„Programa sukurta remiantis verslo, pramonės ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei profesiniais standartais. Norime rinkai pasiūlyti tokius specialistus, kurie atitiktų jos poreikius ir galėtų pradėti dirbti iš karto, be papildomų perkvalifikavimo kursų. Studijos orientuotos į unikalių, tarptautinėje darbo rinkoje vertinamų kompetencijų ugdymą, tačiau įgyti gebėjimai bus pritaikomi ir kitose veiklos srityse“, – pabrėžia pašnekovė.
 

Atsižvelgdama į jūrinių vėjo jėgainių inžinerijos specialistų poreikį, LJA ne tik kuria naują programą, bet ir steigia kompetencijų centrą. Dr. Justas Žaglinskis, VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos mokslo ir infrastruktūros prodekanas, sako, kad pagrindinis naujo kompetencijų centro tikslas – užtikrinti ir gerinti senąsias tradicijas LJA puoselėjančio jūrininkų rengimo proceso kokybę bei patenkinti naujų specialistų poreikį rinkoje.

 

„Kompetencijų centre bus rengiami jūrinių vėjo jėgainių specialistai ir jūrininkai. Centro veiklą numatome pradėti nuo jūrinių vėjo jėgainių specialistams reikalingų GWO (angl. Global Wind Organisation) mokymų, kuriuos sudaro bent 5 skirtingi kursai. Taip pat pagal SOLAS konvenciją (angl. International Convention for the Safety of Life at Sea) organizuosime bazinio saugumo mokymus – jie reikalingi visiems, norintiems dirbti laivuose, stacionariuose ir plūduriuojančiuose inžineriniuose vienetuose (naftos, dujų platformos, vėjo jėgainės ir kt.) nepriklausomai nuo užimamų pareigų. Palaipsniui studentams ir kursų klausytojams planuojame pristatyti  OPITO (angl. Offshore Petroleum Industry Training Organization), HUET (angl. Helicopter Underwater Escape Training), IRATA (angl. International Rope Access Training), nardymo kursus“, – apie mokymo programą pasakoja prodekanas. 

Tarėsi su partneriais

Pasak R. Mickienės, idėja kurti programą, susijusią su atsinaujinančių išteklių energija, jau senokai sklandė ore, tačiau ją materializuoti paskatino žinia, kad Lietuvos teritoriniuose vandenyse numatoma statyti jūrinių vėjo jėgainių parką.

 

„Ignitis“ grupės programų „Ignitis Reniewable“, „Curonian Nord“, „EnergySmartSTART“ specialistai nuolat konsultuoja ir bendradarbiauja su LJA, kartu dalyvaujame vėjo energetikos parodose užsienyje. Todėl, sužinoję apie planus Lietuvoje statyti jūrinių vėjo jėgainių parką, nedelsdami pradėjome konsultuotis, kokių specialistų labiausiai laukiama Lietuvos jūrinėse jėgainėse. Tarėmės ir su užsienio šalių jūrinių vėjo jėgainių parkų valdytojais bei parkus aptarnaujančiomis kompanijomis. Išvada buvo viena: Lietuvai reikia jūrinių vėjo jėgainių inžinierių“, – konstatuoja ji.
 

Prodekanė sako, kad su partneriais LJA aptarė būsimo specialisto profilį, studijų programos sandarą ir mokomųjų dalykų turinį. Pavyzdžiui, Ostendėje (Belgija) jūrinių vėjo jėgainių parką aptarnaujančios laivybos ir duomenų analitikos kompanijos įkvėpė LJA dronus integruoti kompetencijų centro programoje.
 

„LJA taip pat yra Lenkijos Pomeranijos regiono jūrinės vėjo energetikos klasterio narė. Bendradarbiaudami su Lenkijos aukštosiomis mokyklomis, įgijome vertingos patirties, kaip organizuoti tokio pobūdžio studijas. Tikimės, kad dirbdami su tarptautiniais ir vietiniais partneriais galėsime siūlyti įdomias ir vertingas studijų programas. Be to, nors dar ankstoka, jau pradėjome planuoti ir studentų praktiką įvairiuose jūrinių vėjo jėgainių parkuose“, – atskleidžia pašnekovė.
 

Atsižvelgiant į konsultantų patarimus, programoje numatytos tokios specializacijos, kaip Jūrinių vėjo jėgainių turbinų inžinerija, kurią įgiję specialistai techniškai prižiūrės ir remontuos jėgainių turbinas, ir Jūrinių vėjo jėgainių priežiūros bepilotėmis jūrų transporto priemonėmis specializacija, kurią baigę inžinieriai viršvandeniniais ir povandeniniais dronais stebės, kaups ir analizuos duomenis apie jėgainių bokštų ir turbinų techninę būklę.
 

Jūrinių vėjo jėgainių turbinų inžinerijos studentai gilinsis į jūrinių vėjo jėgainių elektronikos įrangos, sparnuotės įrenginių techninės priežiūros, turbinų pagalbinių įrenginių eksploatavimo ir techninės priežiūros dalykus. Taip pat jie mokysis saugaus darbo aukštyje pagrindų, jūrinio vėjo energetikos teisinio reguliavimo, turbinų įrenginių techninės priežiūros ir remonto kokybės valdymo.
 

Jūrinių vėjo jėgainių priežiūros bepilotėmis jūrų transporto priemonėmis studentai studijuos bepiločių transporto priemonių raidą, bepiločių jūrų transporto priemonių sandarą veikimo principus ir valdymą, mokysis valdyti mažuosius laivus, gilinsis į programavimą ir jūrinių vėjo jėgainių duomenų analitiką.
 

„Koleginių studijų programa yra tarpkryptinė, grįsta inovacijomis ir jungianti jūrų ir elektros inžineriją. Ji skirta tiems, kas nebijo iššūkių. O šios studijų programos absolventų išskirtinumas – praktinės jūrinių vėjo jėgainių inžinerijos kompetencijos ir profesinė karjera visame pasaulyje“, – teigia pašnekovė. 

Itin paklausūs specialistai

Pasak pašnekovės, šiuolaikinėje darbo rinkoje inžinieriai yra vieni paklausiausių specialistų, o inžinerinis mąstymas ir veikimo principai tampa vis vertingesni, nepriklausomai nuo profesinės veiklos srities.
 

„Specializuotų, vien tik jūrinių vėjo jėgainių inžinierių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Nebuvo ir jūrinių vėjo jėgainių parkų. Šalies aukštosiose mokyklose yra rengiami elektros, elektronikos, energijos, statybos, transporto inžinieriai, kurie gali papildomai specializuotis, įgyti specifinių kompetencijų ir dirbti jūrinių vėjo jėgainių parkuose. Tikimės, kad gimnazijų absolventai susidomės naująja studijų programa ir rinksis  įdomią, nuotykių ir nestandartinių darbo sąlygų kupiną profesinę karjerą“, – studijuoti motyvuoja R. Mickienė.
 

Ji tęsia, kad inžinerinis mąstymo būdas formuojamas per taikomuosius ir fundamentalius dalykus, o studijos yra pagrįstos praktika ir technologijų taikymu.
 

„Studijuojant teks daug dirbti su vėjo, saulės ir vandeninio energijos kaupimo laboratorine įranga ir elektroniniais jėgainių turbinų simuliatoriais, mokytis valdyti iki 24 metrų ilgio laivus, kurie yra skirti darbui jėgainių parkuose, taip pat – valdyti įprastus ir povandeninius dronus“ – pasakoja prodekanė.
 

Specializacijų studijoms skiriama simuliacinė, mokomoji bei laboratorinė įranga, o profesinės praktikos metu įgytus gebėjimus naujieji specialistai galės tobulinti Lietuvos ir užsienio įmonėse. 
 

Į gylį ir į aukštį 

J. Žaglinskis vardija, kad be tradicinių studijose taikomų priemonių ir infrastruktūros akademija jau ilgą laiką mokymo procese naudoja kompiuterinius simuliatorius. Taip pat studentams kasmet pristato vis naujų mokymo priemonių, grįstų virtualios realybės simuliavimo galimybėmis.

„Derindami įvairias mokymo priemones galime pasiekti aukštesnę mokymų kokybę bei išlikti patrauklūs smalsiems studentams. Pavyzdžiui, kompetencijų centre bus rengiami mokymai, kaip gelbėtis atviroje jūroje nukritus sraigtasparniui (HUET). Jų metu sraigtasparnio fiuzeliažo mokomasis elementas tikrai bus panardinamas į 4 metrų gylio baseiną kartu su kursų klausytojais. Nors tokią įrangą jau naudoja kai kurios Europos šalys, Lietuvoje iki šiol jos neturėjome. Taip pat centre vyks masinio didelio skaičiaus žmonių evakavimo mokymai, kurie yra privalomi keltų įguloms. Kiek žinome, kitur Lietuvoje tokios infrastruktūros taip pat nėra“, – dalinasi jis.

Kompetencijų centre veiks nuo oro sąlygų nepriklausanti aukštalipių mokymo patalpa su vėjo jėgainių imitaciniais elementais ir 7 metrų aukščio platformomis. Ateityje centras taip pat ketina organizuoti mokymus susijusius su vandens robotika. Be to, centro ateitis siejama su Lietuvos jėgos struktūromis.

„Šiuo metu sunku tiksliai įvardinti, su kokiais poreikiais į centrą atkeliaus kariuomenės daliniai, ugniagesiai ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tačiau jos yra išreiškusios stiprų susidomėjimą konkrečiomis numatomomis veiklomis ir mokymais“, – daugialypę naudą akcentuoja prodekanas.



Šaltinis: vz.lt
Straipsnio autorė: Agnė Jašinskienė