo suleista neteisinga dozė, ir žmogus, deja, mirė. Tai reiškia, kad mašina gavo nurodymą atlikti veiksmą ir jį atliko“, – pasakoja dr. Š. Grigaliūnas. Jeigu toks nurodymas prieš vykdant būtų pakartotinai patikrintas, tikriausiai būtų išvengta nelaimės.

Situacijai iliustruoti jis pateikia ir hipotetinę situaciją: „Įsivaizduokite, kad jums reikia vieno ar kito vaisto, ir jis atsiranda jūsų „e-sveikatos“ recepte. Jūs buvote pas gydytoją, gavote receptą, bet eigoje pasikeitė duomenys ir vietoje to gavote kitą vaistą, kuriam esate alergiškas. Jūs jį išgeriate, nes manote, kad tai ne duomenų klaida, o gydytojo išrašytas receptas. Ir pasekmės neaiškios“, – aiškina dr. Š. Grigaliūnas, primindamas, kodėl mokslininkų darbas itin svarbus kibernetinio saugumo srityje.

Autonominiai automobiliai kol kas irgi turi tam tikrų rizikų. Pasak dr. Šarūno Grigaliūno, ši priemonė gali padėti išvengti avarijų ir žmogiškų klaidų vairuojant, tačiau mašininiais sprendimais kol kas ne visada galima pasitikėti:  „Jis gali priimti sprendimą, kad jums nereikia sumažinti greičio staigiame posūkyje ir gali būti, kad jūs versitės. Duomenų manipuliavimas gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fiziniam gyvenime.  Mūsų centre dirba mokslininkai, kurie bando sustabdyti panašaus tipo grėsmes“, – sako Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas dr. Šarūnas Grigaliūnas.

Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje. Ją taip pat galite rasti ir „Spotify“.

Šaltinis: inovacijuagentura.lt