Pradžia
Universitetas
Naujienos
D. Deltuvienė apie dėstytojavimą: „Turiu dovaną žmones pajusti širdimi“
2024-10-02
D. Deltuvienė apie dėstytojavimą: „Turiu dovaną žmones pajusti širdimi“
VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) dėstytoją bei studijų prodekanę doc. dr. Dovilę Deltuvienę tiek studentai, tiek bendruomenė puikiai pažįsta – į ją dažnai kreipiasi tiek studijų, tiek asmeniniais klausimais, o kai kuriems studentams ji atstoja ir psichologę. Priimdama kiekvieną studentą, padėdama jiems užklupus sunkumams, docentė užsitarnavo ne tik jų pagarbą, bet ir meilę. Todėl šių metų Geriausių dėstytojų rinkimuose D. Deltuvienė gavo Dėstytojos, kuriai rūpi nominaciją.
Būti dėstytoja – pašaukimas
D. Deltuvienė Fundamentinių mokslų fakultete nuo pat jo įkūrimo pradžios – 1993 metais baigusi mokyklą ji įstojo į Inžinerinės informatikos studijų programą, ir toliau jame tęsė studijas bei karjerą.
„Daugiausiai studijų metu mokėmės matematikos, todėl sąmoningai pasirinkau matematinės krypties specializaciją. Savo baigiamąjį darbą rašiau tikimybių teorijos tematika, ir gavau aukščiausią įvertinimą. Tuomet jau tikslingai pasirinkau matematikos magistrantūrą. Po šių studijų – gavau kvietimą į doktorantūrą. Vadovo žodžiais tariant, be teisės atsisakyti. Tad doktorantūros metu prasidėjo ir mano, kaip dėstytojos, karjera“, – pasakoja docentė, dėstanti Tikimybių teoriją ir matematinę statistiką.
Vis tik, kad taip pasisuks jos karjera, buvo netikėta ir pačiai Dovilei. Baigdama mokyklą, vienintelė klasėje sakė nenorinti būti mokytoja, o tapo dėstytoja. Pati docentė su šypsena pasvarsto, jog taip, turbūt, tiesiog sudėliojo likimas. Šiemet – 25-eri metai, kai D. Deltuvienė dėsto VILNIUS TECH.
„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad būti dėstytoja – tai mano pašaukimas. Kai po paskaitų ar seminarų studentai man nuoširdžiai dėkoja, aš visuomet šypsodamasi atsakau, kad iš jų gaunu daug daugiau – semiuosi jaunatviškos energijos“, – dalijasi docentė.
Nepaprasta meilė jaunimui
Jau nuo pat pirmųjų dėstytojavimo metų docentė pajuto ryšį su jaunimu. Nors iš pradžių dėstyti ir nebuvo taip paprasta dėl jaudulio ir atsakomybės, tačiau ryšį pajuto greitai.
„Paslaptis labai paprasta – aš besąlygiškai myliu jauną žmogų. Tiek mažus vaikus, tiek jaunimą. Žinoma, būna tokių atvejų, kad tą ryšį su studentu pajuntame tik po mėnesio ar dviejų, bet jis visuomet atsiranda iš meilės jaunam žmogui“, – atskleidžia dėstytoja.
Dovilė pastebi, jog nors kiekviena karta skirtinga, tačiau su jomis visomis randa bendrą kalbą. Ji nesureikšmina kartų skirstymo į X, Y, Z kartas. „Natūralu, jog kiekvienos kartos auklėjimas, požiūriai, augimo laikmetis ir aplinka skiriasi, kaip skiriasi ir žmonės, tačiau prie visų jų galima rasti priėjimą. Ir nors, kartais, kai kurių studentų elgesys ar požiūris erzina, nebijau to pasakyti ir bandau prieiti kitais būdais – išryškinti jų stiprybes ir pasidžiaugti kiekvieno iš jų gerosiomis savybėmis. Svarbu būti atviram ir nuoširdžiam su studentu.“
Studentus mato širdimi
Prieš dvylika metų tapusi studijų prodekane, Deltuvienė ėmė dar aktyviau padėti studentams spręsti įvairius klausimus – nuo akademinių problemų iki asmeninių sunkumų.
Pagrindinė filosofija, kuria vadovaujasi ši dėstytoja – citata iš rašytojo Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“, kurią ant knygos skirtuko užrašė Dovilės dukra: „Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“. Jis visuomet visur keliauja su docente kartu.
„Manau, kad turiu Dievo dovaną žmones pajusti širdimi, o empatija man – instinktas. Žinoma, turiu ir tam tikrų psichologinių gebėjimų, padedančių suprasti, kas neramina jauną žmogų. Tad dirbant studijų prodekane, kartais tenka atlikti ir psichologės vaidmenį. Netgi turiu ir nosinaičių pasiruošusi“, – pasakoja docentė.
Studentai kreipiasi ne tik dėl studijų klausimų, tokių kaip atsiskaitymų skolos ar tvarkaraščių keitimas, bet ir dėl asmeninių rūpesčių – nuo nesutarimų su dėstytojais iki problemų šeimoje. Deltuvienė pastebi, kad dažnu atveju, kai studentai išsikalba, sprendimai ateina savaime.
Studentai vertina prodekanės Dovilės atvirumą ir nuoširdumą. Tai padeda studentams įveikti baimes, stiprinti savivertę bei drąsiau žvelgti į ateitį. Studentams tai ypač svarbu, nes jie jaučiasi suprasti ir palaikomi. „Jos kabinete visada laukiami ne tik dėl studijų, bet tiesiog pasikalbėti“, – dažnai galima iš jų išgirsti.
Būti dėstytoja – pašaukimas
D. Deltuvienė Fundamentinių mokslų fakultete nuo pat jo įkūrimo pradžios – 1993 metais baigusi mokyklą ji įstojo į Inžinerinės informatikos studijų programą, ir toliau jame tęsė studijas bei karjerą.
„Daugiausiai studijų metu mokėmės matematikos, todėl sąmoningai pasirinkau matematinės krypties specializaciją. Savo baigiamąjį darbą rašiau tikimybių teorijos tematika, ir gavau aukščiausią įvertinimą. Tuomet jau tikslingai pasirinkau matematikos magistrantūrą. Po šių studijų – gavau kvietimą į doktorantūrą. Vadovo žodžiais tariant, be teisės atsisakyti. Tad doktorantūros metu prasidėjo ir mano, kaip dėstytojos, karjera“, – pasakoja docentė, dėstanti Tikimybių teoriją ir matematinę statistiką.
Vis tik, kad taip pasisuks jos karjera, buvo netikėta ir pačiai Dovilei. Baigdama mokyklą, vienintelė klasėje sakė nenorinti būti mokytoja, o tapo dėstytoja. Pati docentė su šypsena pasvarsto, jog taip, turbūt, tiesiog sudėliojo likimas. Šiemet – 25-eri metai, kai D. Deltuvienė dėsto VILNIUS TECH.
„Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad būti dėstytoja – tai mano pašaukimas. Kai po paskaitų ar seminarų studentai man nuoširdžiai dėkoja, aš visuomet šypsodamasi atsakau, kad iš jų gaunu daug daugiau – semiuosi jaunatviškos energijos“, – dalijasi docentė.
Nepaprasta meilė jaunimui
Jau nuo pat pirmųjų dėstytojavimo metų docentė pajuto ryšį su jaunimu. Nors iš pradžių dėstyti ir nebuvo taip paprasta dėl jaudulio ir atsakomybės, tačiau ryšį pajuto greitai.
„Paslaptis labai paprasta – aš besąlygiškai myliu jauną žmogų. Tiek mažus vaikus, tiek jaunimą. Žinoma, būna tokių atvejų, kad tą ryšį su studentu pajuntame tik po mėnesio ar dviejų, bet jis visuomet atsiranda iš meilės jaunam žmogui“, – atskleidžia dėstytoja.
Dovilė pastebi, jog nors kiekviena karta skirtinga, tačiau su jomis visomis randa bendrą kalbą. Ji nesureikšmina kartų skirstymo į X, Y, Z kartas. „Natūralu, jog kiekvienos kartos auklėjimas, požiūriai, augimo laikmetis ir aplinka skiriasi, kaip skiriasi ir žmonės, tačiau prie visų jų galima rasti priėjimą. Ir nors, kartais, kai kurių studentų elgesys ar požiūris erzina, nebijau to pasakyti ir bandau prieiti kitais būdais – išryškinti jų stiprybes ir pasidžiaugti kiekvieno iš jų gerosiomis savybėmis. Svarbu būti atviram ir nuoširdžiam su studentu.“
Studentus mato širdimi
Prieš dvylika metų tapusi studijų prodekane, Deltuvienė ėmė dar aktyviau padėti studentams spręsti įvairius klausimus – nuo akademinių problemų iki asmeninių sunkumų.
Pagrindinė filosofija, kuria vadovaujasi ši dėstytoja – citata iš rašytojo Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“, kurią ant knygos skirtuko užrašė Dovilės dukra: „Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“. Jis visuomet visur keliauja su docente kartu.
„Manau, kad turiu Dievo dovaną žmones pajusti širdimi, o empatija man – instinktas. Žinoma, turiu ir tam tikrų psichologinių gebėjimų, padedančių suprasti, kas neramina jauną žmogų. Tad dirbant studijų prodekane, kartais tenka atlikti ir psichologės vaidmenį. Netgi turiu ir nosinaičių pasiruošusi“, – pasakoja docentė.
Studentai kreipiasi ne tik dėl studijų klausimų, tokių kaip atsiskaitymų skolos ar tvarkaraščių keitimas, bet ir dėl asmeninių rūpesčių – nuo nesutarimų su dėstytojais iki problemų šeimoje. Deltuvienė pastebi, kad dažnu atveju, kai studentai išsikalba, sprendimai ateina savaime.
Studentai vertina prodekanės Dovilės atvirumą ir nuoširdumą. Tai padeda studentams įveikti baimes, stiprinti savivertę bei drąsiau žvelgti į ateitį. Studentams tai ypač svarbu, nes jie jaučiasi suprasti ir palaikomi. „Jos kabinete visada laukiami ne tik dėl studijų, bet tiesiog pasikalbėti“, – dažnai galima iš jų išgirsti.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė