Pradžia
Universitetas
Naujienos
Kaip atrodo šiuolaikinis inžinierius: šalmo prireikia, bet svarbiausia – idėjos
.png)
2025-07-02
Kaip atrodo šiuolaikinis inžinierius: šalmo prireikia, bet svarbiausia – idėjos
Įspūdingos Gizos piramidės, dirbtinės palmės formos salos Dubajuje, 828 metrų aukščio „Burj Khalifa“ dangoraižis – tūkstančius metų pasaulis žavisi inžinerijos stebuklais ir gyvena aplinkoje, kurią sukūrė inžinieriai, statytojai ir NT plėtros specialistai. Sigita Survilaitė, nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ generalinė direktorė, pasakoja, kokia yra inžinerijos specialistų kasdienybė ir ką reikėtų apsvarstyti, ketinantiems rinktis šį karjeros kelią.
Fizikas ir aeronautikos inžinierius Theodore’as von Karmanas yra sakęs, kad mokslininkai tiria pasaulį tokį, koks jis yra, o inžinieriai kuria pasaulį, kokio dar niekada nebuvo. Ši mintis ypač aktuali šiandien, kai miestai keičiasi sparčiau nei bet kada anksčiau, o iš inžinierių reikalaujama ne tik techninių žinių, bet ir kūrybiško, strateginio mąstymo. S. Survilaitė apžvelgia, kad pastaraisiais metais lūkesčiai NT sektoriaus darbuotojams auga ir, norint sėkmingai startuoti, įsitvirtinti bei konkuruoti rinkoje, bazinių įgūdžių nebepakanka.
„Vis didesnės NT vystytojų ambicijos ir projektų kompleksiškumas, inovacijos, besikeičiantys visuomenės lūkesčiai ir rinkos spaudimas lemia tai, kad šiandien nebeužtenka būti tik savo siauros krypties ekspertu – reikia žongliruoti daugybe kamuoliukų. Nesvarbu, ar sukiesi statybų aikštelėje, ar dirbi su vieno ar kito projekto vizija, turi nusimanyti ir teisinėje bazėje, žinoti projektavimo, pardavimų, rinkodaros principus, būti įvaldęs šiuolaikinius technologinius įrankius, naudojamus kasdienybėje ir dar daugiau“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, inžinieriams itin svarbu orientuotis platesniame kontekste, suvokti ir įvertinti įvairių sričių sąsajas.
„Šiandien konteksto jautimas ir didesnio paveikslo matymas leidžia priimti geriausius ir efektyviausius sprendimus, kurie aktualūs ne tik planuojant, bet ir vykdant įvairius projektus. Tokie darbuotojai itin vertinami“, – rinkos lūkesčius nusako S. Survilaitė.
Kalbėdama apie inžinieriaus kasdienybę, S. Survilaitė pabrėžia, kad darbas prasideda ne nuo techninio plano, o nuo daug laiko ir žinių reikalaujančio pasiruošimo: vizijos, analizės, konteksto vertinimo.
„Tvarūs, ilgaamžiai ir vertę kuriantys sprendimai negimsta nei per vieną dieną, nei per metus, o kokybiškas rezultatas pasiekiamas tik tada, kai jau pačiuose pirmuose žingsniuose apgalvojamos net smulkiausios detalės. Tad dar anksti iki tol, kol tenka sėsti prie pirmųjų brėžinių, aktyviai dirbama su būsimo projekto pamatais – jo vizija ir tai, ką mes konkrečiai norime sukurti“, – apie inžinierių kasdienybę pasakoja vadovė.
Realybė paneigia stereotipus
Nors inžinierius dažnai vis dar vaizduojamas kaip šalmą dėvintis, brėžinį rankose laikantis vyras, toks stereotipas, pasak vadovės, rodo šablonišką ir paviršutinišką požiūrį tiek į šią rinką, tiek į inžinerinės krypties specialybes.
„Minimus atributus galėtume taikyti ne tik inžinieriams, architektams, NT plėtros specialistams, bet ir kur kas platesniam ratui kolegų, prisidedančių prie NT projektų įgyvendinimo, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Be to, anot S. Survilaitės, laikas atsisakyti ir kito šių dienų realybės neatitinkančio mito – kad inžinieriaus profesija yra vyriška. Vadovė pasakoja, kad 30 NT ir statybų veikla užsiimančių bendrovių, jungiančioje „Darnu Group“, dirba ne viena įkvepianti, sėkmingai prie didžiausių įvairios paskirties įmonių grupės plėtojamų NT projektų Lietuvoje besidarbuojanti inžinierė.
„Norisi pasidžiaugti, kad mūsų įmonių grupėje bendra darbuotojų – vyrų ir moterų – proporcija praktiškai yra lygi, panašu, kad ir visoje rinkoje šis reiškinys įgauna vis didesnį pagreitį. Drąsiai ragintume merginas rinktis inžinierės profesiją ir išbandyti šį įdomų ir itin įvairiapusį darbą“, – siūlo S. Survilaitė.
Kūrybiškumas – būtinas
Pasak jos, nors visuomenė kartais įsivaizduoja kitaip, inžinerinės specialybės nėra „sausos“, techniškos ar ribojančios kūrybiškumą. Anaiptol – tai be galo kompleksiška ir įdomi sritis. Žvelgiant į tokius „Darnu Group“ projektus kaip aštuonerius metus trukusi Paupio konversija ir viso rajono plėtra, kurios dėka ši 7 ha teritorija tapo vienu iš vilniečių ir miestų svečių labiausiai pamėgtų traukos centrų, ar šiuo metu Neries upės ir Karoliniškių draustinio pašonėje dygstantis projektas „Sakai“, tampa akivaizdu, kad tai – ilgas, sudėtingas ir daugiasluoksnis procesas. Pašnekovė sako, kad tokius projektus kuria daugybė žmonių, kurių pastangos galiausiai atperkamos bendru rezultatu.
„Kiekvienas jų turi savo konkrečias funkcijas ir rolę, bet visų jų kasdienybę lydi nuolatinė kūryba ir ieškojimas bei savotiška kelionė laiku siekiant identifikuoti elementus, kurie aktualūs ne tik šiandien ar rytoj, bet ir po daugybės metų. Visose šiose paieškose siekiame suderinti skirtingus požiūrio taškus, atsakyti į klausimus, susijusius su žmonių rutina, laisvalaikiu, įpročiais, įsitikinimais, juos vertinti viso miesto, nacionaliniame ir pasauliniame kontekste, – teigia vadovė. – Skaičiai, racionalumas visuomet egzistuoja ir eina greta, tačiau dažnai tai nėra lemiamas veiksnys, priimant vieną ar kitą sprendimą, kurti traukos taškus ir erdves, kuriose gera būti“.
Tam, kad bet kurio projekto vizija taptų realybe, būtina įtraukti ir išgirsti skirtingas suinteresuotąsias puses. Inžinieriaus vaidmuo šiandien neatsiejamas nuo nuolatinio dialogo su skirtingomis grupėmis – nuo bendruomenių iki investuotojų.
„Šis darbas yra kupinas kūrybos, analitikos, skaičiavimų, programavimo, diskusijų ir derybų su įvairių sričių ekspertais, bendruomenėmis, miesto valdžios atstovais, investuotojais“, – pasakoja S. Survilaitė.
Ieško drąsių lyderių
„Darnu Group“ vadovė vardija, kad šiandieninėje NT rinkoje kaip niekad anksčiau vertinami IT, analitiniai, projektų valdymo įgūdžiai. Be to, vis labiau ryškėja vadinamųjų „minkštųjų“ savybių bei vertybių svarba.
„Rinkai itin reikia drąsių, kūrybiškų, pasauliui atvirų ir į ilgalaikį rezultatą orientuotų lyderių, kurie turėtų aiškią viziją, gebėtų įkvėpti, kritiškai mąstyti ir tuo pačiu turėtų diplomatiškumo, gebėtų išgirsti. Deja, būtent drąsos NT sektoriui šiuo metu stinga labiausiai. Reikšmingi ir pastebimi pokyčiai vyksta tada, kai, visų pirma, nebijome svajoti apie iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamus dalykus“, – įsitikinusi S. Survilaitė.
Vadovė sako, kad „Darnu Group“ durys visuomet atviros tiems, kurie siekia būti žingsniu priekyje, nebijo ir žiūri į ilgalaikę perspektyvą, nesivaiko vienadienio rezultato. Moksleiviams, kurie svajoja arba ateityje norėtų studijuoti šią profesiją, pašnekovė taip pat pirmiausia linki drąsos.
„Norisi tikėti, kad jaunų žmonių galvose barjerų šiandien yra vis mažiau. Todėl linkiu būti drąsiems – juk nėra geresnio būdo įsitikinti viena ar kita tiesa, negu prie jos prisiliečiant praktiškai. Ypač, jei kryptį rodo širdis“, – sako S. Survilaitė.
.png)
.png)
Nuotrauka: Sigita Survilaitė, nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ generalinė direktorė.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Monika Daukintytė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Lina Daukšaitė