Viešojo transporto bilietų kainų didinimas Vilniuje – itin aktuali tema, kuri tiesiogiai palies tūkstančius miesto gyventojų ir svečių. Sostinės Tarybos šiandien pradėtas svarstyti sprendimas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik keleivių elgsenai, bet ir bendram miesto darnaus judumo planui.
 

Svarbu išsamiai įvertinti jo pagrįstumą, galimą poveikį bei tai, ar jis tikrai prisidės prie viešojo transporto paslaugų kokybės gerinimo, teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto ekspertės. Pagal pateiktą projektą, mėnesinio bilieto kaina pakiltų nuo 29 iki 45 eurų, o metinio – nuo 310 iki 480 eurų, todėl kyla klausimas, ar tokie pokyčiai neapsunkins dažnai besinaudojančių keleivių ir nesumažins viešojo transporto patrauklumo.
 

Pokyčiai gali persodinti į automobilius
 

Nors viešojo transporto bilietų kainos Vilniuje nebuvo peržiūrėtos nuo 2013 m., o per tą laiką infliacija išaugo daugiau nei 50 proc., svarbu, kad kainų didinimas išliktų subalansuotas ir pagrįstas, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Algita Miečinskienė. 
 

Kainodaros pokyčiai turėtų būti grindžiami ne tik siekiu padengti augančias sąnaudas, bet ir užtikrinti, kad viešasis transportas išliktų prieinamas bei konkurencingas palyginti su asmeniniu transportu.
 

„Tam, kad būtų pasiektas tinkamas balansas, būtina remtis duomenimis apie keleivių elgseną, vertinti alternatyvias finansavimo priemones, tokias kaip zoninė kainodara ar lengvatos vilniečiams bei užtikrinti, kad didesnės kainos atneštų realius kokybės patobulinimus – dažnesnius maršrutus, patogesnes transporto priemones ir geresnę infrastruktūrą“, – pasakoja VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros docentė dr. Jolanta Nalivaikė.
 

Prieštarauja miesto tikslams
 

Staigus kainų padidėjimas gali sumažinti paslaugos patrauklumą ir paskatinti vartotojus ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, asmeninio transporto. Tai prieštarauja miesto tikslui – mažinti automobilių srautą ir skatinti tvarų, darnų judumą.
 

„Kadangi Vilnius yra Europos žalioji sostinė, viešojo transporto politika turėtų būti derinama su strateginiais miesto tikslais – mažesniu taršos lygiu, efektyvesniu eismo srautų valdymu ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimu. Norint tai pasiekti, būtina užtikrinti, kad kainų didinimas būtų išvien su realiais viešojo transporto kokybės gerinimo sprendimais – patogesnėmis maršrutų schemomis, dažnesniu transportu, patrauklesne bilietų kainodara vietos gyventojams ir aiškia vizija, kaip šie pokyčiai prisidės prie miesto darnaus judumo plano“, – aiškina VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto ekspertė dr. Jolanta Nalivaikė.
 

Analizuojant kitų miestų patirtį, matyti, kad sėkmingi viešojo transporto kainų pokyčiai dažnai siejami su aiškia strategija ir investicijomis į paslaugų kokybę. Pavyzdžiui, Taline, įvedus nemokamą viešąjį transportą miesto gyventojams, buvo siekiama sumažinti automobilių naudojimą ir skatinti judėti viešuoju transportu. Šis sprendimas buvo pagrįstas išsamia analize ir aiškiais tiksliais.
 

Pasak eksperčių, Vilniaus atveju trūksta detalių duomenų apie tai, kaip kainų padidėjimas paveiks skirtingų rajonų gyventojus, kokie konkrečiai kokybinių ir kiekybinių parametrų pagerinimai numatomi bei kaip bus sprendžiami esami infrastruktūros trūkumai. Be šių duomenų kainų didinimas atrodo kaip nepakankamai pagrįstas sprendimas, galintis turėti neigiamų pasekmių tiek vartotojų patirčiai, tiek miesto darnaus judumo tikslams.
 

Nėra konkurentų – nėra alternatyvų
 

„Kadangi Vilniaus viešasis transportas yra savivaldybės įmonė ir tuo pačiu – monopolija, jam nėra tiesioginių konkurentų. Vartotojai neturi kitų alternatyvų – daugumai maršrutų aptarnauti yra vienintelis viešojo transporto vežėjas. Būdama monopolistė, ši įmonė gali pakankamai lanksčiai reguliuoti kainas. Tokių produktų paklausa nėra elastinga, o tai reiškia, kad padidinus kainą X procentų, paklausa sumažės mažiau nei X procentų ir tai lems pardavėjo pajamų padidėjimą. Pirkėjai beveik visada kainos padidėjimą vertina neigiamai, nebent tai yra specifinis arba tuo laikotarpiu itin išaugusios paklausos produktas, pavyzdžiui, COVID-19 laikais medicininių kaukių atveju, kai jų kainos išaugo dešimtimis kartų. Gana retas atvejis, kad kainos būtų keliamos keliamos beveik 100 proc. Tai, neabejotinai, sukels daugelio  vartotojų pasipiktinimą“ – pasakoja doc. dr. A. Miečinskienė.
 

Ekspertės teigia, jog prieš priimant sprendimą dėl viešojo transporto bilietų kainų didinimo Vilniuje, yra būtina atlikti išsamią analizę, įvertinti galimą poveikį vartotojų elgsenai ir užtikrinti, kad papildomos pajamos būtų skirtos realiems paslaugų kokybės ir prieinamumo pagerinimams. Tik tokiu būdu galima pasiekti ilgalaikių teigiamų rezultatų tiek miesto gyventojams, tiek pačiam viešajam transportui.

Teksto autorės: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros docentė dr. Jolanta Nalivaikė, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja docentė dr. Algita Miečinskienė