Vykstant stojimams į Lietuvos universitetus ir kolegijas, abiturientams – svarbių sprendimų metas: kokią specialybę rinktis, ką studijuoti, kaip nesuklysti? Į pagalbą ateina tie, kurie visai neseniai dar patys išgyveno šias dilemas. Šiandien jie vis dar studentai, tačiau jau žengiantys tvirtus žingsnius darbo rinkoje – inžinerijos studijos jiems atvėrė galimybes sėkmingai pradėti karjerą dar mokantis.

Inžinerinę studijų kryptį pasirinkę studentai neretai darbo rinkoje įsitvirtina dar studijų metais – juos darbdaviai pastebi anksčiau nei įteikiami diplomai. Naujosios energetikos grupėje „EPSO-G“ karjeros keliu žengiantys inžinieriai pasakoja, kodėl pasirinko šią kryptį, kaip sekasi derinti studijas su darbu ir kodėl energetikos inžinerija tampa ne tik perspektyviu, bet ir prasmingu karjeros pasirinkimu.

Į inžineriją pastūmėjo... įkalta vinis

Antrąjį elektromechanikos kursą Panevėžio kolegijoje užbaigusi Rasa Kireilė šią vasarą prisijungė prie gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ jaunesniųjų inžinierių programos ir šiuo metu dirba bendrovės Panevėžio padalinyje.

Ji sako, kad tikslieji mokslai traukė nuo paauglystės, bet tikrasis postūmis į inžineriją buvo... pačios įkalta vinis. „Labai ryškiai atsimenu, kai buvau dar visai jaunutė ir tėčio paprašiau įkalti vinį pasikabinti paveikslui kambaryje, jis atsakė: „Bandyk pati įsikalti. Negi visada prašysi kitų, kad įkaltų? Ne visada šalia bus, kas moka“, – pasakoja R. Kireilė.

Ji pripažįsta, kad tada ir supratusi, jog nori būti savarankiškesnė, išmokti pati atlikti vienus ar kitus dalykus. Tai ją paskatino domėtis įvairiais mechanizmais ir jų veikimu, konstrukcijomis ir kitais technologijų niuansais.

Vis dėlto R. Kireilės kelias į inžineriją buvo vingiuotas – ji išbandė net tris skirtingas studijas (svetingumo ir renginių industrija, logistika, verslo vadyba), kol grįžo prie savo paauglystės svajonės ir įstojo į Panevėžio kolegiją studijuoti elektromechanikos.

„Šiandien pagaliau jaučiuosi atradusi save ir tai, kas mane domina, kas kelia man iššūkius, bet nei kiek neatitraukia nuo siekio eiti toliau“, – sako ji.

Savo tolimesnę ateitį R. Kireilė planuoja sieti su energetika, nes čia mato prasmę. „Aš visada norėjau daryti tai, kas pakeistų ateitį į geresnę pusę. Noriu būti to dalimi ir širdyje jausti, kad darai kažką prasmingo“, – pažymi ji.

Inžinerinis mąstymas – „supergalia“

„Amber Grid“ automatikos inžinierius Nojus Valiukas dar mokykloje žinojo, kad nori studijuoti kurią nors inžinerijos kryptį, tačiau buvo sunku apsispręsti – kompiuterių ar garso inžineriją, o gal automatiką?

„Artėjant paraiškos pateikimo pabaigos terminui, susirašiau pasirinkimus į lapelį, sėdau į „Bolt Food“ mašiną ir išvažiavau per naktį pristatinėti maisto užsakymų. Vis žvilgtelėdavau į lapelį ir svarsčiau. Sakoma, kad rytas protingesnis už vakarą, todėl grįžęs paryčiais po bemiegės nakties, jau visiškai apsisprendęs, išrikiavau savo sąrašą „LAMA BPO” puslapyje ir nuėjau ilsėtis. Vėliau sužinojau, kad studijuosiu automatiką, kuri sąraše puikavosi pirmoje vietoje“, – prisimena jis.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) studijas baigęs N. Valiukas sako, kad po mokyklos įsivažiuoti į naują mokymosi stilių nebuvo lengva, vienu metu net svarstė mesti studijas. Nepaisant to, jis nepasidavė, pateikė paraišką „Amber Grid“ stipendijai, kurią gavus motyvacija „kankintis prie laboratorinių darbų ūgtelėjo eksponentiškai“.

Pernai, būdamas ketvirtakursiu N. Valiukas kelis mėnesius „Amber Grid“ atliko praktiką, kuriai pasibaigus gavo pasiūlymą likti dirbti bent dalį darbo dienos, o šiemet jau visu etatu dirba automatikos inžinieriumi.

N. Valiukas pastebi, kad įgytas inžinerinis mąstymas praverčia ne tik darbe, bet ir kasdienybėje – padeda greičiau rasti išeitį sudėtingose situacijose.

Galimybė kurti ir būti technologinio proveržio dalimi

Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energy cells“ operatyvinio planavimo inžinierius Justinas Mačiulaitis dirbti energetikos sektoriuje pradėjo dar studijuodamas trečiame elektros energetikos inžinerijos bakalauro kurse. Jį tąsyk suintrigavo pamatytas darbo skelbimas, kviečiantis prisidėti prie baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) diegimo.

„Tuomet pagalvojau, kad turėtų būt labai įdomi patirtis, nes BEKS parkai tik buvo statomi ir atrodė visiška utopija. Bet būtent tai ir patraukė – galimybė prisidėti prie inovacijų“, – pasakoja J. Mačiulaitis.

Inovacijos yra neatsiejama inžinerijos dalis – tai sritis, kuri nuolat tobulėja ir keičiasi. Vykstantys nuolatiniai technologiniai proveržiai, pasak jo, yra vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl pasirinko inžinerinę studijų kryptį.

„Tai yra viena iš specialybių, kur retai būna monotoniškas darbas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad visada norėjau pasirinkti specialybę, kurioje galiu, kad ir netiesiogiai prisidėti prie Lietuvos valstybės pažangos ir jos gerovės kūrimo, tad elektros inžinerijos kryptis buvo natūralus pasirinkimas“, – sako J. Mačiulaitis.

Pradėtą ankstyvą profesinį karjeros kelią „Energy cells“ šiuo metu J. Mačiulaitis derina su elektros energetikos sistemų inžinerijos magistro studijomis VILNIUS TECH universitete.

„Suderinti viso etato darbą ir bakalauro studijas yra nelengva, visa tai reikalauja kruopštaus laiko planavimo ir didelio ryžto. Visgi magistro studijas suderinti jau yra lengviau, nes paskaitos vyksta vakarais“, – pažymi jis.