Apie finansinio raštingumo svarbą ir teisingą asmeninių finansų valdymą kalbama daug ir dažnai, tad gali pasirodyti, kad žmonės šiuos įgūdžius jau yra įvaldę. O kaip yra iš tiesų? Dar gana neseniai VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto su „Swedbank“ sukurtas finansinis IQ testas parodė, kad auginti žmonių finansinį raštingumą – būtina. 
 

Lietuviams atlikus VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkų ir „Swedbank“ sukurtą testą, vidutinis dalyvių pasiektas rezultatas buvo 80 taškų iš 100. Akivaizdu, kad skleisti informaciją apie tinkamą asmeninių finansų valdymą vis dar reikia. 
 

Vis dėlto, situaciją keičia pastarąjį dešimtmetį vykstanti aktyvi asmeninių finansų valdymo transformacija – finansinių technologijų dėka atsirado daugiau taupymo, investavimo galimybių ir inovatyvūs pagalbiniai „įrankiai“, kurie palengvino teisingų sprendimų priėmimą, teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Irena Danilevičienė.
 

Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. pradžioje robotizuotą įrangą naudojo apie 4,8 proc. Lietuvos įmonių (iš jų 1,9 proc. – finansines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės), o 2023 m. pradžioje dirbtinio intelekto (DI) technologijas pasitelkė jau 4,9 proc. įmonių. 
 

Turint išmanųjį telefoną, finansinių technologijų produktai leidžia paslaugas, kurios anksčiau buvo brangios ir prieinamos ne kiekvienam, pasiekti labai paprastai, greitai ir nebrangiai. Tokie sprendimai kaip robo-konsultantai, automatizuotos investavimo platformos ar išmaniosios biudžeto planavimo programėlės padeda žmonėms efektyviau valdyti asmeninius finansus, investuoti ir planuoti ateitį. 
 

Valdant asmeninius finansus gali padėti robo-konsultantai, kurie, naudodamiesi algoritmais, gali analizuoti vartotojo finansinę padėtį, rizikos toleranciją bei tikslus ir pasiūlyti personalizuotas investavimo strategijas. Automatizuotos investavimo platformos taip pat padeda nuosekliai investuoti mažomis sumomis, todėl, net turėdami nedaug pinigų, žmonės gali pradėti kaupti pinigus ateičiai. 
 

„Tuo tarpu išmaniosios biudžeto planavimo programėlės leidžia stebėti gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas bei tinkamai paskirstyti turimus pinigus, kartu taupant ateities poreikių patenkinimui. Taip technologijos padeda gerinti žmonių finansinį raštingumą ir skatina ilgalaikį finansinį stabilumą“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.
 

Iš kitos pusės, technologijų panaudojimas asmeninių finansų valdyme kelia tam tikrų iššūkių. Vienas pagrindinių – duomenų privatumas ir saugumas. 
 

„Personalizuotos paslaugos reikalauja didelio kiekio asmeninės informacijos, tad kyla duomenų nutekėjimo ar netinkamo panaudojimo rizika. Taip pat egzistuoja pavojus, kad algoritmai, sukurti remiantis ribotais duomenimis, gali priimti šališkus ar netinkamus sprendimus, kurie ne visada atitinka vartotojo interesus. Dar vienas iššūkis – reguliavimas. Technologijų vystymasis dažnai lenkia teisinių sistemų adaptaciją, todėl finansinių technologijų (Fintech) sektorius gali susidurti su neapibrėžtumu ar griežtėjančiais reikalavimais“, – dalijasi VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė. 
 

Nepaisant to, Fintech ir finansų inžinerijos sinergija atveria ir didžiules galimybes. Pasitelkus pažangius algoritmus, galima kurti iš tiesų individualizuotas paslaugas, kurios ne tik atspindi vartotojo finansinę būklę, bet ir padeda formuoti tvarius įpročius. DI ir mašininis mokymasis leidžia realiuoju laiku analizuoti duomenis, prognozuoti vartotojo elgseną, įspėti apie rizikas ar pateikti optimalius sprendimus pagal finansinius tikslus. 
 

„Tikimasi, kad ateityje DI technologijos galės ne tik padėti priimti sprendimus, bet ir automatizuoti visą asmeninių finansų valdymo procesą – nuo biudžeto planavimo iki investicijų valdymo. Taip kiekvienas žmogus turės savo „asmeninį finansų patarėją“, kuris padės analizuoti turimą finansinę informaciją ir priimti teisingus asmeninių finansų valdymo sprendimus“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.