Vasario 11-oji – Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena primena, jog moterų indėlis į mokslą padeda spręsti įvairių visuomenės grupių problemas bei yra neatsiejama inovacijų kūrimo dalis. 

Nors mokslininkės moterys seniai nebėra retas ar neįprastas reiškinys, tačiau ši diena pradėta minėti tik prieš dešimtmetį – ją 2015 m. paskelbė Jungtinių tautų generalinė asamblėja, siekdama skatinti didesnį moterų įsitraukimą į tiksliuosius bei inžinerinius mokslus ir lygias teises. Taip pat – kad mokslo sprendimai atspindėtų įvairių visuomenės grupių poreikius.

UNESCO duomenimis, moterų mokslo bendruomenėje šiandien – vos 33 proc. Jų ypač trūksta Trečiojo pasaulio šalyse, kur dėl infrastruktūros trūkumo, kultūrinių ir socialinių įsitikinimų bei riboto finansavimo mokslams mergaitės ir moterys turi ribotas galimybes mokytis. Tuo metu Vakarų pasaulyje moterys į mokslą įsitraukia dažniau, tačiau su lytimi susijusių iššūkių ir joms nepavyksta išvengti. Nuo vaikystės girdimi stereotipai apie mergaičių ir berniukų skirtumus neretai sutrukdo rinktis studijas tiksliųjų, gamtos mokslų ir kitose STEM srityse. Vis dėlto, įvairūs tyrimai rodo, jog moterų įsitraukimas į mokslinę veiklą, įvairiapusis jų požiūris ir skirtingos patirtys daro mūsų pasaulį pažangesnį.

Kodėl mokslo pasauliui reikia moterų?

VILNIUS TECH Mokslo direkcijos direktoriaus pavaduotoja dr. Jelena Kabulova pasakoja, jog moterų įsitraukimas į mokslą atneša platesnį požiūrį į problemas: „Moterys neretai turi kitokią patirtį, skirtingą situacijos suvokimą ir mąstymo būdus nei vyrai. Todėl jų įtraukumas, kaip ir atstovų iš įvairių visuomenės grupių gali paskatinti naujų idėjų generavimą, lemiančių inovatyvesnius sprendimus. Be to, jeigu tam tikrose srityse dominuoja tik viena žmonių grupė, tikėtina, kad kuriami  produktai ar technologijos bus kuriami atsižvelgiant tik į tos grupės poreikius“.

Kaip pavyzdį mokslininkė pateikia ilgus metus atlikinėtus automobilių saugumo testavimus su vyrų dydį bei sudėjimą atitinkančiais manekenais – dėl to vairuotojoms kilo didesnė rizika patirti sunkesnius sužalojimus avarijų metu. Moterišką sudėjimą atitinkantys manekenai testavimuose buvo pradėti naudoti tik tuomet, kai į juos įsitraukė inžinierės. Tuomet buvo pakeisti ir saugumo standartai, atsižvelgus į moterų anatomiją.

Kitas pavyzdys – tyrimai medicinoje. „Anksčiau širdies ligų tyrimai būdavo orientuoti į vyrų simptomus ir gydymo metodus, kurie ne visada tikdavo moterims. Mokslininkės pastebėjo, jog moterims širdies ligos pasireiškia kitaip ir kartais įprasti diagnostikos metodai ne visada duoda tikslų rezultatą. Tik šių mokslininkių dėka buvo pradėti moterų širdies ligų tyrimai, kurie padėjo  geriau suprasti šių ligų specifiką ir sukurti efektyvesnius gydymo būdus.

Panašiai nutiko ir su vaistų dozavimu – anksčiau rekomendacijos būdavo pateikiamos atsižvelgus tik į rezultatus, gautus po testų su vyrais, tačiau mokslininkės atkreipė dėmesį, jog dėl sudėjimo, svorio ir kitų faktorių jos turėtų vartoti kitokį vaistų kiekį. Galiausiai tai padidino gydymo efektyvumą ir padėjo sumažinti šalutinį poveikį“, – sako dr. J. Kabulova.

Architektės ir urbanistės atnešė naują požiūrį į pastatų ir miestų planavimą, jų pritaikymą tėvams su mažais vaikais ir vežimeliais, vyresniems vaikams bei žmonėms su negalia. Be to, šių sričių  mokslininkės atkreipė dėmesį į svarbią problemą, jog dalis moterų jaučiasi nesaugiai, naudodamosis viešuoju transportu arba parkuose tamsiuoju paros laiku, todėl buvo pradėtas gerinti miesto apšvietimas, ypač autobusų stotelėse ir parkuose, padažnėjo transporto maršrutų, įrengti skubios pagalbos mygtukai.

Pastebima, jog komandos, kuriose yra moterų, pasižymi didesniu kūrybiškumu ir efektyvumu, kadangi jų įvairiapusiškos patirtyspadeda surasti geresnius sprendimus bei sumažina klaidų tikimybę. Be to, moterys mokslininkės dažniau atkreipia dėmesį į tvarumo bei klimato kaitos problemas, sveikatos apsaugos ir švietimo spragas.

„Apibendrinus, tai ne tik lyčių lygybės klausimas. Moterų įtraukimas į mokslą – būtina sąlyga.

Neįtraukdami į mokslą skirtingų perspektyvų, prarandame galimybę kurti sprendimus, kurie būtų pritaikyti kuo įvairiapusiškesnei visuomenės daliai. Tik integruodami skirtingas patirtis ir idėjas galime kurti tvarią, inovatyvią bei įtraukią ateitį“, – sako VILNIUS TECH mokslininkė dr. J. Kabulova.