Nors Lietuvoje daugėja pažangių dirbtiniu intelektu (DI) paremtų technologijų, svarbiausia grandis – visgi žmonės. Įmonės šiandien kelia labai aukštus lūkesčius: ieško specialistų, kurie gebėtų atlikti konkrečias užduotis, o jų rinkoje nedaug. Todėl nenuostabu, kad patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia net iki 10 tūkst. eurų. Geros žinios – susidomėjimas DI bakalauro studijomis nuosekliai auga: šiemet rugsėjį mokytis pradeda dvigubai daugiau studentų. 

Pagal „IBM 2025 CEO Study“ apklausą, 54 proc. vadovų šiemet samdo darbuotojus į su DI susijusias pareigas, kurios prieš metus dar neegzistavo. Lietuvoje ši tendencija taip pat pastebima – DI infrastruktūros įmonėse diegiama vis daugiau, tad prireikia įvairiausių darbuotojų: nuo DI integracijos specialistų, robotikos inžinierių ir DI etikos specialistų iki mašininio mokymo, giliojo mokymo inžinierių bei didžiųjų duomenų architektų.

„Kas dirba su DI projektais, supranta, jog sėkmingam jų įgyvendinimui neužtenka vien įrangos ir idėjos – reikia komandos, gebančios pasirūpinti visais etapais, pradedant duomenų paruošimu ir baigiant modelio palaikymu kasdienėje veikloje. Ieškomi profesionalai, kurie jau gebėtų atlikti konkrečias užduotis, ir čia išryškėja pagrindinis iššūkis – rinkoje tokių žmonių labai mažai“, – sako DI infrastruktūrą tiekiančios bendrovės „3RTechnology” vadovas Rėdas Šimelis. 

Pasak jo, DI specialistų bendruomenė auga, tačiau ne taip sparčiai, kad patenkintų dabartinę paklausą. Anksčiau Lietuvą naujausios technologijos pasiekdavo tik po kelerių metų, bet tie laikai baigėsi – moderni įranga šiandien diegiama beveik sinchroniškai su visu pasauliu. Tačiau būtent dėl to specialistų reikia dar daugiau. 

Studentų skaičius per metus išaugo daugiau nei dvigubai

Dalis įmonių kantriai auginasi darbuotojus iš studentų. Sąlygos tam itin palankios, nes susidomėjimas DI studijomis pastaraisiais metais smarkiai auga. VILNIUS TECH universitete programa Dirbtinio intelekto sistemos startavo 2021 m., kai buvo priimta 15 studentų. Šiemet pateikta net 440 stojančiųjų prašymų – tai pusantro karto daugiau nei pernai, kuomet jų buvo 284, o priimta daugiau nei dvigubai: pernai – 41, šiemet – 84 studentai. Stojančiųjų skaičius per penkerius metus paaugo 3,5 karto. Kasmet programoje studijuoja ir užsienio studentai – šiemet jų apie 50.

„Matome labai aiškią tendenciją, kad DI studijų paklausa kasmet kyla. Dauguma bakalauro studentų dirbti pradeda studijuodami: dažniausiai pasilieka tose įmonėse, kur atlieka praktiką. Tuo tarpu magistrantūros programas renkasi jau dirbantys specialistai, siekiantys gilinti žinias ir stebime, kaip studijų metu jie neretai keičia savo darbo vietą, kildami vis į aukštesnes pozicijas ar pasirenka inovatyvesnes įmones“, – sako VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė.

Būtent dėl didelio poreikio bakalaurą baigusiems įgyti specifinių žinių šioje srityje, VILNIUS TECH universitete praėjusių metų rudenį atsirado dvi naujos Magistro studijų programos: Dirbtinio intelekto inžinerija, į kurią 2024 buvo priimtas 21 studentas, o 2025 – 39, bei DI sprendimų valdymas, kurioje pernai studijas pradėjo 19, o šiemet – jau 52.

Kodas sprendimu virsta per šimtus ar net tūkstančius darbo valandų

Pasak VILNIUS TECH profesoriaus dr. Artūro Serackio, naujų programų atsiradimas universitete glaudžiai susijęs su tuo, kokių gebėjimų šiandien reikalauja rinka.

„DI specialistai turi būti gana plataus akiračio profesionalai. Klaidinga manyti, kad DI studijos yra tik apie ChatGPT, Gemini ar Copilot taikymą praktikoje. Poreikis diegti DI sprendimus gamyboje, paslaugų sektoriuje, kokybės priežiūroje yra labai įvairus, o generatyviniai modeliai geriausiu atveju tinka 1 atvejui iš 10. Visur kitur efektyviausi sprendimai yra paremti mažesniais, taupesniais ir greičiau veikiančiais mašininio mokymo modeliais, dažnai derinamais su specializuotais elektroniniais įrenginiais“, – sako prof. A. Serackis.

Anot jo, tikrasis DI specialistas yra tas, kuris geba spręsti labai konkrečios įmonės problemas ir užtikrinti, kad sukurtas sprendimas veiktų patikimai. „Toks sprendimas neretai turi veikti autonomiškai – pats pasiimti duomenis iš įvairių šaltinių, juos apdoroti, interpretuoti, sinchronizuoti, užtikrinti saugumą, priimti sprendimus realiuoju laiku ir kartu atsižvelgti į proceso savikainą. Nuo eksperimentinio kodo iki veiksiančio sprendimo dažnai skiria šimtai ar net tūkstančiai aukšto lygio inžinierių ir IT specialistų darbo valandų“, – pabrėžia jis.

Patyrusių DI profesionalų atlyginimai siekia iki 10 tūkst. eurų

Tokios kompetencijos šiandien paklausiausios, tačiau būtent jų įmonėms rasti ir sunkiausia. „People Link“ technologijų atrankų komandos vadovė Aistė Ričkutė pastebi,  kad Lietuvos įmonės vis aktyviau ieško darbuotojų, gebančių dirbti su DI technologijomis. Tokių darbuotojų ieško nebe vien technologijų bendrovės – DI kompetencijų ieško ir pramonės, paslaugų bei logistikos sektoriai.

„Įmonės kelia labai aukštus reikalavimus kandidatams, ieško ne tik patirties, bet ir gebėjimo imtis labai konkrečių uždavinių ir juos išspręsti. Tuo pat metu DI specialistai, kurie turi ilgametę patirtį, yra itin paklausūs rinkoje ir tai suprasdami turi gan aukštus lūkesčius dėl atlyginimo”,  – teigia A. Ričkutė.

Darbo užmokestis DI srityje Lietuvoje priklauso nuo patirties bei užimamos pozicijos. DI inžinierių atlyginimai svyruoja nuo 4000-5500 eurų bruto, o komandų vadovų gali siekti net 6000-10 000 eurų bruto. Šie skaičiai skiriasi priklausomai nuo įmonės dydžio, sektoriaus ir konkrečių poreikių.

A.Ričkutė prognozuoja, kad DI specialistų poreikis toliau augs, todėl įmonėms tenka spręsti – ar ieškoti specialistų rinkoje, ar auginti juos savo viduje. Pastaruoju atveju tenka investuoti į mokymus, kursus ir kompetencijų kėlimą, tačiau išorėje konkuruoti dėl patyrusių profesionalų darosi vis sudėtingiau.


Šaltinis: bns.lt