Vasara – koncertų ir festivalių metas, tačiau, išaugus renginių skaičiui, įsibėgėja ir sukčių veikla. Populiaru socialiniuose tinkluose perparduoti bilietus, tačiau tuo pačiu tai yra patogi platforma apgavikams. Apie tai, kad įsigyti bilietai negalioja ar yra klastotės, dalis pirkėjų sužino tik prie įėjimo į renginį, todėl ekspertai rekomenduoja bilietus pirkti iš oficialių platintojų. O jei vis dėlto ketinate rizikuoti ir juos įsigyti iš antrų rankų, čia pat rasite patarimų, kokių atsargumo priemonių reikėtų imtis.

Antrinė bilietų rinka: dirbtinis intelektas ir socialiniai tinklai

Perkant bilietus iš perpardavinėtojų, net tuomet, kai dėl jų autentiškumo abejonių nekyla, tai nebūtinai reiškia, kad jais pavyks pasinaudoti, įspėja „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas Lukas Apynis.

„Net jei bilietas atrodo tikras, jis gali būti kopijuotas ir parduotas keliems žmonėms. Į renginį pateks tik pirmasis, o visi kiti – liks už durų. Toks sukčiavimo būdas tampa vis dažnesnis, nes skaitmeniniai bilietai lengvai kopijuojami“, – sako jis.

Be to, pabrėžia ekspertas, į sukčių arsenalą įsiliejo ir dirbtinio intelekto įrankiai, padedantys suklastoti čekius, bilietų fragmentus ir net netikras susirašinėjimų kopijas. Pamačius tokius – neva įrodymus – suvokti, kad pardavėjas yra sukčius, darosi vis sudėtingiau. Ypač dažnai rizika kyla socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ grupėse, skirtose būtent bilietų perpardavimui.

„Sukčiai čia taiko ir socialinės inžinerijos metodus: kuria skubos įspūdį, neva tai paskutinės minutės pasiūlymas arba kad greitai perka kiti, siekia sukelti emocijas, sakydami, kad nori perduoti bilietą, tarkim, geram žmogui, ir pateikia įtikinamai atrodančius tariamus įrodymus – nuo bilieto nuotraukos iki fiktyvaus pervedimo kvito“, – vardija pašnekovas.

IT saugumo ekspertas L. Apynis priduria, kad kartais sukčiai taip pat kuria ir netikras interneto svetaines, imituojančias oficialius bilietų pardavėjus. Tokie tinklalapiai gali būti randami „Google“ paieškoje, socialiniuose tinkluose, el. pašte ar internetinėse reklamose. Nors Lietuvoje tokie atvejai dar reti, specialistas pataria išlikti budriems ir, prieš vedant asmeninius duomenis ar pervedant pinigus, visada atidžiai patikrinti svetainės adresą – ar jis tikras.

Dažniausias taikinys – populiarūs renginiai

Bilietų platinimo platformos Kakava.lt Komercijos vadovas Justas Pačinskas akcentuoja, jog sandoriai su nepažįstamais žmonėmis yra rizikingi. Ypač – jei renginys labai paklausus.

„Daugiausia sukčiavimo atvejų fiksuojama tuo metu, kai vyksta itin populiarūs arba išparduoti renginiai – tiek koncertai, tiek sporto varžybos. Rizika padidėja, kai pasiūlos nebėra, bet paklausa išlieka didelė“, – sako jis.

Anot jo, būtent tokiais atvejais žmonės neretai sumoka už bilietus privačiam pardavėjui, kuris vėliau dingsta arba tą patį bilietą parduoda keliems pirkėjams.

„Tai ypač skaudūs atvejai, kai prarandamos reikšmingos pinigų sumos“, – aiškina J. Pačinskas.

Kada bilieto verčiau nepirkti?

Bilieto pirkimas iš kito asmens kai kuriais atvejais gali būti vienintelis būdas patekti į trokštamą renginį. Vis dėlto, anot „Baltimax“ kibernetinio saugumo inžinieriaus ir ESET eksperto L. Apynio, net ir tokiose situacijose galima sumažinti riziką.

„Žmonės kartais neturi kito pasirinkimo, nes bilietai į norimą renginį jau būna išparduoti, tačiau tokiu atveju būtina elgtis apdairiai. Prieš perkant verta patikrinti pardavėjo profilį: kiek jis aktyvus, kokia veiklos grupėje istorija, ar platus „Facebook“ draugų sąrašas. Per daug švarus arba visai naujas profilis – pirmas įtarimo ženklas“, – aiškina L. Apynis.

Jo teigimu, svarbiausia – nebijoti pasakyti ne. Jei kyla bent kokia abejonė, sandorio verčiau nesudaryti.

„Jei, pavyzdžiui, kažkas jus verčia apsispręsti greitai – tai jau ženklas traukti rankinį stabdį“, – aiškina specialistas.

Saugumas – oficialiose svetainėse

Norint būti visiškai užtikrintiems, kad atvykus į renginį nebus nemalonių staigmenų, kalbinti ekspertai pataria bilietus pirkti tik iš oficialių atstovų – tik tokiu atveju jokios rizikos nekyla.

Kaip aiškina bilietų platinimo platformos atstovas J. Pačinskas, perkant bilietus tiesiogiai iš oficialių pardavėjų svetainių, visi jie siunčiami tiesiai iš sistemos, užtikrinant autentiškumą.

Vis dėlto, pasak jo, į įmonę kartais kreipiasi asmenys, įsigiję bilietus iš fizinių asmenų ar trečiųjų šalių, norėdami pasitikrinti jų galiojimą. Tokiais atvejais primenama, kad pagal platformos taisykles bilietų perpardavimas yra draudžiamas, o riziką prisiima pats pirkėjas.
 
J. Pačinskas pažymi – jei jau įsigijote netikrą bilietą, deja, atgauti pinigus dažnai tampa neįmanoma. Oficialūs platintojai tokiu atveju negali padėti, nes bilietas buvo pirktas ne per jų sistemą.

„Nukentėjusiems patariame kreiptis į teisėsaugą dėl galimo sukčiavimo“, – aiškina jis.

7 patarimai, kaip nepakliūti į pinkles

Jei vis dėlto į renginį nueiti norisi, o oficialūs platintojai bilietus jau išpardavę, specialistai dalijasi patarimais, kokių atsargumo priemonių imtis, norint netapti apgaulės auka.

1. Nesusigundykite žinutėmis socialiniuose tinkluose, siūlančiomis įsigyti bilietus į renginį, ypač jei jos gautos iš nepažįstamų asmenų.
2. Netikėkite tariamais bilieto fragmentais ar ekrano nuotraukomis – jos lengvai padirbamos.
3. Būkite atsargūs su paskutinės minutės pasiūlymais – tai dažna sukčių taktika.
4. Jei vis dėlto perkate iš žmogaus – pasidomėkite jo profiliu, draugų skaičiumi, senais įrašais, istorija grupėje, atsiliepimais.
5. Naudokite saugius atsiskaitymo būdus, kurie leidžia susigrąžinti pinigus sukčiavimo atveju.
6. Neveskite savo duomenų į įtartinas svetaines – net jei atrodo beveik identiškai oficialiai platformai, įsitikinkite, kad tinklalapis tikras.
7. Kilus įtarimams – nutraukite bendravimą. Geriau prarasti galimybę nueiti į renginį nei pinigus.