VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto docentė dr. Violeta Misevičiūtė – mylima dėstytoja, jau beveik du dešimtmečius jaunąją kartą mokanti ne tik savo srities subtilybių, bet ir gyvenimiškų pamokų. Kad studentai šias pamokas išmoktų ir patirtų mokymosi džiaugsmą, dėstytoja nuolat ieško įvairių būdų ir priemonių, kurios paskaitas paverstų įdomesnėmis. Už tai pernai vykusiuose Geriausių dėstytojų apdovanojimuose pedagogė buvo įvertinta kaip geriausia vizualaus mokomojo turinio kūrėja.
 

Doc. dr. V. Misevičiūtė Pastatų inžinerijos katedroje dirba jau 18 metų – bakalauro studijų trečiakursiams dėsto Vėdinimo, Pastato inžinerinių sistemų, Vėdinimo ir šildymo studijų dalykus, o nuo 2021 m. veda Procesų ir sistemų integracijos bei Vėdinimo aerodinamikos paskaitas magistrantūros antrakursiams. Šiais mokslo metais ji ėmė kuruoti ir dvi iš trijų Pastatų energetikos sistemų inžinerijos programos praktikų – pažintinę ir profesinę veiklas. Kviečiame artimiau susipažinti su šios dėstytojos darbo metodais, požiūriu į ugdymą ir dėstytojo profesijos prasmę.
 

Dėstytojo profesija neišvengiamai reikalauja atsidavimo, tikėjimo švietimo prasme, o gal – ir pašaukimo. Kuo jus patraukė, sudomino dėstytojo profesija, o gal likimas čia atvedė netikėtai?
 

Dėstyti pradėjau 2007 metais, kai įstojau į technologijos mokslų srities doktorantūrą Energetikos ir termoinžinerijos kryptyje. Pagal doktorantūros metinę programą, buvo privaloma dėstyti tam tikrą valandų skaičių, kitaip tariant, reikėjo atlikti pedagoginę praktiką. Iš pradžių tai atrodė kaip formalus, būtinas žingsnis – tiesiog dar viena studijų dalis. Vis dėlto, gana greitai supratau, kad jaučiuosi savo vietoje. Buvimas auditorijoje, bendravimas su studentais, galimybė ne tik perduoti žinias, bet ir diskutuoti, kelti klausimus, įkvėpti – visa tai ėmė įtraukti. Ir tai, kas prasidėjo iš būtinybės, labai natūraliai tapo prasminga veikla, kuri motyvuoja ir įkvepia iki šiol.
 

Sulaukėte daug studentų pagyrų už įdomias paskaitas, dėstymo kokybę, draugiškumą. Kas jums pačiai yra geras dėstytojas? Kokiomis savybėmis, požiūriu jis turi pasižymėti?
 

Manau, geras dėstytojas visų pirma turi gebėti sudominti – ne tik perteikti informaciją, bet padėti studentui ją suprasti, susieti su praktika ir paskatinti mąstyti savarankiškai. Labai svarbus, o dažnai ir esminis dalykas, yra žmogiškas ryšys – pagarba, atvirumas, gebėjimas išklausyti ir suprasti. Mokymo(-si) procese šis ryšys yra tai, kas iš tikrųjų kuria pamatus viskam, leidžia studentui jaustis matomam ir svarbiam. O kai atsiranda pasitikėjimas, atsiranda ir drąsa klausti, bandyti, klysti ir mokytis – tuomet mokymasis tampa gyvu, abipusiu procesu, o ne vien kryptingu žinių perdavimu.
 

Studentai dažnai ateina ne tik su klausimais, kylančiais mokantis studijuojamo studijų dalyko, bet ir su abejonėmis, motyvacijos paieškomis – dėstytojas čia gali atlikti daug platesnį nei tik akademinio mentoriaus vaidmenį. Man labai svarbu palaikyti gyvą dialogą su studentais, būti pasiekiamai ir parodyti, kad man rūpi jų pažanga, klausimai, abejonės. Stengiuosi kurti aplinką, kurioje jie jaučiasi drąsiai, gali klausti ir klysti. O gera nuotaika bei humoro jausmas – tai dažnai nepastebimai stiprinantys dalykai. Net ir sudėtingiausios temos tampa lengviau įkandamos, kai jos perteikiamos su šypsena ir žmogišku nuoširdumu.
 

Ar pati turėjote dėstytojų, kurie jus įkvėpė, buvo pavyzdžiu?
 

Taip, per studijų metus tikrai sutikau dėstytojų, kurie padarė įtaką ne tik mano akademiniam keliui, bet ir požiūriui į pačią dėstymo profesiją. Vieni žavėjo savo giliais dalykiniais žinių klodais, kiti – gebėjimu aiškiai ir įdomiai dėstyti sudėtingas temas, bet turbūt labiausiai įsiminė tie, kurie mokėjo bendrauti žmogiškai – kurie buvo nuoširdūs, kantrūs, domėjosi studentų pažanga, skatino klausti ir ieškoti. Tai leido suprasti, kad žinios yra labai svarbu, bet dar svarbiau – kaip jas perduodi. Ir šiandien dažnai pagalvoju apie tuos pavyzdžius, kai pati ieškau būdų, kaip paskaitas padaryti įdomesnes ar artimesnes studentui.
 

Kai pati pradėjau dėstyti, dažnai pagalvodavau apie tai, kaip mokiausi aš. Prisimenu, kad ne kartą kildavo klausimų – kodėl yra taip, o ne kitaip? Kodėl tam tikri dalykai pateikiami kaip savaime suprantami, bet nepaaiškinama jų logika ar pagrindimas? Būtent tai paskatino mane pačiai ieškoti aiškumo ir stengtis studentams perteikti ne tik informaciją, bet ir jos esmę, prasmę, taikymo kontekstą. Man svarbu, kad studentas suprastų ne tik ką reikia daryti, bet ir kodėl taip daroma. Tikiu, kad toks supratimas padeda geriau įsisavinti medžiagą ir vėliau savarankiškai taikyti ją praktikoje.
 

Geriausių dėstytojų apdovanojimuose buvote apdovanota kaip geriausia vizualaus mokomojo turinio kūrėja. Buvote įvertinta už tai, kad randate įvairių būdų ir programų tam, kad galėtumėte kurti kokybišką ir patrauklų vizualų turinį studentams: prezentacijas, vaizdo įrašus, paveikslėlius, animuotus paveikslėlius ir pan., taip pat vaizdžiai patrauklius Moodle kursus. Kur semiatės žinių ir įkvėpimo?
 

Vizualaus mokomojo turinio kūrimas man yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis procesas. Siekiu, kad medžiaga būtų ne tik informatyvi, bet ir įtraukianti, kad studentai galėtų ją lengviau įsiminti ir pritaikyti. Daug žinių ir įkvėpimo semiuosi iš įvairių šaltinių ir mėgstu išbandyti kuo daugiau. Kuriant vizualų mokomąjį turinį taikau tiek technologinius sprendimus, tiek pasitelkiu eksperimentavimą bei, žinoma, patirtį ir įvairių mokymų metu įgytas žinias. Programos ir įrankiai, tokie kaip „Canva“, „CapCut“, Moodle platforma su jos galimybėmis – ypač H5P veiklos įrankis, kurį įvaldžiau dalyvaudama „Skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“)“ projekte, turėjo didelės įtakos. Tai paskatino mane kurti ir ieškoti naujų būdų pateikti medžiagą interaktyviau ir įdomiau. Be to, įvairūs vaizdo kūrimo ir animavimo įrankiai man leidžia kurti interaktyvias, vizualiai patrauklias paskaitas. Idėjų, įkvėpimo semiuosi ir iš kitų dėstytojų, mokslininkų ir stengiuosi nuolat atrasti naujas formas bei metodus.
 

Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu ir naudinga vesti įdomias, įtraukiančias paskaitas, sudominti studentus?
 

Įdomios, įtraukiančios paskaitos yra svarbios, nes jos padeda studentams geriau suprasti sudėtingas temas ir įsiminti informaciją. Šiuolaikiniai studentai vis daugiau laiko praleidžia virtualioje erdvėje, kur vizualinis turinys yra itin galingas įrankis. Kuriant įdomias paskaitas, mes ne tik perduodame žinias, bet ir įkvepiame smalsumą, skatindami studentus domėtis, ieškoti ir kritiškai mąstyti. Aš tikiu, kad geras vizualus turinys ne tik padeda įsiminti informaciją, bet ir padeda studentui matyti, kaip teorija susijusi su praktika ir kasdieniu gyvenimu.