Pradžia
Universitetas
Naujienos
Lietuva veržiasi į Europos lustų ekosistemą: kompetencijų centras padės augti puslaidininkių pramonei

2025-04-10
Lietuva veržiasi į Europos lustų ekosistemą: kompetencijų centras padės augti puslaidininkių pramonei
Lietuva turi potencialo tapti aukštųjų technologijų lydere – šią ambiciją įtvirtins Lietuvos lustų kompetencijų centras, kurio startas numatytas jau šiemet. Centro tikslas – skatinti puslaidininkių pramonės augimą, padėti verslui, startuoliams ir mokslo institucijoms diegti pažangias puslaidininkių technologijas, kurti inovacijas, aukštos vertės darbo vietas ir pritraukti investicijų.
Centras kuriamas įgyvendinant Europos Sąjungos lustų aktą (angl. EU Chips Act), kuriuo siekiama didinti Europos savarankiškumą puslaidininkių sektoriuje. Kompetencijos centras veiks „vieno langelio“ principu, jungdamas keturių partnerių – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), Vilniaus universiteto (VU), VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universiteto (KTU) – infrastruktūrą ir kompetencijas.
Dr. Gediminas Račiukaitis, FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas ir šio projekto koordinatorius, sako, kad kompetencijų centro steigimas yra strateginis žingsnis, kuris padės įtraukti Lietuvą į Europos lustų ekosistemą.

„Matome, kad puslaidininkių ir elektronikos sektorius pasaulyje sparčiai auga, didėja jo svarba visam technologijų progresui ir valstybių nepriklausomumui, todėl svarbu išnaudoti Lietuvos potencialą specializuotose, bet perspektyviose srityse. Koordinuodami visų keturių institucijų išteklius, galėsime verslui pasiūlyti išskirtines paslaugas ir kompetencijas vienoje vietoje“, – teigia mokslininkas.
Centro veiklos startuos 2025 m., gavus finansavimą iš ES ir Lietuvos. Jis veiks kaip virtuali platforma, kurioje kiekvienas partneris teiks paslaugas pagal savo specializaciją, o FTMC užtikrins bendrą centro koordinavimą. Taip bus galima teikti aukštos kokybės paslaugas vietinėms įmonėms bei, turint prieigą prie didelių Europos pilotinių linijų, moderniausias puslaidininkių technologijas panaudoti naujiems įmonių produktams.
Dr. Saulius Tumėnas, ChipsC2-LT projekto, kuris ir taps Lietuvos lustų kompetencijų centru, vadovas, sako, kad centro tikslas – pasiūlyti visą verslui reikalingą pagalbą vienoje vietoje – nuo lustų projektavimo iki prototipų testavimo, nepriklausomai nuo to, kurioje institucijoje konkreti įranga ar kompetencija yra.
„Verslui svarbiausia gauti kokybišką ir greitą paslaugą, o ne rūpintis, kur fiziškai yra reikalinga infrastruktūra. Tokia koncepcija leis efektyviai išnaudoti visų partnerių stipriąsias puses, išvengti dubliavimo ir biurokratinių kliūčių“, – pabrėžia jis.

Stiprins partnerystes
Pasak G. Račiukaičio, viena svarbiausių centro užduočių – padėti Lietuvos įmonėms įsilieti į Europos puslaidininkių vertės grandines:
„Matome puikių galimybių specializuotose srityse – fotoninėse integrinėse grandinėse, terahercų technologijose, pažangiuose heterogeninės integracijos sprendimuose. Lietuvos įmonės turi potencialą kurti didelės pridėtinės vertės produktus, o centras padės joms greičiau patekti į rinką, užmegzti reikalingų kontaktų ir gauti technologinę pagalbą."
Mokslininkai pasakoja, kad partnerysčių centras nestokos – visi keturi jį steigiantys partneriai jau yra užmezgę ryšių su verslu. FTMC bendradarbiauja su Lietuvos lazerių ir fotonikos ekosistemos įmonėmis, tarp kurių – „Light Conversion“, „Ekspla“, „Litilit“, „Akoneer“, „Altechna R&D", „Femtika“.
„Taip pat vystome ryšius su Pietų Korėjos, Taivano ir JAV kompanijomis puslaidininkių medžiagų apdorojimo ir pažangaus heterogeninio lustų integravimo srityse. Šios partnerystės bus svarbios, plečiant centro tarptautines partnerystes. Mes kuriame lazerines technologijas, kurios pritaikomos puslaidininkių ir elektronikos pramonėje visame pasaulyje, tikimės šias technologijas įdiegti ir Lietuvoje“, – pasakoja G. Račiukaitis.
KTU jau dabar teikia elektromagnetinio suderinamumo (EMC) testavimo paslaugas tokioms bendrovėms kaip „Brolis Sensor“, „Continental“, „Deeper“, „Elinta“, „Kitron“ ar „Teltonika“.
„Mūsų strateginė kryptis – lustai pramonei. KTU yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti sertifikuotą elektromagnetinio suderinamumo laboratoriją, kuri leidžia atlikti elektronikos komponentų testavimą pagal ES reikalavimus. Dalyvaudami centro veikloje, šias paslaugas galėsime dar labiau išplėsti ir prijungti papildomų testavimo galimybių. Sukūrę tarptautinio lygmens centrą, galėsime integruotis į tarptautines tyrimų infrastruktūras, bendradarbiauti su tarptautinėmis kompanijomis, vykdyti jų užsakomuosius tyrimus, dalyvauti ES programoje „Europos horizontas“, NATO „Science for Peace“, „NineSigma“ bendrovės „Open Innovation Network“ ir kitose programose", – vardija prof. Mindaugas Žilys, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas.

VILNIUS TECH aktyviai bendradarbiauja su „Lime Microsystems“, kuriant daugiajuosčius, daugiastandarčius belaidžio mobiliojo ryšio siųstuvus-imtuvus. Taip pat dirba su „Teltonika IoT Group“ ir padeda įmonei įgyvendinti puslaidininkių lustų projektavimo ir gamybos iniciatyvas Lietuvoje.
„Keičiantis tendencijoms rinkoje, pastebime didėjantį poreikį lustų projektavimo paslaugoms, todėl planuojame šią sritį dar labiau stiprinti“, – sako prof. Vaidotas Barzdėnas, VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas.

Prof. Ramūnas Aleksiejūnas, VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto direktorius, papildo, kad VU jau dabar dalyvauja CERN bendradarbiavimo programose, kur universiteto mokslininkai prisideda kuriant radiacijai atsparią elektroniką:
„Taip pat palaikome glaudžius ryšius su Taivano universitetais puslaidininkių srityje. Kompetencijų centro dėka tarptautinį bendradarbiavimą dar labiau išplėsime ir įtrauksime Lietuvos įmones“.
Ugdys daugiau specialistų
R. Aleksiejūnas sako, kad kompetencijų centras galės prisidėti sprendžiant ir specialistų trūkumo problemą.

„Centras padės perorientuoti ir atnaujinti studijų programas, kad jos labiau atitiktų rinkos poreikius, bei sudarys galimybes studentams ir mokslininkams naudotis modernia infrastruktūra, būtina tyrimams ir inovacijoms", – teigia VU profesorius.
V. Barzdėnas pritaria, kad vienas svarbiausių VILNIUS TECH tikslų – atnaujinti studijų programas taip, kad jos atitiktų naujausias puslaidininkių sektoriaus tendencijas.
„VILNIUS TECH jau dabar ruošia lustų projektavimo specialistus, bet su centro pagalba galėsime šią veiklą dar labiau išplėsti, įtraukti naujų modulių apie GaN technologijas, galios elektroniką ir kitas aktualias sritis. Siekiame per artimiausius kelerius metus padvigubinti studentų, besidominčių puslaidininkių technologijomis, skaičių", – akcentuoja profesorius.
Jis pasakoja, kad VILNIUS TECH universitetas yra šešis Europos universitetus vienijančio ATHENA konsorciumo narys, kuris siūlo jungtinę magistro programą įterptinių intelektualių nanosistemų inžinerijoje.
„Planuojame sukurti išsamų lustų projektavimo skaitmeninių mokymosi išteklių paketą, apimantį analogines/mišraus signalo ir skaitmenines grandines. Šie ištekliai bus prieinami ne tik studentams, bet ir įmonių darbuotojams, siekiantiems įgyti ar atnaujinti lustų projektavimo žinias", – teigia V. Barzdėnas.
VU, bendradarbiaudamas su Taivano universitetais, planuoja sukurti naują magistrantūros programą „Puslaidininkių fizika, apdirbimas ir inžinerija". VILNIUS TECH ir KTU atnaujins bakalauro ir magistrantūros programas ir sukurs apie 50 naujų ir atnaujintų studijų kursų.
„KTU atlikta elektronikos įmonių analizė parodė, kad šiuo metu lustams projektuoti, gaminti, surinkti ir testuoti reikia apie 2 000 puslaidininkių gamybos pramoninę įrangą, pramoninius gamybos procesus bei medžiagas išmanančių specialistų ir šis poreikis tik augs“, – teigia M. Žilys.
Pasak pašnekovo, glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis užtikrins, kad absolventai turėtų karjeros galimybių Lietuvoje.
„Viena pagrindinių talentų išlaikymo strategijų – sukurti glaudų bendradarbiavimą tarp akademijos ir verslo. Toks požiūris ne tik skatins mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir sustiprins centro vaidmenį, ugdant talentus bei tobulinant jų praktinius įgūdžius”, – tikina M. Žilys.
Galimybė atskleisti šalies potencialą
Mokslininkai sutaria, kad Lietuva turi potencialo tapti stipria žaidėja specializuotose puslaidininkių srityse, ypač – plačiajuosčių puslaidininkių, galios elektronikos, THz technologijų ir fotoninių integrinių grandinių. Be to, šalyje jau dabar veikia stiprus lazerių ir fotonikos sektorius, kurį galima išnaudoti plėtojant inovatyvius lustų integravimo sprendimus.
„Mūsų mokslininkai publikuoja straipsnius aukščiausio lygio žurnaluose ir bendradarbiauja su pripažintais pasaulio universitetais. Dabar svarbiausia šį potencialą efektyviai panaudoti, kuriant inovatyvius produktus. Matome ypač daug galimybių specializuotose srityse, tokiose kaip terahercų technologijos, plačiajuosčiai puslaidininkiai galios elektronikai ar fotoninės integrinės grandinės, kur konkurencija yra mažesnė, o pridėtinė vertė – labai didelė“, – pabrėžia R. Aleksiejūnas.
G. Račiukaitis sako, kad kompetencijų centras padės atrasti naujų specializacijų ir stiprinti esamas kompetencijas.
„Per penkerius metus sieksime aptarnauti bent 50 įmonių, inicijuoti mažiausiai 10 naujų startuolių puslaidininkių srityje ir padėti verslui į sektorių pritraukti reikšmingų investicijų. Tačiau svarbiausia – sukurti tvarią ekosistemą, kuri galėtų augti ir plėtotis savarankiškai, pritraukdama talentų ir investicijų iš viso pasaulio“, – prioritetus įvardija mokslininkas.
Centras kuriamas įgyvendinant Europos Sąjungos lustų aktą (angl. EU Chips Act), kuriuo siekiama didinti Europos savarankiškumą puslaidininkių sektoriuje. Kompetencijos centras veiks „vieno langelio“ principu, jungdamas keturių partnerių – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC), Vilniaus universiteto (VU), VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universiteto (KTU) – infrastruktūrą ir kompetencijas.
Dr. Gediminas Račiukaitis, FTMC Lazerinių technologijų skyriaus vadovas ir šio projekto koordinatorius, sako, kad kompetencijų centro steigimas yra strateginis žingsnis, kuris padės įtraukti Lietuvą į Europos lustų ekosistemą.

„Matome, kad puslaidininkių ir elektronikos sektorius pasaulyje sparčiai auga, didėja jo svarba visam technologijų progresui ir valstybių nepriklausomumui, todėl svarbu išnaudoti Lietuvos potencialą specializuotose, bet perspektyviose srityse. Koordinuodami visų keturių institucijų išteklius, galėsime verslui pasiūlyti išskirtines paslaugas ir kompetencijas vienoje vietoje“, – teigia mokslininkas.
Centro veiklos startuos 2025 m., gavus finansavimą iš ES ir Lietuvos. Jis veiks kaip virtuali platforma, kurioje kiekvienas partneris teiks paslaugas pagal savo specializaciją, o FTMC užtikrins bendrą centro koordinavimą. Taip bus galima teikti aukštos kokybės paslaugas vietinėms įmonėms bei, turint prieigą prie didelių Europos pilotinių linijų, moderniausias puslaidininkių technologijas panaudoti naujiems įmonių produktams.
Dr. Saulius Tumėnas, ChipsC2-LT projekto, kuris ir taps Lietuvos lustų kompetencijų centru, vadovas, sako, kad centro tikslas – pasiūlyti visą verslui reikalingą pagalbą vienoje vietoje – nuo lustų projektavimo iki prototipų testavimo, nepriklausomai nuo to, kurioje institucijoje konkreti įranga ar kompetencija yra.
„Verslui svarbiausia gauti kokybišką ir greitą paslaugą, o ne rūpintis, kur fiziškai yra reikalinga infrastruktūra. Tokia koncepcija leis efektyviai išnaudoti visų partnerių stipriąsias puses, išvengti dubliavimo ir biurokratinių kliūčių“, – pabrėžia jis.

Stiprins partnerystes
Pasak G. Račiukaičio, viena svarbiausių centro užduočių – padėti Lietuvos įmonėms įsilieti į Europos puslaidininkių vertės grandines:
„Matome puikių galimybių specializuotose srityse – fotoninėse integrinėse grandinėse, terahercų technologijose, pažangiuose heterogeninės integracijos sprendimuose. Lietuvos įmonės turi potencialą kurti didelės pridėtinės vertės produktus, o centras padės joms greičiau patekti į rinką, užmegzti reikalingų kontaktų ir gauti technologinę pagalbą."
Mokslininkai pasakoja, kad partnerysčių centras nestokos – visi keturi jį steigiantys partneriai jau yra užmezgę ryšių su verslu. FTMC bendradarbiauja su Lietuvos lazerių ir fotonikos ekosistemos įmonėmis, tarp kurių – „Light Conversion“, „Ekspla“, „Litilit“, „Akoneer“, „Altechna R&D", „Femtika“.
„Taip pat vystome ryšius su Pietų Korėjos, Taivano ir JAV kompanijomis puslaidininkių medžiagų apdorojimo ir pažangaus heterogeninio lustų integravimo srityse. Šios partnerystės bus svarbios, plečiant centro tarptautines partnerystes. Mes kuriame lazerines technologijas, kurios pritaikomos puslaidininkių ir elektronikos pramonėje visame pasaulyje, tikimės šias technologijas įdiegti ir Lietuvoje“, – pasakoja G. Račiukaitis.
KTU jau dabar teikia elektromagnetinio suderinamumo (EMC) testavimo paslaugas tokioms bendrovėms kaip „Brolis Sensor“, „Continental“, „Deeper“, „Elinta“, „Kitron“ ar „Teltonika“.
„Mūsų strateginė kryptis – lustai pramonei. KTU yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti sertifikuotą elektromagnetinio suderinamumo laboratoriją, kuri leidžia atlikti elektronikos komponentų testavimą pagal ES reikalavimus. Dalyvaudami centro veikloje, šias paslaugas galėsime dar labiau išplėsti ir prijungti papildomų testavimo galimybių. Sukūrę tarptautinio lygmens centrą, galėsime integruotis į tarptautines tyrimų infrastruktūras, bendradarbiauti su tarptautinėmis kompanijomis, vykdyti jų užsakomuosius tyrimus, dalyvauti ES programoje „Europos horizontas“, NATO „Science for Peace“, „NineSigma“ bendrovės „Open Innovation Network“ ir kitose programose", – vardija prof. Mindaugas Žilys, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas.
VILNIUS TECH aktyviai bendradarbiauja su „Lime Microsystems“, kuriant daugiajuosčius, daugiastandarčius belaidžio mobiliojo ryšio siųstuvus-imtuvus. Taip pat dirba su „Teltonika IoT Group“ ir padeda įmonei įgyvendinti puslaidininkių lustų projektavimo ir gamybos iniciatyvas Lietuvoje.
„Keičiantis tendencijoms rinkoje, pastebime didėjantį poreikį lustų projektavimo paslaugoms, todėl planuojame šią sritį dar labiau stiprinti“, – sako prof. Vaidotas Barzdėnas, VILNIUS TECH Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjas.

Prof. Ramūnas Aleksiejūnas, VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto direktorius, papildo, kad VU jau dabar dalyvauja CERN bendradarbiavimo programose, kur universiteto mokslininkai prisideda kuriant radiacijai atsparią elektroniką:
„Taip pat palaikome glaudžius ryšius su Taivano universitetais puslaidininkių srityje. Kompetencijų centro dėka tarptautinį bendradarbiavimą dar labiau išplėsime ir įtrauksime Lietuvos įmones“.
Ugdys daugiau specialistų
R. Aleksiejūnas sako, kad kompetencijų centras galės prisidėti sprendžiant ir specialistų trūkumo problemą.

„Centras padės perorientuoti ir atnaujinti studijų programas, kad jos labiau atitiktų rinkos poreikius, bei sudarys galimybes studentams ir mokslininkams naudotis modernia infrastruktūra, būtina tyrimams ir inovacijoms", – teigia VU profesorius.
V. Barzdėnas pritaria, kad vienas svarbiausių VILNIUS TECH tikslų – atnaujinti studijų programas taip, kad jos atitiktų naujausias puslaidininkių sektoriaus tendencijas.
„VILNIUS TECH jau dabar ruošia lustų projektavimo specialistus, bet su centro pagalba galėsime šią veiklą dar labiau išplėsti, įtraukti naujų modulių apie GaN technologijas, galios elektroniką ir kitas aktualias sritis. Siekiame per artimiausius kelerius metus padvigubinti studentų, besidominčių puslaidininkių technologijomis, skaičių", – akcentuoja profesorius.
Jis pasakoja, kad VILNIUS TECH universitetas yra šešis Europos universitetus vienijančio ATHENA konsorciumo narys, kuris siūlo jungtinę magistro programą įterptinių intelektualių nanosistemų inžinerijoje.
„Planuojame sukurti išsamų lustų projektavimo skaitmeninių mokymosi išteklių paketą, apimantį analogines/mišraus signalo ir skaitmenines grandines. Šie ištekliai bus prieinami ne tik studentams, bet ir įmonių darbuotojams, siekiantiems įgyti ar atnaujinti lustų projektavimo žinias", – teigia V. Barzdėnas.
VU, bendradarbiaudamas su Taivano universitetais, planuoja sukurti naują magistrantūros programą „Puslaidininkių fizika, apdirbimas ir inžinerija". VILNIUS TECH ir KTU atnaujins bakalauro ir magistrantūros programas ir sukurs apie 50 naujų ir atnaujintų studijų kursų.
„KTU atlikta elektronikos įmonių analizė parodė, kad šiuo metu lustams projektuoti, gaminti, surinkti ir testuoti reikia apie 2 000 puslaidininkių gamybos pramoninę įrangą, pramoninius gamybos procesus bei medžiagas išmanančių specialistų ir šis poreikis tik augs“, – teigia M. Žilys.
Pasak pašnekovo, glaudus bendradarbiavimas su įmonėmis užtikrins, kad absolventai turėtų karjeros galimybių Lietuvoje.
„Viena pagrindinių talentų išlaikymo strategijų – sukurti glaudų bendradarbiavimą tarp akademijos ir verslo. Toks požiūris ne tik skatins mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir sustiprins centro vaidmenį, ugdant talentus bei tobulinant jų praktinius įgūdžius”, – tikina M. Žilys.
Galimybė atskleisti šalies potencialą
Mokslininkai sutaria, kad Lietuva turi potencialo tapti stipria žaidėja specializuotose puslaidininkių srityse, ypač – plačiajuosčių puslaidininkių, galios elektronikos, THz technologijų ir fotoninių integrinių grandinių. Be to, šalyje jau dabar veikia stiprus lazerių ir fotonikos sektorius, kurį galima išnaudoti plėtojant inovatyvius lustų integravimo sprendimus.
„Mūsų mokslininkai publikuoja straipsnius aukščiausio lygio žurnaluose ir bendradarbiauja su pripažintais pasaulio universitetais. Dabar svarbiausia šį potencialą efektyviai panaudoti, kuriant inovatyvius produktus. Matome ypač daug galimybių specializuotose srityse, tokiose kaip terahercų technologijos, plačiajuosčiai puslaidininkiai galios elektronikai ar fotoninės integrinės grandinės, kur konkurencija yra mažesnė, o pridėtinė vertė – labai didelė“, – pabrėžia R. Aleksiejūnas.
G. Račiukaitis sako, kad kompetencijų centras padės atrasti naujų specializacijų ir stiprinti esamas kompetencijas.
„Per penkerius metus sieksime aptarnauti bent 50 įmonių, inicijuoti mažiausiai 10 naujų startuolių puslaidininkių srityje ir padėti verslui į sektorių pritraukti reikšmingų investicijų. Tačiau svarbiausia – sukurti tvarią ekosistemą, kuri galėtų augti ir plėtotis savarankiškai, pritraukdama talentų ir investicijų iš viso pasaulio“, – prioritetus įvardija mokslininkas.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Monika Daukintytė