Prof. habil. dr. Edmundui Kazimierui Zavadskui skirtą šventę universiteto himnu pradėjo VILNIUS TECH choras „Gabija“, prie kurio ir kitų meno bei sporto kolektyvų gyvavimo akademikas prisidėjo itin daug. 

 

Sveikinimo žodį taręs VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas buvusį universiteto vadovą prof. habil. dr. E. K. Zavadską apibūdino kaip labai produktyvų, stiprų ir įvairiapusį vadovą, kurio idėjos ir ryžtas lėmė universiteto vystymąsi ir pažangą.

 

„Jis – vizionierius –  širdimi ir protu jautė, kad mums reikia pereiti prie vakarietiškos studijų sistemos. Jis visada žinojo, ką veikia kolegos, kuo gyvena studentai ir visada stengėsi jiems padėti. Mūsų universitetui didelė garbė ir laimė turėti tokį mokslininką ir iš jo mokytis. Linkiu ilgiausių metų, sveikatos ir bendravimo džiaugsmo“, – sveikino rektorius R. Kliukas.

 

Prof. habil. dr. E. K. Zavadskas per visą savo karjerą išugdė daugybę mokinių, nemaža jų dalis taip pat tapo garsiais mokslininkais. Vienas jų – prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas. Jis savo mokytoją ir kolegą prisimena kaip ypatingai darbui pasišventusį žmogų.

 

„Profesorius tiek daug pasiekė dėl to, kad labai myli savo darbą. Jam tai yra pats didžiausias hobis. Kai žmogus myli gyvenimą, darbą, draugus ir mokinius, jis nesusidėvi. E. K. Zavadskas, būdamas 80 metų, parodo, kaip efektyviai ir gerai galima dirbti. Linkiu ir kitiems taip mylėti gyvenimą bei džiaugtis kiekviena diena – pasieksite fantastiškų rezultatų“, – linkėjo prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas.

 

Prisiminimais apie prof. habil. dr. E. K. Zavadsko darbus, įveiktus iššūkius, nuopelnus ir įkvepiančią asmenybę taip pat dalijosi VILNIUS TECH Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas, prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda ir kiti.

 

Renginio metu pristatyta paroda „Neprarastų dienų metai. Akademikui Edmundui Kazimierui Zavadskui 80“ VILNIUS TECH Bibliotekos Galerijoje A veiks iki birželio 14 d.
 

Meilė mokslui neužgeso iki šių dienų 
 

Gerbiamo profesoriaus dosjė – bene įspūdingiausia tarp visos Lietuvos mokslininkų: nauji moksliniai tyrimai, straipsniai, eksperimentai, išleistos knygos, vadovėliai, monografijos bei daugybė apdovanojimų. Taip pat – rekordinis skaičius parengtų mokslo darbų, net 39 paruošti doktorantai.
 

„Mokslas mane žavi tuo, kad nagrinėdamas pasirinktą sritį, aš nuolat atlieku kažką naujo – tai, ko kiti dar neatrado, nesukūrė ar nepadarė. Puikiai prisimenu, kad baigęs dešimt klasių, dirbau matematikos mokytoju, tuo pačiu metu, neakivaizdiniu būdu, studijavau ir universitete. Antraisiais studijų metais pradėjau dirbti instituto laboratorijose, o besimokydamas trečiame kurse, paskelbiau mokslinį straipsnį, už kurį universiteto administracija mane apdovanojo dviejų savaičių turistine kelione. Būdamas žingeidus, atkaklus, nuolat siekiau mokslo aukštumų. Meilė mokslui neužgeso iki šių dienų“, – sako rektorius emeritas.
 

VILNIUS TECH profesorius taip pat didžiuojasi, kad tuo metu, kai dėstė studentams, jų buvo mėgiamas, gerbiamas ir, žinoma, vertinamas. Šią informaciją atskleidė teigiami studentų apklausų rezultatai. Akademikas džiaugiasi ir tuo, kad dabar jo studentai pasklidę  po visą pasaulį. Taip pat, jog ne vienam iš jų pavyko tapti gerai žinomais šalies inžinieriais, mokslininkais, verslininkais, politikais.
 

Prisimindamas savo paties kelią link mokslo ir pripažinimo, prof. habil. dr. E. K. Zavadskas pasidalijo atmintyje įstrigusiais prisiminimais.
 

„Siekiant mokslinio pripažinimo, teko susidurti su iššūkiais – juk tuometinė tvarka mokslo įstaigose skyrėsi kardinaliai. Atmintyje įstrigusi diena, kai turėjau gintis pirmąją disertaciją. Tiesa, prieš tai turėjau gauti ranka pasirašytą ir užantspauduotą atsiliepimą apie savo baigiamąjį darbą iš paskirto oponento – profesoriaus iš Leningrado. Pastarasis privalėjo atvažiuoti ir į disertacijos gynimą, vyksiantį Vilniuje, tačiau nusprendė to nedaryti. Pasirašytą atsiliepimą, tačiau nepatvirtintą instituto antspaudu, oro uoste jis perdavė visiškai nepažįstamiems žmonėms ir paprašė, kad jie jį atskraidintų į Vilnių. Tiesa, profesorius suprato, kad apie šį savo sprendimą turėtų informuoti ir mano mokslinį vadovą. Pastarasis apie susiklosčiusią situaciją perspėjo ir mane. Skubiai nuvykau į oro uostą, jame suradau žmones, turinčius atsiliepimą bei įsitikinau, kad jis, deja, bet negalioja. Tuomet į pagalbą teko pasitelkti pažįstamus mokslininkus tiek iš Lietuvos, tiek iš Leningrado – jie prisidėjo, kad gaučiau naują atsiliepimą, kuris būtų pasirašytas, užantspauduotas ir traukiniu atvežtas į Vilnių. Deja, bet čia problemos dar nesibaigė – negalėjau gintis disertacijos, jeigu gynime nedalyvavo profesorius oponentas. Šioje situacijoje pagalbos prašiau kito doktoranto oponento, estų akademiko, kuris disertaciją perskaitė ir atsiliepimą apie ją parašė per vieną dieną. Tačiau prasidėjus mano disertacijos gynimui paaiškėjo, kad gynimo taryboje nepakanka kvorumo. Šią problemą padėjo išspręsti universiteto kolegos, kurie pradėjo Vilniuje ieškoti neatvykusių komisijos narių. Džiaugiuosi, kad per itin trumpą laiką jie sugebėjo į institutą atvežti ministrų tarybos pirmininką ir mokslo akademijos viceprezidentą. Tuomet, pagaliau, ir įvyko mano disertacijos gynimas. Neslėpsiu, patyriau daug streso, tačiau buvau laimingas“, – pasakoja VILNIUS TECH ekspertas.
 

Anot jo, panaši istorija pasikartojo ir prieš antrosios disertacijos gynimą (habilituoto mokslų daktaro disertacijos analogas), kuris turėjo vykti Maskvoje. Lipant į svečią šalį vežantį traukinį, paaiškėjo, kad profesoriaus ir žmonos bilietai skirti kitos dienos kelionei, o jam įteikti traukinio bilietai – katedros kolegų, turinčių į Maskvą atvažiuoti tik kitą dieną ir padėti disertacijos gynimo metu.
 

„Situaciją reikėjo spręsti operatyviai. Suskubau skambinti doktorantui, kuris reikiamus traukinio bilietus į stotį atvežė iš Žirmūnų. Tačiau ir vėl užklupo nesklandumai – gynimo dieną paaiškėjo, kad mokslinėje taryboje ir vėl trūksta kvorumo. Šią situaciją išspręsti padėjo iš Vilniaus atvykę katedros kolegos, kurie Maskvoje surado du trūkstamus tarybos narius ir atvežė juos į disertacijos gynimą“, – prisiminimais dalinasi buvęs rektorius emeritas.
 

VILNIUS TECH prof. habil. dr. E. K. Zavadskas daugeliui žmonių yra sėkmės, talento ir atsidavimo mokslui pavyzdys, pabrėžiantis, kad siekiant mokslo aukštumų, reikia nenutrūkstamai dirbti.
 

„Jeigu mokslinį darbą dirbsite tik tam, kad prie jūsų pavardės būtų prirašytos raidės dr., nepasieksite nei pripažinimo, nei aukštų mokslo rezultatų. Tam, kad kolegos ir kiti konkrečioje mokslo srityje dirbantys žmonės jus vertintų, mokslui reikia pasiaukojimo ir pašaukimo. Taip pat – nuolatos stebėti, kas naujo vyksta vystomoje srityje. Mokslas sparčiai tobulėja, kasdien gimsta daug naujų mokslinių publikacijų, tad norint pasiekti gerų rezultatų, būtina nuolat domėtis, skaityti, ieškoti naujų, dar neištirtų krypčių“, – linki akademikas.  
 

 

Aktyvi mokslinė profesoriaus veikla įvertinta tarptautinėje erdvėje, akademikas yra pirmasis Lietuvos mokslininkas, 2014 m., 2018–2021 m. įtrauktas į WoS („Web of Science“) inžinerinės srities duomenų bazės sudarytus 1 proc. labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašus. Pastaraisiais metais akademikas yra ir Stanfordo universiteto (JAV) kasmet sudaromuose labiausiai cituojamų pasaulio mokslininkų sąrašuose.

 

Prof. habil. dr. E. K. Zavadsko svarbiausios mokslinių darbų sritys – pastatų gyvavimo ciklas, sprendimų paramos sistemos, daugiakriteriai optimizavimo metodai.

 

VILNIUS TECH rektorius emeritas dalyvavo ir vadovavo daugeliui tarptautinių mokslinių programų, susijusių su statybos technologijų tyrimais, plėtote, kokybės valdymu.

 

Su mokslo kolegomis atliko daugiau kaip 40 tiriamųjų mokslinių darbų, paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių inžinerijos, inžinerinės ekonomikos ir vadybos srityse, daugiau kaip 70 aukštųjų mokyklų problemas nagrinėjančių straipsnių.
 

Objektyvus autoriaus publikacijų cituojamumo matas – jų citavimo h indeksas (angl. Hirsh Index). Jis yra vienas iš būdų parodyti ir palyginti mokslininkų paskelbto darbo našumą ir poveikį. Prof. habil. dr. E. K. Zavadsko publikacijos cituotos nuo 30 tūkst. („Web of Science ir Scopus“) iki 60 tūkst. („Google Scholar“) kartų ir pasiektas indeksas h = 94 „Web of Science“ bazėje, h = 101 „Scopus“ bei h = 129 „Google Scholar“. Rezultatas pasiektas su itin mažu savicitavimų kiekiu – tik 12 proc. „Web of Science duomenų bazėje. 
 

Šiuo metu vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantis prof. habil. dr. E. K. Zavadskas, iš viso yra parašęs daugiau nei 50 knygų, tarp jų – 5 vadovėliai, 16 monografijų, 10 publicistikos knygų. 

 

Daugiau apie prof. habil. dr. E. K. Zavadsko gyvenimą, mokslinę ir organizacinę veiklą, jo indėlį į Lietuvos aukštąjį mokslą bei pasiektus rezultatus skaitykite naujausioje VILNIUS TECH išleistoje knygoje „Neprarastų dienų metai: akademikas Edmundas Kazimieras Zavadskas“.