Vieni pasaulio miestai sprendžia iššūkius, kaip užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką didžiuliams kiekiams gyventojų, o kiti kovoja su išnykimo grėsme. Nykstančių miestų kategorijoje rikiuojasi ne tik tokie kaip Lietuvos mažieji miestai, bet ir visame pasaulyje plačiai žinomi, turistų gausiai lankomi. Ar masinis turizmas gali būti išsigelbėjimu mažiems miestams, o galbūt priešingai – visiems kelti pavojų?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto absolventė Greta Vasiliauskaitė nagrinėjo miesto-muziejaus fenomeną Venecijos atveju, o jos darbas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse buvo įvertintas kaip geriausias 2024 m. magistro darbas menų srityje.

„Didžiausias atradimas man buvo suvokti, kaip miestas-muziejus gali turėti dvi labai skirtingas puses: viena vertus, tai vieta, kurioje turizmas skatina ekonomiką, o kita vertus, jis gali slopinti vietos bendruomenės gyvenimą ir bendrumą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausia problemų kyla ne vien dėl didelio turistų srauto, bet ir dėl netolygaus miesto zonų naudojimo – aktyvios vietos būna perkraunamos, o pasyvios lieka beveik nepastebėtos. Man tai buvo paskata ieškoti sprendimų, kaip įtraukti mažiau naudojamas miesto zonas į gyvenimą ir sumažinti įtampą aktyviuose taškuose“, – apie tyrimą Venecijoje pasakoja G. Vasiliauskaitė.

Absolventės darbo vadovė doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė pabrėžia, kad globalizacijos sukeltas masinio turizmo efektas gali padėti miestui vystytis arba jį pradėti naikinti.

„Nuolatinis lankytojų antplūdis ne tik didina gyvenimo išlaidas, bet ir prisideda prie istorinio centro kultūrinės ir socialinės struktūros pablogėjimo. Tai itin akivaizdu ir aktualu istoriniams miestams, unikaliems savo vieta, charakteriu, architektūra ir pan., pavyzdžiui, Venecijai, Dubrovnikui, Amsterdamui, Barselonai ir kitiems. Šiame kontekste Venecija ypatingai išsiskiria. Venecijiečiai, nerasdami įperkamo būsto, jiems reikalingų paslaugų ir erdvių, yra priversti išsikelti iš salos. Tai lemia sparčią istorinio centro gyventojų depopuliaciją, vedančią link sunykimo ribos. Miesto centrui kyla grėsmė tapti miestu-muziejumi – dažnai lankomu, tačiau negyvu artefaktu“.



G. Vasiliauskaitė pažymi, kad turizmas gali suteikti papildomų ekonominių galimybių mažiems miestams, nes didėjant miesto žinomumui ir lankytojų skaičiui gali būti pritraukiamos papildomos investicijos. Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad masinis turizmas vargiai išgelbėtų tokius miestus.

„Per didelis ir staigus lankytojų skaičiaus išaugimas gali trikdyti miesto infrastruktūrą, sukelti socialinę įtampą ir pakenkti vietos tapatumui. Masinis turizmas, lyginant su lėtu ir tvariu turizmu, ilgalaikėje perspektyvoje atneša daugiau žalos nei naudos. Tvarus turizmas, orientuotas į kokybę ir mažesnes turistų grupes, gali būti efektyvesnis, skatinantis vietos kultūrą ir smulkųjį verslą“, – teigia Architektūros magistrantė.

Greta studijų metais dalyvavo net 6 architektūriniuose-urbanistiniuose konkursuose, o pasinaudojus ERASMUS+ mainų programa metus studijavo Venecijoje (Università IUAV di Venezia). Grįžusi ji pati pasiūlė baigiamojo darbo miestų-muziejų temą. Ji atliko miestų gyvybingumo skatinimo analizę ir sudarė praktinių priemonių matricą, apimančią universalius miesto aplinkos gerinimo metodus, kurie gali būti pritaikyti įvairioms teritorijoms, susiduriančioms su gyvybingumo iššūkiais, pavyzdžiui, aplinkos estetinės ir funkcinės problemos ar demografinės bei ekonominės krizės. 

„Įvertinus teritorijos problemas, atrenkamos priemonės iš penkių matricoje siūlomų vystymo krypčių: kultūrinės, socialinės, ekonominės, ryšių ir gamtinės. Šių priemonių tikslas – kurti patrauklią aplinką visiems naudotojams, ypač vietiniams gyventojams, kad jie galėtų gyventi, dirbti ir ilsėtis tokioje aplinkoje, kurioje jaustųsi saugiai, patogiai ir būtų įkvėpti prisidėti prie savo miesto augimo“, – pasakoja absolventė.

G. Vasiliauskaitė savo atliktus tyrimus pritaikė praktiškai ir parengė architektūrinius-urbanistinius pasiūlymus Venecijos miesto gyvybingumo skatinimui.



Pabaigus studijas VILNIUS TECH, Greta ne tik sulaukė geriausio magistro darbo įvertinimo šalyje, bet ir toliau sprendžia pasaulio miestams svarbias problemas. Šiandien ji tyrinėja būsto krizę Nyderlanduose – po studijų išvyko atlikti ERASMUS+ praktiką Nyderlandų architektūros ir urbanistinio projektavimo įmonėje, kurioje kartu su komanda atlieka miestų ir jų dalių analizes, ieško kontekstualių urbanistinių sprendimų, galinčių padėti atgaivinti ir darniai plėtoti miestus.

Straipsnio autorė – VILNIUS TECH Architektūros fakulteto komunikacijos, infrastruktūros, alumnų ir partnerystės prodekanė Agnė Vėtė

Naujienos nuotraukos: Gretos Vasiliauskaitės baigiamojo darbo fragmentai