Daugiau nei prieš metus pristatytas, turbūt geriausiai žinomas ir dabar plačiausiai naudojamas, CHAT GPT kalbos modelis visuomenėje sukėlė daugybę diskusijų. Iš pradžių žmonės reiškė nuostabą dėl tobulėjančio mokslo, vėliau buvo imta kalbėti ir apie kitą DI (dirbtinio intelekto) pusę – darbuotojų pakeitimą mašinomis. Apie DI intelekto įtaką mūsų gyvenimui ir ateities perspektyvas plačiau pasakoja VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto, Elektroninių sistemų katedros vedėjas, prof. dr. Artūras Serackis.

Grėsmė tinginiams

Prakalbus apie DI keliamas grėsmes, profesorius A. Serackis atviras – didžiausia grėsmė kyla tiems, kurie nenori tobulėti ir vangiai žiūri į savo darbą.

„Juokais tariant, dirbtinis intelektas yra grėsmė tinginiams, kurie mano, jog pakaks išmokti dirbti kokį nesudėtingą rutininį darbą, pavyzdžiui, pildyti, rūšiuoti dokumentų formas, rašyti skelbimus, trumpus prekių aprašymus ir panašiai. Jau dabar jaučiame, kad tokius nuobodžius darbus užkrauti žmogui tampa netikslinga ne tik finansiškai, tačiau ir morališkai“, – pasakoja pašnekovas.

Profesorius A. Serackis sako, kad klausimą apie DI grėsmes jis išgirsta itin dažnai. Šiuo atveju, vienareikšmiško atsakymo nėra, todėl belieka į pagalbą pasitelkti kritinį mąstymą.

„Atsiranda vis daugiau galimybių informaciją (tiek tikrą, tiek melagingą) sudėti į vieną rinkinį ir išmokyti DI tos informacijos pagrindu formuluoti tikroviškus sakinius, pastraipas ar net ištisus dokumentus. Informacijos tipas gali būti labai įvairus, pradedant nuo stereotipinio rašinio ir baigiant mokslinių tyrimų rezultatais, kurie leistų greitai sukurti 40 000 cheminiam ginklui tikėtinai tinkančių junginių. Mano nuomone, mums belieka su tuo susitaikyti, nepamiršti kritinio mąstymo ir dėti visas pastangas, kad DI taikymas būtų taikus“, – teigia profesorius.

Galingas įrankis

DI panaudoti savo naudai ne tik galime, bet ir privalome. A. Serackis pastebi, kad buvo laikai, kuomet kai kurie žmonės sakydavo, kad ir kompiuterio jiems gyvenime niekada neprireiks, o dabar nešioja išmaniuosius laikrodžius, išmaniuosius telefonus su kompiuterio galimybėmis bei skaito naujienas nebe atspausdintame laikraštyje, o kompiuteryje. Taip bus ir su DI priemonėmis.

„Anksčiau, norėdami, jog kažkas įgautų žinių, atsimintų daug faktų, kas leistų greitai priimti sprendimą, pateikti atsakymą į rūpimą klausimą, turėjome mokyti šiuos žmones daug metų, ir nebuvo būdo šias žinias sukaupusių žmonių „klonuoti“. Su DI modeliais tai galime, reiškia į vieną modelį per trumpą laiką galime sudėti daug daugiau informacijos ir žinių, nei gebėdavo išmokti žmogus, o dar ir sukūrus daug kopijų, tas žinias paskleisti labai plačiai per labai trumpą laiką“, – sako pašnekovas.

Pokyčiai darbo rinkoje

Darbuotojų poreikiui darbo rinkoje įtaką daro daug įvairių veiksnių, taip pat ir darbuotojų nenoras dirbti bei tobulėti.

„Per paskutinius metus dėl labai plataus DI pagrįstų sprendimų naudojimo, tam tikrose srityse darbo rinkoje pastebėti labai dinaminiai darbuotojų paklausos pokyčiai. Jei prieš metus buvo teiginių, kad tuoj išnyks vienos ar kitos profesijos, žmogaus darbą pakeis DI pagrįstos automatizuotos sistemos, tai paaiškėjo, kad kardinalių pokyčių dar reiks gerokai palaukti“, – pasakoja profesorius ir priduria, kad po DI atsiradimo pastebimas išaugęs grafikos, tinklapių dizainerių, vaizdo įrašų apdorojimo specialistų, finansų apskaitos darbuotojų, pardavimo vadybininkų ir rinkos analitikų poreikis.

Tobulėjant DI didėja ir jo kūrėjų paklausa. Pasak pašnekovo, pokalbių robotus kuriančių specialistų poreikis išaugo net 2000 proc.

„Prognozuoti vienos ar kitos profesijos poreikį šiuo metu yra labai sunku, prieš metus manyta, kad kelis metus labai reikės specialistų, mokančių formuoti tinkamas užklausas DI modeliams, nepraėjo ir metai, kai DI modeliai buvo apmokyti formuoti tokias užklausas, kad pats DI modelis gebėtų pateikti tokią informaciją, kurios mums kaip tik ir reikėjo. Viena aišku, specialistai norintys išlikti konkurencingi darbo rinkoje, privalės išmokti tinkamai, kvalifikuotai ir saugiai naudoti DI įrankius savo darbo efektyvumui padidinti“, – pastebi profesorius.

Žadamas ir tolesnis tobulėjimas

DI priemonių laukia perspektyvi ateitis. Profesorius A. Serackis teigia, kad nuolat auga investicijos į DI sprendimus bei aparatinę įrangą, specializuotą DI diegimui ir modelių mokymui. Kol kas apčiuopiamos ribos DI tobulėjimui nematyti, naujos funkcijos, ir žmogų stebinančios galimybės atsiranda vis dažniau, nebereikia laukti ir vienerių metų.

„Prognozuoti kas bus po metų yra labai sudėtinga. Vis dėlto, visi pastebime, kad nebespėjame paskui technologijas. Net neabejoju, kad daugelis jaučia, jog darbe galėtų naudoti DI ir dirbti net 10 kartų efektyviau, tačiau iškyla paprastas klausimas – kaip ir nuo ko pradėti? Todėl turime palaipsniui mokytis, bendrauti su specialistais, skirti daugiau laiko savišvietai“, – sako pašnekovas.

Siūlo išbandyti pažangią DI studijų programą

VILNIUS TECH jau ketvirtus metus kvies studentus į Dirbtinio intelekto sistemų studijų programą. Kasmet stojančiųjų į šią programą skaičius dvigubėja. Studijos vykdomos ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

„Šioje studijų programoje studentams ugdome inžinerinį požiūrį ir supratimą, kaip veikia tiek mažiausi elektronikos komponentai ar jų grandinės, tiek debesų kompiuterijoje veikiančios informacinės sistemos. VILNIUS TECH savo absolventus mato kaip ateities sprendimų kūrėjus. Ir nebūtinai tik DI srityje – šiuo metu rinkoje reikia tarpdalykinių žinių“, – pasakoja profesorius.

Pasak profesoriaus A. Serackio, studentai pasirinkę šią studijų programą yra skatinami jungtis prie inovatyvių projektų ir išbandyti jėgas naujose universiteto laboratorijose.

„Turime labai kūrybingų specialistų, kurie mentoriauja studentams, tačiau palieka ir nemažai kūrybinės laisvės patiems priimti sprendimus, išbandyti vieną ar kitą pavyzdį. Tikimės vis labiau ir labiau plėsti papildomas veiklas, nes jaučiame didelį studentų susidomėjimą ir motyvaciją studijų metu įgyti visokiausių papildomų gebėjimų. Skatiname komandinius darbus, norime, kad į studentų grupeles jungtųsi skirtingų studijų programų studentai, bendruose projektuose išbandytų skirtingas atsakomybės sritis, nuo programuotojo iki konstruktoriaus, elektronikos inžinieriaus ar mini projekto vadovo. Tokie praktikumai daro studijų procesą įvairesnį ir negrįstą vien tik lenta ir konspektu“, – dalijasi profesorius.

Žada šviesią ateitį

Šiuo metu kiekviena pažangi įmonė galvoja apie DI sprendimus ir ieško kvalifikuotų IT specialistų, todėl baigusieji Dirbtinio intelekto studijų programą gali būti ramūs, kad jų laukia puikios karjeros galimybės ir konkurencingas atlyginimas.

„Pastebime, kad DI specialistų ieško ne tik privatus sektorius, bet ir valstybinės įstaigos. Lietuva jau po truputį pelno pasitikėjimą ir iš kitų užsienio šalių, kaip aukšto lygio specialistus gebanti auginti šalis. Jei šalys nuo seno garsėjusios inovatyvių sprendimų kūrimu, iš tokių šalių kaip Izraelio, Nyderlandų, Danijos įmonės turi įsteigusios inovacijų kūrimo padalinius Lietuvoje, tai jau yra pirminis signalas, kada investicijos į inovacijas, inžinerinių sričių švietimą turi ne tik perspektyvą, tačiau ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Todėl dabar ir ateityje matau mūsų absolventams daug kūrybiško, nemonotoniško darbo, vis daugiau orientuoto į inovatyvių, pasaulyje konkurencingų sprendimų kūrimą, o taip pat reikia nepamiršti ir Lietuvai aktualių sprendimų, siekiant saugios kibernetinės erdvės, pažangių pagalbinių žmogui techninių sprendimų, leidžiančių džiaugtis gyvenimu mūsų nuostabioje gimtinėje“, – šypsosi VILNIUS TECH Elektronikos fakultetas profesorius A. Serackis.