Skaitmenizacijos ir technologijų pažangos kontekste, logistikos sektorius išgyvena struktūrinius pokyčius, o viena svarbiausių šios transformacijos jėgų tampa logistikos startuoliai. Skirtingai nei tradicinės logistikos įmonės, pasižyminčios dideliais veiklos mastais, nusistovėjusiomis struktūromis ir ilgamečiais veiklos modeliais, startuoliai į šią industriją ateina su nauju požiūriu, drąsiais sprendimais bei technologiniu lankstumu.

Būtent gebėjimas greitai reaguoti į rinkos pokyčius, integruoti inovacijas ir sukurti skaitmenines alternatyvas fiziniams ar šiandienos poreikius nebeatitinkantiems procesams, lemia išskirtinį vaidmenį šiuolaikinėje tiekimo grandinėje.

Vienas pagrindinių logistikos startuolių išskirtinumų yra technologinis išprusimas ir skaitmeninė orientacija jau pačiuose pirmuose veiklos etapuose. Jei lyginti startuolius su tradicinėmis logistikos įmonėmis, kurios dažnu atveju savo veiklą pradėjo dar prieš skaitmenizacijos bangą, tai startuoliai savo produktus ir paslaugas kuria skaitmeninėje erdvėje – naudodami debesų kompiuteriją, dirbtinio intelekto algoritmus, realaus laiko duomenų analitiką bei blokų grandines. Toks technologinis pagrindas leidžia startuoliams greitai testuoti ir diegti naujus sprendimus be „technologinio balasto“, būdingo senesnėms įmonėms, t.y. viskas vyksta greit ir realiu laiku. Pavyzdžiui, Lietuvos startuoliai siūlo platformas, kurios leidžia centralizuotai valdyti transporto, sandėliavimo ir informacijos srautus vieningoje skaitmeninėje aplinkoje – kas iš esmės keičia įprastą požiūrį į logistikos valdymą kaip į atskirų procesų seką.

Kitas startuolių bruožas yra tas, kad šios įmonės sugeba greitai reaguoti ir lanksčiai prisitaikyti. Dažnai jos veikia „lean“ principais – jų komandos yra nedidelės, sprendimų priėmimas greitas, o veiklos modeliai – lengvai adaptuojami. Šios įmonės geba per trumpą laiką įvertinti rinkos poreikius, eksperimentuoti su sprendimų versijomis, o nesėkmę priima kaip mokymosi procesą. Tokia kultūra leidžia operatyviai reaguoti į globalius iššūkius, tokius kaip tiekimo grandinių sutrikimai, žaliavų vėlavimai. Analizuojant logistikos industrijos startuolius, pastebima, kad šios įmonės pasirenka labai siaurą veiklos barą arba kitaip tariant geba koncentruotis į siaurai apibrėžtą problemą, kuri sprendžiama technologiniu būdu, tuo tarpu tradicinės logistikos įmonės dažnai užsiima visa paslaugų grandine. Startuoliai, priešingai, pasirenka vieną segmentą ir siekia jame maksimalios efektyvumo vertės.

Taip pat pastebima, kad startuoliai yra atviri eksperimentavimui ir pasižymi drąsia pažangiausių technologijų integracija. Tokie sprendimai kaip išmanieji važtaraščiai (Smart B/L) blokų grandinėje, savaeigiai elektriniai vilkikai ar dirbtinio intelekto prognozavimo modeliai dažnai pirmiausia pasirodo būtent startuolių aplinkoje. Tradicinės logistikos įmonės dažnai šias technologijas diegia žymiai lėčiau, nes jų sistemų pakeitimas reikalauja didelių vidinių pokyčių bei kapitalo investicijų. Startuoliai, priešingai, veikia pagal „digital-first“ logiką – jų sprendimai nuo pat pradžių kuriami taip, kad būtų lengvai plečiami, integruojami su kitomis sistemomis ir pritaikomi skirtingiems verslo segmentams. Smagu, kad logistikos startuoliai keičia ne tik technologinius sprendimus, bet ir įveda naujas verslo elgsenos normas: skaidrumą, duomenų prieinamumą, orientaciją į vartotojo patirtį bei greitį. Pavyzdžiui, skaitmeninis siuntos sekimas realiuoju laiku, kuris startuolių dėka tampa norma, anksčiau daugelyje tradicinių logistikos bendrovių buvo laikomas išskirtine funkcija, taikoma tik stambiems klientams. Dabar tokie sprendimai tampa būtinybe norint išlikti konkurencingiems.

Šiuos pokyčius patvirtina ir statistiniai duomenys. 2022 m. Europos logistikos startuoliai pritraukė apie 2,8 mlrd. eurų investicijų, tačiau 2023 m. ši suma sumažėjo iki 910 mln. eurų. Vis dėlto, investuotojų nuotaikos išlieka pozityvios – net 93 % jų planuoja išlaikyti arba didinti technologijų finansavimą per artimiausius trejus metus. Prognozuojama, kad iki 2030 m. Europos logistikos rinka pasieks 1,6 trln. eurų, o metinis augimo tempas (CAGR) sieks apie 3,3 %. Lietuvoje logistikos sektorius taip pat rodo tvarų augimą – 2024 m. transporto ir logistikos rinka siekė apie 12,6 mlrd. eurų, o prognozuojamas metinis augimo tempas 2025–2029 m. laikotarpiu sudaro 2,85 %. Svarbu ir tai, kad Lietuvos startuolių ekosistema taip pat stiprėja – jos vertė 2024 m. pasiekė 16 mlrd. eurų, o nuo 2014 m. padidėjo net 39 kartus.

Šiame kontekste svarbu paminėti, kad prie rinkos transformacijos aktyviai prisideda ir aukštojo mokslo institucijos, rengiančios naujos kartos specialistus, gebančius ne tik naudotis inovatyviais logistikos sprendimais, bet ir kurti juos. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vykdoma studijų programa Verslo logistika rengia specialistus, atitinkančius šiuolaikinius rinkos standartus – gebančius analizuoti tiekimo grandines duomenimis grįstu pagrindu, taikyti skaitmeninius valdymo įrankius bei prisidėti prie logistikos sektoriaus skaitmeninės transformacijos. Tokios programos yra būtinos kuriant žmogiškąjį kapitalą, galintį ne tik veikti esamose sistemose, bet ir kurti naujas inovatyvias jų formas.