Pradžia
Universitetas
Naujienos
Megaprojektai, vandenilio potencialas ir darbuotojų kompetencijos „Ateities energetikos“ renginyje
2025-10-30
Megaprojektai, vandenilio potencialas ir darbuotojų kompetencijos „Ateities energetikos“ renginyje
Energetika – sritis, kuri šiandien yra labai aktuali ir tokia bus dar ilgai. Tad spalio 24 d. vykusiame „Ateities energetikos“ renginyje VILNIUS TECH Elektronikos, Aplinkos inžinerijos ir Mechanikos fakultetų studentai ir kiti universiteto svečiai turėjo galimybę išgirsti įdomius ir vertingus Lietuvos energetikos ekspertų pranešimus. Trijų bene svarbiausių Lietuvos energetikos įmonių – „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „EPSO-G“ – atstovai dalijosi įžvalgomis apie šalies energetikos ateitį ir galimybes.
Istorinio megaprojekto sėkmė ir pamokos
„Litgrid“ Sinchronizacijos programos vadovas Artūras Kuliešas pranešime „Istorinio megaprojekto sėkmės formulė ir kas laukia toliau?" pristatė, į ką reikia atkreipti dėmesį dirbant su dideliais projektais. Jis aptarė sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais atvejį – megaprojektą, užtikrinusį Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Dabar elektros energijos sistemos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra visiškai suderintos ir sinchronizuotos su kitų Europos valstybių tinklais. A. Kuliešas pabrėžė, kad šis megaprojektas yra ne tik be galo svarbus mums patiems, bet ir įdomus bei absoliučiai unikalus visame pasaulyje. Dar daugiau: jis parodė, jog Lietuva pajėgi vykdyti didelios infranstruktūros, apimties ir svarbos projektus.
Megaprojektais paprastai vadinami projektai, kurių investicinė vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Baltijos šalių ir Lenkijos sinchronizacijos iniciatyvos bendra vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, tad ji atitinka šį apibrėžimą ir gali būti laikoma megaprojektu. Kaip pažymėjo A. Kuliešas, iš pradžių Lietuvos daliai buvo numatytas 725 mln. eurų biudžetas, tačiau sėkmingam projekto įgyvendinimui pakako 620 mln. Eurų.
Didelių projektų „sėkmė“ retai yra tik atsitiktinė, neabejoja A. Kuliešas. „Litgrid“ atstovas pasidalijo svarbiausiais sinchronizacijos sėkmės veiksniais. Ekosistemos valdymas, detalus pasirengimas, tęstinis strateginis prioritetas ir, žinoma, brandus rizikos ir neapibrėžtumo valdymas – visa tai sukuria pavykusio projekto formulę. Tad sinchronizacijos projekto sėkmę lėmė nuodugnus pasirengimas, į užduotį orientuotas valdymas ir atsparumas per lankstumą bei gebėjimą adaptuotis. Dar vienas itin svarbus veiksnys šio projekto (ir kitų didelių projektų) atveju – turėti atsarginį variantą.
Vandenilio potencialas ir gamybos tikslai
„Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas Danas Janulionis renginyje pristatė H₂ gamybos ir vartojimo potencialą bei tikslus Europos ir nacionaliniame lygmenyje.
Lietuvoje iki 2030 m. numatoma pagaminti 129 tūkst. tonų vandenilio, kurio didžioji dalis bus skirta chemijos (82 tūkst. t) ir naftos (5 tūkst. t) pramonei, taip pat sunkiasvoriam transportui bei eksportui. Šalies atsinaujinančių išteklių elektros poreikis tuo metu turėtų siekti 6,51 TWh.
Kalbėdamas apie H₂ srautų potencialą Europoje iki 2040 m., D. Janulionis pristatė svarbiausius Baltijos jūros regiono vandenilio infrastruktūros projektus – „Nordic Hydrogen Route (NHR)“, „Nordic-Baltic Hydrogen Corridor (NBHC)“ ir „Baltic Sea Hydrogen Collector (BHC)“. Šie projektai vienas kitą papildo ir kartu formuoja pagrindą ateities regioninei vandenilio rinkai, prisidedančiai prie dekarbonizacijos ir energetinio saugumo stiprinimo.
Didžiausias dėmesys skirtas NBHC projektui, kuris apima 2500 km ilgio ir 48 colių skersmens vandenilio transportavimo vamzdyną, jungsiantį Šiaurės ir Baltijos šalis. Bendra projekto vertė siekia 8,2 mlrd. eurų, iš jų 2,1 mlrd. eurų – investicijos Lietuvoje. Iki 2040 m. planuojama pastatyti šešias kompresorių stotis, įrengti 4 TWh požeminę vandenilio saugyklą, o pirmuosius gamintojus ir vartotojus prijungti jau 2033 m.
Įgyvendinimo etapai numatyti iki 2050 m., o projektą vysto šeši perdavimo sistemų operatoriai iš Baltijos ir Šiaurės šalių – „Amber Grid“, „Gaz-System“, „GasGrid“, „Conexus Baltic Grid“, „Elering“ ir „Ontras“. D. Janulionis pažymėjo, kad, siekiant sklandaus įgyvendinimo, būtina parengti naują teisinį ir reguliacinį pagrindą, apimantį vandens, energetikos ir žemės naudojimo įstatymų pakeitimus bei H₂ kokybės ir saugumo standartus.
Kokių gebėjimų reikia ateities lyderiams?
„EPSO-G“ atrankų vadovė Edita Šimanec skaitė pranešimą tema „Ateities galia: lyderystė pokyčių eroje. Kokios ateities kompetencijos šiandien?“.
Pasak E. Šimanec, šiuolaikinis verslo pasaulis veikia VUCA aplinkoje – kintančioje, neapibrėžtoje, sudėtingoje ir dviprasmiškoje realybėje, kurioje gebėjimas prisitaikyti tampa svarbiausiu pranašumu. Todėl ateities lyderiams reikės vis platesnio kompetencijų spektro: verslo supratimo, bendradarbiavimo, rezultatyvumo, įvairovės ir įtraukties formavimo, gebėjimo priimti sudėtingus sprendimus bei autentiškumo.
Kalbėdama apie sėkmingą pasirodymą darbo pokalbiuose, ji pabrėžė, kad svarbu ne tik išvardinti pasiekimus, bet ir parodyti smalsumą, norą mokytis bei gebėjimą mąstyti strategiškai. Pasak E. Šimanec, kandidatas, kuris kalba apie lyderystę plačiąja prasme ir išlieka nuoširdus, visada išsiskiria iš kitų.
Renginio metu studentai buvo aktyvūs ir smalsūs, uždavinėjo jiems rūpimus klausimus ir įsitraukė į renginio svečių parengtas viktorinas.
Renginio metu studentai buvo aktyvūs ir smalsūs, uždavinėjo jiems rūpimus klausimus ir įsitraukė į renginio svečių parengtas viktorinas.
Lietuvos energetikos sektorius žengia į naują brandos etapą – stiprinama infrastruktūra, plečiama vandenilio ekonomika ir ugdomi kompetentingi žmonės. „Ateities energetikos“ renginys – priminimas, kad šalies energetinė nepriklausomybė ir tvari raida priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti, bendradarbiauti ir kurti inovacijas kartu.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Monika Daukintytė
- Ugnė Daraškevičiūtė