Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) startavo Europos kosmoso agentūros (EKA) finansavimą gavęs mokslinis projektas – Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) ir Mechanikos mokslo instituto (MMI) mokslininkai kartu verslo partneriais kuria pažangios pjezoelektrinės pavaros prototipą, skirtą nanopalydovų optinio ryšio sistemai valdyti.
 

Universitete pradėta kurti nanometrinės skyros pjezoelektrinė inercinė pavara, kuri atliks kampinius judesius, reikalingus lazerio spindulio kryptingumo valdymui ir užtikrins itin tikslią judesių kontrolę laisvosios erdvės optinių ryšių sistemose (FSO).
 

„Kartu su Mechanikos mokslo instituto mokslininku doc. dr. Andriumi Čeponiu pasiūlėme šį sprendimą EKA. Projekto svarbą patvirtino ir vienas perspektyviausių Lietuvos kosmoso startuolių – UAB „Astrolight“, kuris prisijungė kaip partneris“, – dalijasi projekto vadovas, AGAI Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Laurynas Šišovas.
 

Anot jo, pjezoelektrinės pavaros ypač tinkamos pažangioms kosmoso technologijoms – jos pasižymi itin didele kampine skiriamąja geba, leidžiančia preciziškai valdyti lazerinio ryšio spindulius.
 

Be to, jos pasižymi ir greitaveika, galimybe fiksuoti pozicijas ir elektromagnetine švara, kas yra itin aktualu tokio tipo kosminėse misijose.
 

„Pjezoelektrinės pavaros ir varikliai pritaikomi įvairiose aukšto tikslumo sistemose, o jų konstrukcijos yra lengvesnės ir kompaktiškesnės – tai itin svarbu kosminėse misijose, kur kiekvienas papildomas gramas turi įtakos sistemos efektyvumui. Dėl šių savybių jie tampa patrauklia alternatyva tradiciniams sprendimams kosmoso, optinių sistemų ir precizinės mechanikos srityse“, – pasakoja doc. dr. A. Čeponis.
 

VILNIUS TECH mokslininkai jau ne vienerius metus kuria ir tobulina pjezoelektrines sistemas, atlieka mokslinių tyrimų projektus, patentuoja technologinius sprendimus ir rengia mokslines publikacijas.
 

Projekto idėja susijusi ir su L. Šišovo rengiama daktaro disertacija, kurioje jis nagrinėja pjezoelektrines pavaras ir variklius bei jų pritaikymą kosminėse misijose. 
 

Vis dėlto, jaunojo tyrėjo teigimu, dalyvavimas EKA veiklose ir projektuose yra ypatingai svarbus Lietuvos mokslo ir technologinei pažangai bei savo pozicijos tarptautinėje kosmoso bendruomenėje stiprinimui.
 

„Tai skatina Lietuvos kosmoso sektoriaus augimą ir konkurencingumą, nes sudaro sąlygas pritraukti investicijas, kurti aukštos pridėtinės vertės technologijas ir stiprinti šalies mokslinį bei pramoninį potencialą. Tokios iniciatyvos padeda ne tik plėtoti mokslą, bet ir užtikrina, kad Lietuva taptų aktyvia kosmoso ekonomikos dalimi, galinčia kurti ir eksportuoti pažangius technologinius sprendimus.
 

Be to, EKA projektai suteikia galimybę prisidėti prie aukščiausio lygio kosmoso tyrimų ir technologijų kūrimo, skatina inovacijas ir leidžia bendradarbiauti su stipriausiais Europos moksliniais bei pramonės partneriais“, – teigia L. Šišovas.
 

Europos kosmoso agentūrai kartu su Lietuvos delegacija patvirtinus EKA Trečiųjų šalių programos (angl. Requesting party activities (RPA)) rekomenduojamų finansuoti projektų sąrašą, finansavimą 2024 m. nuspręsta skirti iš viso 8 Lietuvos verslo ir mokslo institucijų projektams, tarp jų – ir VILNIUS TECH. Jų įgyvendinimui numatyta skirti beveik 1 mln. eurų.