Pradžia
Universitetas
Naujienos
Europos klimato pakto ambasadorius S. Barsteiga: „Svarbu, kad žmonės suvoktų pasekmes klimatui“

2025-02-28
Europos klimato pakto ambasadorius S. Barsteiga: „Svarbu, kad žmonės suvoktų pasekmes klimatui“
Vasario pradžioje Europos komisija išrinko 10 naujų Europos klimato pakto ambasadorių – vienu jų tapo VILNIUS TECH Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga. Ši iniciatyva skatina gyventojus, bendruomenes ir organizacijas siekti klimatui neutralios Europos, todėl ambasadorių užduotis – dalintis žiniomis apie klimato iššūkius, bendradarbiauti ieškant veiksmingų sprendimų bei palaikyti vieni kitus, įgyvendinant tvarumo tikslus.
Pirmasis tikslas – skatinti žinių valorizaciją
S. Barsteiga pasakoja, jog tiek moksle, tiek versle vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp žinių ir jų vertės bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir praktinio jų pritaikymo. „Mes kuriame, vystome idėjas, bet kokia jų galutinė prasmė? Ar sudėję visus mokslinius tyrimus ir rezultatus į vieną vietą sukursime didesnę vertę visuomenei? Jei ne, tai kodėl? Ar kažką darome ne taip? Jei taip, tai ką?“, – svarsto kompetencijų vadovas.
S. Barsteiga pasakoja, jog tiek moksle, tiek versle vis dar egzistuoja didelis atotrūkis tarp žinių ir jų vertės bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir praktinio jų pritaikymo. „Mes kuriame, vystome idėjas, bet kokia jų galutinė prasmė? Ar sudėję visus mokslinius tyrimus ir rezultatus į vieną vietą sukursime didesnę vertę visuomenei? Jei ne, tai kodėl? Ar kažką darome ne taip? Jei taip, tai ką?“, – svarsto kompetencijų vadovas.
2024 m. Europos vadovų taryba priėmė išvadas dėl žinių valorizacijos stiprinimo. Žinių valorizacija – tai socialinės ir ekonominės vertės kūrimo iš moksliniais tyrimais ir inovacijomis įgytų žinių procesas. Pasak S. Barsteigos, tai pasiekiama duomenis, praktinę patirtį ir mokslinių tyrimų rezultatus paverčiant produktais, paslaugomis, sprendiniais ir žiniomis grindžiama politika, kurie būtų naudingi visuomenei.
„Sėkmingai žinių valorizacijai reikia trijų elementų: technologinės pažangos, strateginio valdymo ir vertybinės orientacijos. Maksimali sinergija reikalauja ne tik pavienių pastangų, bet ir sisteminio pokyčio. Esu tikras, kad didžiausias proveržis laukia pergalvojant ir perkuriant mūsų bendradarbiavimo modelį. Tai neapsiriboja vien noru, idėja ar gražiomis mintimis – bendradarbiavimą turi skatinti struktūra ir sistema.
Juk būtų nuostabu, jei tiesiog atlikdami savo darbą natūraliai prisidėtume prie kitų departamentų, įmonių ar įstaigų tikslų įgyvendinimo. Manau, kad tai ne tik įmanoma – tai būtina, jei siekiame realios žinių valorizacijos“, – sako naujasis Europos klimato pakto ambasadorius.


Duomenys – neišnaudojami resursai
Vienas pirmųjų dalykų, reikalingų valorizacijai pasiekti – tai išgryninti ir struktūrizuoti duomenys bei informacija. „Tam, kad duomenys taptų realia vertės kūrimo priemone, reikia didelių investicijų – ne tik finansinių, bet ir infrastruktūrinių bei žmogiškųjų. Jeigu neturime šio resurso ir negalime tinkamai interpretuoti duomenų, mūsų rezultatai dažnai tampa fragmentiški. Aš manau, kad mes neišnaudojame nei pusės savo ir Lietuvos galimybių.
Matydamas, kad man pačiam ir kitiems trūksta informacijos, prieš kelias savaites ėmiausi vidinės informacijos dalinimosi iniciatyvos. Po truputį savo veiklą perkelinėjų į Climate neutral solutions „Sharepoint“ portalą, kuriame siekiu sutelkti skirtingų sričių VILNIUS TECH mokslininkus dalintis savo žiniomis bei kompetencijomis aplinkai palankių ir klimatui neutralių sprendimų srityje, ieškoti bendrų skirtingų mokslo sričių sąlyčio taškų ir sprendimų, galinčių prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – pasakoja kompetencijų centro vadovas.
S. Barsteiga toliau pasakoja, jog tikslas, – kad ateityje šioje platformoje (ar naujoje jos versijoje) kiekvienas mokslininkas ar studentas galėtų pasidalinti bei rasti kitų paskelbtą informaciją jiems svarbiais klausimais, kadangi šiuo metu situacija tokia, jog vienos srities specialistas daro vieną, kitas – kitą, tačiau nežino apie jų abiejų gaunamus rezultatus, kuriuos būtų galima apjungti ieškant naujų sprendimų įtraukiant verslą, institucijas ir visuomenę.
Šioje platformoje viskas – vykdomi projektai, jų rezultatai, leidiniai, darbuotojų paieška – būtų integruota vienoje vietoje. Prireikus, bendruomenė galėtų tuo pasinaudoti, apjungti ir galbūt toliau ieškoti sprendimų kartu. „Juk mes iššvaistome nemažai laiko ir energijos ieškodami informacijos arba darydami tą patį darbą atskiruose skyriuose kelis kartus. Ar sudėję šį atskirai atskiruose skyriuose atliktą darbą į vieną dėžutę padidintume vertę? Jei ne, tai ką taip darome ne taip?“
S. Barsteigos teigimu, tokios dalinimosi platformos galėtų padėti mokslininkams ir mokslo administracijai pradėti mąstyti ir už savo srities lauko ribų (Out Of The Box), kitaip sakant – atsiradus problemai, sugebėti pamatyti jos sprendimo būdą ir kitose mokslo srityse, pavyzdžiui, kaip viename padalinyje kuriamą medžiagą panaudoti ir kitais būdais. „Dažnai tokiu atveju mokslininkas mato būdus tik per savo mokslo tyrimų prizmę. Tačiau ir verslui, ir visuomenei, ir mums kaip bendruomenei svarbu žinoti, kokios yra alternatyvos kitose srityse. Tik žinant visas mūsų galimybes galėsime jas tinkamai suintegruoti viduje ir su išorės partneriais - tokiu būdu sukursime didesnę vertę.“
Suvokti pasekmes – būtina
Dar vienas tikslas – keisti visuomenės mąstymą klimato kaitos klausimais. Pasak kompetencijų centro vadovo, tiek paprastiems žmonėms, tiek mokslininkams, verslininkams ar kitiems inovatoriams svarbu suvokti ir kritiškai įvertinti, kokį poveikį bei sąlyginai pamatuojamą vertę klimatui, jo neutralumui, biologinei įvairovei ir t.t. daro jų vykdomi veiksmai bei projektai.
„Kodėl mes turime permąstyti tai, ką darome, puikiai iliustruoja dokumentinis filmas „Climate Extremes“, kuriuo stengiuosi dalintis ir didinant supratimą apie klimato poveikį mūsų aplinkai. (Filmą galite rasti čia: ClimateExtremes(FullDocumentary).mp4)
Kiekvienas kūrėjas turėtų pagalvoti, kokios pasekmės laukia sukūrus tą produktą, arba kitaip – koks bus produkto gyvavimo ciklas (ang. product life cycle). Kiekvienas daiktas kada nors ateityje taps nebenaudojamu, galbūt bus išardytas ir/arba taps atlieka. Todėl norėčiau, kad kūrėjai nuo pat produkto kūrimo pradžios pagalvotų apie tai, kas jam nutiks pasibaigus tarnavimo laikui ir kaip galima jį sukurti kuo labiau neutralų klimatui“, – paaiškina S. Barsteiga.
Kompetencijų centro vadovas priduria, jog toks pokytis žmonių mąstyme galėtų būti diegiamas universitetuose, pavyzdžiui, į visų studijų programas įtraukiant klimatui neutralių sprendimų ieškojimą ne tik savo, bet ir kitose srityse, sujungiant skirtingų fakultetų studentus. „Tai tik vienas iš variantų – jų galima prigalvoti ir daugiau, svarbu, kad tas noras pokyčiui ateitų iš mūsų pačių.“
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Daukintytė