Kūrybinės industrijos tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi – jos ne tik generuoja finansinę ir kultūrinę vertę, kuria darbo vietas, bet ir skatina inovacijas. Kaip šios industrijos auga, kokių specialistų reikia rinkai ir kokios galimybės jiems atsiveria Lietuvoje bei tarptautinėje arenoje, pasakoja doc. dr. Vaida Asakavičiūtė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė, bei Agnesta Filatovė, universiteto socialinė partnerė ir viena iš „ArtTech Agency Lithuania“ įkūrėjų.

V. Asakavičiūtė teigia, kad kūrybinėms industrijoms tenka vis daugiau reikšmės Lietuvoje ir pasaulyje. „Tokios veiklos sritys kaip menas, žiniasklaida, kinas ir medijos generuoja vis didesnę pridėtinę vertę ir kuria darbo vietas. Skaičiuojama, kad vien Europos Sąjungoje (ES) šis sektorius sukuria apie 4,2 proc. BVP ir įdarbina daugiau kaip 7 mln. žmonių”, – pasakoja pašnekovė. Tendenciją patvirtina ne vienerius metus šiame sektoriuje dirbanti A. Filatovė: sparčiai besiplečianti industrijų rinka aktyviai ieško specialistų, kurie plėtotų kūrybinius ir inovatyvius verslo modelius. 

Skaitmeninės audiovizualinės kūrybos poreikis didėja

Nepaisant to, kad vis daugiau verslų investuoja į inovacijas, skaitmenizaciją ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie darbo vietose turėtų pakeisti žmogiškuosius resursus, tyrimai rodo, kad būtent kūrybinė ekonomika tampa vienu svarbiausių ekonomikos augimo variklių. Pavyzdžiui, „Deloitte“ atliktas tyrimas „The Future of the Creative Economy“ atskleidžia, kad kūrybos ekonomika darbo vietas kuria per individualų kūrybiškumą ir intelektinę nuosavybę. Numatoma, kad iki 2030 m. tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Japonija kūrybinėse industrijose dirbs daugiau kaip 25 mln. žmonių. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorius stabiliai auga ir Lietuvoje: 2021 m. sektorius sudarė beveik 2 proc. šalies pridėtinės vertės, o 2022 m. ši dalis išaugo iki 3,28 proc., lenkdama tokius sektorius kaip apgyvendinimo ir telekomunikacijų paslaugos.

„Daugėja darbuotojų, ypač jaunimo, todėl jis laikomas vienu dinamiškiausių ekonomikos segmentų. Šalyje taip pat sparčiai vystosi ArtTech – technologijomis grįsta kūrybinių industrijų ekosistema, kuri padeda integruoti naujausias technologijas į meno ir verslo procesus“, – akcentuoja dekanė.

Pasak V. Asakavičiūtės, Lietuvoje ir pasaulyje sparčiausiai auga skaitmeninio turinio, vaizdo žaidimų, audiovizualinių technologijų, virtualios realybės ir skaitmeninės rinkodaros kūrybinių industrijų sektoriai. Lietuvoje taip pat didėja filmų kūrimo ir interaktyvių pramogų specialistų paklausa.

„Reguliariai gauname iš verslo partnerių ir darbdavių užklausų apie šių specialistų poreikį – jiems siūloma praktikos vietų ir įdarbinimo galimybių“, – sako ji.

A. Filatovė pritaria, kad Lietuvos kino ir pramogų industrijos šiandien yra ambicingos, augančios ir specialistų tikrai trūksta. „Daugiausia potencialo slypi tarpdiscipliniškume – kinas susilieja su žaidimais, dizainu, muzika, knygomis ar renginiais, atsiranda naujų formatų ir bendrų projektų. Šios industrijos neapsiriboja tradicinėmis formomis, jos eksperimentuoja ir jungia skirtingas sritis, todėl mąstyti apie jas reikia horizontaliai – žvelgiant plačiau, nei tik į dvi ar tris atskiras sritis“, – pabrėžia A. Filatovė.

Pasak jos, sektoriui augti leidžia ir tai, kad kinas ir kitos kūrybinės industrijos jau daugiau nei dešimtmetį nebijo rizikuoti ir diegti technologinių inovacijų.

Tyrimai rodo, jog būtent kūrybinių industrijų sektoriuje yra susitelkusios inovatyvios verslo įmonės, kuriančios 4,2 proc. ES BVP, bei darbo vietas 7 milijonams ES gyventojų. 

Rinkoje paklausūs specialistai  

Kai rinkos ir ES formuojama politika rodo, kad kūrybinių industrijų reikšmė ekonomikoje tik auga, VILNIUS TECH universitetas siūlo šiai karjerai pasiruošusius specialistus. Dekanė pasakoja, kad šiuo metu Kūrybinių industrijų fakultete galima studijuoti Kūrybinių industrijų ir Pramogų prodiusavimo bakalauro programas. Netrukus fakultetas, reaguodamas į rinkos tendencijas ir bendradarbiaudamas su verslu, stojantiesiems pasiūlys naują studijų programą – Medijų kūryba ir skaitmeninės technologijos. Studijas baigę šiuolaikinio audiovizualinio turinio kūrybos technologijas išmanantys profesionalai-menininkai gebės ne tik kurti, naudodami pažangiausius technologinius sprendimus, bet ir valdyti kūrybinius projektus bei efektyviai komunikuoti jų rezultatus.

„Lietuvos rinkos apklausa atskleidė, kad audiovizualinio sektoriaus darbdaviai svarbiausiomis kompetencijomis įvardija kūrybinių technologijų išmanymą, kritinį ir kūrybinį mąstymą bei turinio kūrimo įgūdžius. Ugdome specialistus, kurie gali naudotis visais techniniam universitetui įprastais technologiniais, skaitmeniniais įrankiais, pavyzdžiui, įgyti patirties kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“, padirbėti ten įkurtoje vienintelėje Lietuvoje virtualios produkcijos studijoje „Faux Real Studio“, – sako V. Asakavičiūtė.

Savo technologinius įgūdžius studentai taip pat ugdo įgyvendindami kūrybinius verslo projektus. Dekanė pasakoja, kad pramogų prodiusavimo kino komunikacijos specializacijos studentai fakulteto dėstytojos, kino režisierės doc. Inesos Kurklietytės iniciatyva, studijų metu kūrė dokumentinių filmų ciklą apie Vilniaus rajono kultūrinį paveldą. Šį projektą sudarė 9 filmavimo ekspedicijos. Studentai turėjo galimybę tobulinti praktinius filmavimo ir komunikacijos įgūdžius, įgyti kino projektų prodiusavimo patirties.

„Darbo rinkai siūlome technologiškai išprususius, iššūkius gebančius specialistus. Maždaug 90 proc. baigusių studijas dirba pagal įgytą specialybę“, – akcentuoja V. Asakavičiūtė.

Dekanė pasakoja, kad Pramogų prodiusavimo programa yra orientuota į pramogų komunikaciją, renginių, TV laidų prodiusavimą. Pramogų industrija yra viena sparčiausiai augančių sričių Lietuvoje ir pasaulyje. Prognozuojama, kad vien mūsų šalyje 2026 m. šios rinkos dydis turėtų ūgtelėti iki 2,89 mln. Eur, o pasaulinės rinkos vertė sudarys 34,89 mlrd. Eur.

Anot jos, VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo programa yra vienintelė programa Lietuvoje, kuri siūlo holistinį požiūrį į pramogą kaip fenomeną bei pramogos prodiusavimą ir komunikaciją. Ji pabrėžia, kad šiandieniniai pramogų industrijų studentai baigę studijas taps naujų inovatyvių pramogų ir pramogų turinio kūrėjais, jiems atsivers ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinė darbo rinka. 

Tarptautinės karjeros galimybės

A. Filatovė, kuri yra ir „ArtTech Agency Lithuania“ įkūrėja, ir „Baltic Film & Creative Tech Cluster” vystymo vadovė, pasakoja, kad abi organizacijos daug dėmesio skiria bendradarbiavimui su akademine bendruomene, ypač – su VILNIUS TECH.

„Bendradarbiaudami galime jungti teoriją su praktika, auginti būsimus industrijos profesionalus ir formuoti aktualų edukacinį turinį. Kartu dirbame vadovaudamiesi „Doing by learning“ principu – plėtojame iniciatyvas, kuriose teorines žinias papildo praktiniai mokymai. Tokiu būdu padedame studentams greičiau suprasti nuolat kintančios kūrybinių industrijų rinkos poreikius, o industrijai – augintis būsimus talentus dar jiems esant akademinėje aplinkoje“, – teigia ji.

„ArtTech Agency Lithuania“ pirmoji Lietuvoje pradėjo skatinti inovacijas kultūros ir kūrybiniame sektoriuje. Jau ne pirmus metus organizuojami eksperimentavimu, mokymusi iš praktikos pagrįsti edukaciniai renginiai (angl. Problemathon, Ideation, Hackathon). Šiemet, bendradarbiaujant su VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetu, organizuojamas renginių ciklas „ArtTech: dirbtinis intelektas ir autorių teisės“, įtrauksiantis kultūros ir kūrybinio sektoriaus atstovus bei studentus aktyviai ieškoti dirbtinio intelekto ir autorių teisių problemų sprendimų.

Fakultetas su tarptautiniais universitetais ir verslo partneriais reguliariai vykdo studijų (BIP (angl. Blended Intensive Program) ir kūrybinius projektus, į kuriuos įtraukiami studentai. Pavyzdžiui, audiovizualinių menų karjeros siekiantys studentai turi galimybę dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse  „Summer Media Studio“. KIF studentai dvejus  metus iš eilės laimėjo kelialapius į šį projektą, kur dirbo su kino meistrais ir jaunaisiais profesionalais iš įvairių šalių. Pasak dekanės, ši partnerystė su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi, kurio ilgametė vadovė  yra I. Kurklietytė, atveria studentams duris į tarptautinę kino industrijos rinką.

„Tai – neįkainojama tarptautinė patirtis. Matome, kaip stipriai išauga studentų kompetencijos, pasitikėjimas savimi ir kūrybinė laisvė. Pavyzdžiui, pramogų prodiusavimo studentė Klaudija Vitkauskaitė, 2024 metais dalyvaudama šioje programoje sukūrė filmą „Solace From Beyond“ (Anapus Link), kuris buvo pristatytas Indianos (JAV) kino festivalyje “YES!”, bei pakviestas į  festivalį „Life Beyond Life“ Italijoje ir „CMS International Children‘s“ kino festivalį Indijoje“, – apie atsiveriančias tarptautines galimybes studentams pasakoja V. Asakavičiūtė.

Dalis universiteto studentų kasmet vyksta semestrui studijuoti į kitus Europos ir pasaulio universitetus, taip pat yra galimybė atlikti praktiką tarptautinėse įmonėse.

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų fakultetas yra pirmaujantis VILNIUS TECH pagal išvykstančių „Erasmus“ mainų studentų skaičių. Studentams siūlome įgyti ir dvigubo laipsnio diplomą su Kylio taikomųjų mokslų universitetu”, –  teigia dekanė.

VILNIUS TECH pirmasis pasiūlė kūrybinių industrijų studijų programą ir nuo to laiko susidomėjimas šiomis studijomis tik auga. Taip pat jau ketveri metai iš eilės pagal Lietuvos mokslo tarybos vertinimą, VILNIUS TECH užima pirmą vietą tarp visų Lietuvos universitetų ir mokslo institutų pagal mokslo produkciją komunikacijos ir informacijos kryptyje. 

„Esame lyderiai šioje srityje. Tai svarbu, nes rengiame komunikacijos specialistus, kurie studijų metu įgyja naujausiais moksliniais tyrimais pagrįstas žinias. Be to, 2024 m. tarptautiniai ekspertai studijų programas akreditavo maksimaliam laikotarpiui, taip patvirtindami jų kokybę ir specialistų aktualumą darbo rinkoje“, – pažymi dekanė. 

Šaltinis: vz.lt