Kuo gyvena šiuolaikinis mokslas ir kokį vaidmenį – padėjėjo, partnerio, konkurento – atlieka vis didesnę įtaką įgyjantis dirbtinis intelektas (DI)? Pasak VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto profesoriaus dr. Artūro Serackio, DI mokslininkus ir inovacijų kūrėjus atvedė prie visiškai naujo etapo slenksčio, kai visi jo dėka gali konkuruoti beveik vienodomis sąlygomis. Vis tik čia atsiranda paradoksas: nors prieiga prie žinių yra didesnė nei bet kada anksčiau, mokslas ne atsiveria, o užsiveria. Kokią įtaką tai gali turėti inovacijų kūrimui ateityje? 

Pranašumą lems ne žinios, o išskirtinė prieiga

Šiais laikais inovatoriai turi kur kas daugiau nepriklausomybės, laisvės ir galimybių, nes generatyvinis DI sumažino ar visai eliminavo didelį pažangos stabdį – ribotą prieigą prie žinių, ankstesnių tyrėjų sukurtų sprendimų ir kitų informacijos šaltinių, bei ribotus išteklius visa tai išanalizuoti, atkartoti ir dar patobulinti. Tai greičiau priartina prie procesų ir sprendimų, svarbių pažangai. 

„Pavyzdžiui, prieš 5-10 metų, vykdydami mokslinius tyrimus, labai daug laiko skirdavome techniniams eksperimento klausimams spręsti, o dabar DI dėka galime galvoti apie tyrimo planą, vykdymą, ieškoti tam alternatyvių būdų ir vertinti rezultatus skirtingais kampais“, – dalijasi prof. dr. Artūras Serackis.

DI ne tik gerokai atlaisvina nuo varginančios informacijos paieškos naštos, bet ir padeda išvengti tam tikrų klaidų, kurios paprastai kyla tik dėl mokslininko nežinojimo ar patirties konkrečioje srityje trūkumo. Pavyzdžiui, daug metų mokslo straipsniuose, kuriuose savo tyrimų rezultatus analizavo ne matematikos ar informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities specialistai, buvo taikomi labai baziniai duomenų grupavimo bei klasifikavimo metodai. Dažniausiai pritaikyti – Support Vector Machine (SVM) klasifikatorius ar daugiasluoksnis perceptronas, apibendrintai vadinamas Artificial Neural Network.

„Tie metodai atrodydavo lyg pavyzdžiai iš vadovėlių, be jokio parametrų derinimo pritaikyti turimiems duomenims. Na, o dabar bet kurios srities tyrėjas, atlikęs matavimus, apklausą ar skaičiavimus, gali pasitarti su DI, kokius analizės metodus jis turėtų pritaikyti savo tyrimo rezultatams analizuoti. Tai ne tik apsaugo nuo klaidų, bet ir padeda tiesti tiltus tarp tų mokslo krypčių, kurių atstovai paprastai tarpusavyje neranda bendros kalbos, bei drąsiau vystyti tarpdalykinius, tarpkryptinius mokslinius tyrimus“, – sako VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros vedėjas. 

Vis dėlto, prof. dr. A. Serackio manymu, šiuo metu mokslininkams didesnį pranašumą suteikia ne detalus srities išmanymas ir gebėjimas pritaikyti įvairius duomenų analizės bei apdorojimo metodus, o galimybė prieiti prie tinkamai sutvarkytų ir patikimų duomenų bei informacijos šaltinių. 

„Ilgainiui mokslininkų pranašumą ir konkurencingumą vis stipriau lems prieiga prie eksperimentinių tyrimų resursų ir duomenų, kurie priartina mokslinius tyrimus prie praktinio taikymo, pavyzdžiui, detalūs, išsamūs ir patikimi medicinos įstaigų, energetikos infrastruktūros, socialinių tinklų, logistikos, gamybos įmonių duomenys. Mokslo įstaigos, kurios aktyviai bendrauja su daugybe startuolių, skirtingų gamybos, paslaugų sričių įmonių, stipriai išsiskiria iš tų, kurios bendradarbiauja su 1-2 gamybos milžinais mieste.

Konkurencingumo suteikia ir galimybė testuoti kuriamus sprendimus išskirtinėse laboratorijose su brangia įranga, kurias įsigyti įstengia tik vienetai universitetų visame pasaulyje“, – teigia prof. dr. A. Serackis. 

Kryžkelė tarp saugumo ir inovatyvumo

Vis tik, čia atsiranda paradoksas: nors didžiuliai informacijos klodai tampa prieinami kone kiekvienam – nuo mokslininko iki eilinio smalsuolio, pranašumą DI eroje lemianti išskirtinė prieiga prie duomenų, kurie jautrūs asmens, įmonių komercinių paslapčių ar net šalies saugumo požiūriu, gali tapti faktoriumi, lemiančiu mokslo atvirumą.

Apie tai prof. dr. A. Serackis diskutuos konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“, kurią Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumo partneriai organizuoja kartu su pasaulyje lyderiaujančiu Masačusetso technologijos universitetu (MIT, JAV).

„Paprastas pavyzdys – duomenys apie privačios įmonės saulės ar vėjo jėgainių generuojamą elektros energiją. Bet koks šių duomenų viešinimas gali būti panaudotas konkurentų ar priešiškai nusiteikusių asmenų, planuojančių kokias nors diversijas.

Be to, turime nepamiršti ir neignoruoti fakto, kad inovacijos kuriamos ne tik taikiais ketinimais ir jos ne visuomet susijusios su visuomenės gerove. DI kels grėsmę saugumui, jei nepažinsime visų būdų, kaip jis gali būti pritaikytas taikiems, netaikiems ir neatsakingiems tikslams“, – dalijasi Elektronikos fakulteto profesorius.

Kaip užtikrinti efektyvų, vertę kuriantį, tačiau atsakingą ir saugų naudojimąsi šiomis technologijomis? Prof. dr. A. Serackio teigimu, šis klausimas mokslo bendruomenę persekioja ne vienerius metus, tačiau rasti vienareikšmišką ir teisingą atsakymą – sunku.

„Daug kalbama, kad bandymas užtikrinti saugų ir atsakingą DI technologijų vystymą nublokš ES šalis į DI srities inovacijų atsilikėlių gretas. Vis dėlto, turime atsakyti sau į klausimą, kas mums svarbiau – ar jaustis saugiai, ar vieną dieną tapti statistiškai nereikšminga DI technologijų pritaikymo auka.

Vis tik negalime nepastebėti, kad pasaulis pasikeitė, o dideli tikros ir netikros informacijos srautai neleidžia mums susivokti aplinkoje, tad dalis kuriamų inovacijų turi būti sutelkta į visuotinį saugumo užtikrinimą ir kovą su dezinformacija“, – dalijasi jis.

Profesoriaus manymu, tai pasiekti galima sekant mokslininkams gerai pažįstamais inovatyvaus produkto kūrimo etapais, kuriems nepakanka idėjos ir teorinio svarstymo – „kas bus, jeigu bus“.

„Praktinius sprendimus reikia išbandyti realioje aplinkoje ir registruoti klaidas, veikimo trikdžius bei tobulinti technologijas, kad klaidos nepasikartotų, tačiau eksperimentams naudoti ne jautrius, o istorinius ar sumodeliuotus duomenis. Be to, nereikia galvoti, kad grupė protingų žmonių viską išspręs už mus – turime viską išbandyti patys, nes tada suprasime, ko galime tikėtis. 

Galiausiai, diegdami DI sprendimus turime pasitelkti ir optimistus, kurie sako, kad viskas bus gerai, ir pesimistus, tikinčius, kad viskas bus blogai, tik reikia atsirinkti tuos, kurie dar geba pateikti bent kažkokį argumentą už arba prieš“, – sako prof. dr. A. Serackis.

Bendradarbiavimas – raktas į sėkmę

Didėjant išskirtinės prieigos prie informacijos, ryšių ir įrangos svarbai, o kartu augant jautrių duomenų apsaugos poreikiui, kyla klausimas, kokia ateitis laukia mokslo bendruomenės, kuriančios pasaulį keičiančias inovacijas. 

Ar tokia situacija gali padidinti prarają tarp mokslo įstaigų, kurios turi išskirtines galimybes, ir tarp tų, kurios tokių galimybių neturi? Profesoriaus teigimu, praraja atsiranda tuomet, kai atsiranda principingas nenoras bendradarbiauti. 

„Taip ilgainiui lieki vienas, kol kiti drauge kuria geresnį pasaulį, – sako prof. dr. A. Serackis. Bendradarbiavimas, o ypač – tarptautinis, yra labai svarbus ir leidžia išeiti iš komforto zonos. – Reikia investuoti į bendradarbystės jungčių vystymą, kad mokslininkai galėtų vykdyti savo tyrimus kitose mokslo institucijose ar ten įsitraukti į išskirtinių duomenų analizės ar taikomųjų uždavinių sprendimą. Aišku, reikalingas ir tarpusavio pasitikėjimas, o tai galėtų spręsti bendri pilotiniai projektai – jie leistų vieniems kitus pažinti ir įgauti pasitikėjimą.“

Bendrų projektų prasme tikintis profesorius džiaugiasi ir VILNIUS TECH bei Lietuvos mokslo ir verslo konsorciumo partnerių bendradarbiavimu su MIT. Tai, anot jo, suteiks kur kas daugiau nei apsikeitimą žiniomis ir patirtimi.

„Aš viliuosi, kad pagrindinis bendradarbiavimo su Masačusetso technologijos universitetu rezultatas bus sulaužyti stereotipai, įgytas įvairiapusis pasitikėjimas ir universitetams palankesnis verslo požiūris į mokslinius tyrimus Lietuvoje“, – sako VILNIUS TECH mokslininkas prof. dr. A. Serackis.

Pranešimai, orientuoti į viziją

Konferencija „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Ją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.

Konferencijos tikslas – suprasti sudėtingas technologijas ir ieškoti galimybių harmoningai sąveikai tarp žmonijos, technologijų ir gamtos, kai žmogus išlieka lyderiaujančiu kūrėju ir vartotoju. Tai nebus tradicinė mokslo konferencija kaip ją suprantame. Pranešimai bus orientuoti į viziją,  pagrindinį dėmesį skiriant reaktyvių ir interaktyvių ateičių kūrimui, pereinant nuo išmaniųjų prie jutiminių ekosistemų, kur kuriamos technologijos ir sistemos, kurios mokosi ir prisitaiko. Konferencija skirta dabarties analizei ir bendradarbiaujančios ateities projekcijų kūrimui. Ji suburs įvairias suinteresuotas puses – mokslo, verslo, pramonės, politikos ir rizikos kapitalo atstovus – bendrai diskusijai apie technologinių transformacijų iššūkius.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.