Viešosios erdvės, jų projektai miestuose dažnai atsiranda diskusijų centre – kokia viešoji erdvė mieste yra tobula? O kaip erdves mato vaikai, kurie neretai jose praleidžia daugiau laiko nei suaugusieji? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) bendruomenė pristato elektroninį leidinį, pasakojantį miesto erdvių istorijas vaikų akimis. 
 

AF bendruomenė šį pavasarį pakvietė Lietuvos moksleivius pasidalinti jiems artimo „kiemo“ istorija ir drauge apsvarstyti: kokių urbanistinių viešųjų erdvių mes tikimės? „Netobulas kiemas“ kūrybinio projekto epicentre buvo lauko erdvė, kuri moksleiviams artima: namų ar mokyklos kiemas, aikštė, parkas ar kita erdvė, kurioje daugiausia praleidžiama laiko. 
 

„Urbanistinė viešoji erdvė yra ta vieta, kur susitinka visi: maži ir dideli, jauni ir seni. Turime skatinti jaunimą domėtis juos supančia aplinka – suaugę jie taps aktyviais visuomenės nariais, sprendimų priėmėjais, užsakovais, o gal ir projektuotojais. Bendruomeniškumas, sąmoningumas yra svarbūs įrankiai, padedantys kurti dar aukštesnės kokybės erdves, kurių dėka jaučiamės jaukiai ir saugiai“, – pasakoja projekto koordinatorė Agnė Vėtė. 
 

„Netobulas kiemas“ dalyvavo skirtingo amžiaus mokiniai iš įvairių Lietuvos regionų ir galėjo žvelgti individualiai į užduoties atlikimo būdą, pasirinkdami jiems pažįstamas priemones ir priimtiną požiūrio tašką. A. Vėtė dalinasi, kad vieni piešė ir aprašė nostalgiškus ankstyvos vaikystės prisiminimus, kiti džiaugėsi juntama namų šiluma, o treti apgailestavo dėl jiems brangių kiemų pilkumos.
 

„Įsiminė Ūlos Timinskaitės darbas, kuriame ji pateikė daugiabučių kiemo viziją ir dalinosi noru „nykų peizažą paversti šviesesniu“. Kasparas Balkus taip pat išsiskyrė savo provokuojančiu žvilgsniu į Pašilaičių mikrorajono erdves. Dalis moksleivių kiemą pristatė kaip vieną šilčiausių vaikystės prisiminimų, o kai kurie pabandė ir kraštovaizdžio architekto rolę, pasiūlydami idėjas miesto erdvėms. Moksleivių darbai puikiai iliustruoja, koks svarbus ir vis dar per mažai girdimas yra vaikų balsas formuojant erdves“, – dalijasi ji.
 

Projekto finale moksleiviai buvo pakviesti dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse Vilniuje, kurių metu kūrė privačias, pusiau viešas ir viešas erdves komandose. Taip pat interaktyvios ekskursijos metu kartu su VILNIUS TECH doktorantu Danieliumi Jurčiukoniu aplankė mažai žinomus Vilniaus kiemus, skverus. Mokiniai ir mokytojai buvo apdovanoti universiteto prizais bei leidyklos LAPAS knygomis, o rezultatai pristatomi elektroniniame leidinyje šioje nuorodoje. 
 

Architektūrinis sąmoningumas yra reikšmingas visapusiškai išsilavinusiai ir empatiškai asmenybei. Todėl tai jau antrasis toks VILNIUS TECH projektas moksleiviams – 2024 m. jaunuoliai pasakojo netobulos XX a. modernistinės architektūros istorijas. Susipažinti su praėjusių metų projektu galima čia.