Šios dienos proga kviečiame susipažinti su trimis skirtingų kartų mokslininkėmis.

 

Emeritė prof. dr. Marija Burinskienė. Gyvas mokymas – per praktiką

 

Profesorė dr. M. Burinskienė VILNIUS TECH dirba jau 45 metus – 20 iš jų vadovavo Miestų statybos katedrai Aplinkos inžinerijos fakultete ir tapo pirmąja bei kol kas vienintele moterimi emerite universitete. 1977 metais baigusi statybos inžineriją Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI), mokslininkė čia liko iki šių dienų. Profesorė prisipažįsta norėjusi stoti į architektūrą. Vis dėlto, likimas nuvedė į urbanistiką.
 

„Man patinka inžinerinė urbanistika. Turiu vilties, kad šiek tiek suprantu miestą ir galiu apie tai diskutuoti, kalbėti. Esu tiek menotyros krypties, tiek mokslo krypties komisijoje. Esu už universalumą. Žinoma, vieni mokslininkai neria gilyn į vieną kokią sritį ir padaro didelius atradimus. Mano požiūris kiek kitoks. Aš manau, kad urbanistai negali būti vienos srities specialistai – jie turi turėti bendrą matymą. Šis objektas yra per platus, kad galima būtų išskaidyti jį gabalais“, – sako mokslininkė.
 

Daugelį metų prof. dr. M. Burinskienė dirbo miestų plėtros dalyko dėstytoja. Šiame savo darbe mokslų daktarė pasitelkdavo pavyzdžių iš šalia vykdomų projektų – tai studentams padėdavo geriau suprasti kylančias problemas ir galimus sprendimus  praktikoje. 

 

„Dirbdama Teritorijų planavimo institute turėjau daug projektų, ir šia patirtimi dalinausi su studentais. Manau, kad nepakanka būti tik dėstytoju ir vadovautis tik vadovėlinėmis tiesomis. Kai dėstytojas, dirbantis su realiai projektais, gali perduoti tas žinias studentams – tuomet mokymas būna gyvas.

 

Studentai padėdavo ir mums – kartu darėme Lietuvos savivaldybių bendruosius planus. Mąstėme, kokia turėtų būti koncepcija, strategija, vizija ir skirtumai tarp atskirų savivaldybių – juk negali jos visos užsiimti turizmu arba būti agrarininkais. Todėl buvo svarbu pagalvoti apie gyvenamąsias teritorijas, jų vystymą, pramonę, gatvių tinklo pokyčius“, – prisimena emeritė. 

 

Mokslininkė pasakoja, jog daug kur būdavo vienintelė moteris – vienintelė katedroje, vienintelė dėstytoja, ir visuomet reikėdavo įrodinėti savo gebėjimus bei vertę. „Neretai vyras galvoja, kad jis ateina ir jau pats savaime yra gudrus. O, kad moteris ar mergaitė – gudri, tai dar reikia įrodyt. Apskritai, kalbant apie moterį moksle, manau, kad moterys yra stropesnės, darbštesnės ir joms prireikia daug daugiau laiko, darbo ir pastangų nei vyrams, kad įrodytų, jog kažką sugeba. Dėl to neretai moterims tenka dirbti ilgiau ir daugiau, nors dar turi ir šeimą, vaikų.“
 

Emeritė pataria: „Kiekvienas žmogus, kiekvienas specialistas turi inovatyvumo pradą, tad jeigu norite padaryti kažką nestandartiško, kitokio, turite kitaip prieiti, negalite štampuoti. Jūsų novatoriškumas, idėjos – viskas turi atsispindėti ir planavime, ir mieste, ir jūsų sprendimuose.
 

Kotryna Šileikytė. Džiaugsmas mokytis ir atrasti 


 

Kotryna Šileikytė – Mechanikos fakulteto laboratorijų vedėja, Suvirinimo dėstytoja bei trečio kurso doktorantūros studentė. Šiuo metu jaunoji mokslininkė kuria realiu laiku veikiančią reabilitacijos sistemą.
 

„Mano tikslas, kad šios sistemos dėka gydytojai iškart galėtų matyti skaičius, nurodančius žmogaus kūno veikimo normą arba nuokrypį – tai yra, žmogui atliekant judesį, sistema iškart nurodo ar teisingai atliekamas judesys. Tai gali padėti išspręsti subjektyvumo problemą, kai paciento būklė yra nuvertinama arba pervertinama dėl jį apžiūrinčio specialisto kompetencijos ar patirties stokos, empatijos lygio, nuotaikos ar savijautos tą dieną“, – pasakoja doktorantė.
 

Medicinos inžinerijos (anksčiau – biomechanikos) studijas Kotryna pasirinko iš meilės gamtos mokslams, o pati inžinerija, tam tikra prasme – šeimos tradicija: VILNIUS TECH (tuometiniuose „VISI’ukuose“) studijavo jos senelis ir tėtis. Tokio sprendimo moteris nesigaili, nes darbas mokslo srityje atneša daug atradimo džiaugsmo.

„Man patinka tas jausmas, kai sprendi, ieškai ir galiausiai atrandi sprendimą. Žinoma, ne iškart – kai kurias lygtis turi kaskart tobulinti, keisti, taisyti, atsižvelgti į kintamuosius ir panašiai. Bet kai gauni rezultatą, jautiesi kažką padaręs.
 

Dar vienas studijų metu džiuginantis dalykas – pažintys su bendraminčiais, nauji ryšiai ir atsirandančios tarptautinės galimybės“, – pasakoja doktorantė.
 

Šiuo metu K. Šileikytė dėsto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedroje Suvirinimą. Studentus jos jaunas amžius neretai stebina, tačiau ir padeda surasti bendrą kalbą. Studentai jau po pirmojo semestro išrinko ją vienai iš nominacijų Studentų atstovybės organizuojamuose rinkimuose.
 

„Dabar, kai pradėjau dėstyti, suprantu, koks svarbus ryšys su studentu ir kaip mes, dėstytojai, galim viską pateikti taip, kad jiems būtų paprasčiau. Ypač, kai dabar su kiekviena karta tikrai ateina jautresni žmonės, labiau linkę, kad jiems kitaip būtų aiškinami ir dėstomi dalykai. Ankstesniais laikais atrodydavo, jog dėstytojas yra viršesnis, dėl to studentai bijodavo klausti, tačiau dabar dirbama lanksčiau, prisitaikant prie jų. Man smagu, kad studentai pasitiki, bendrauja,  ateina pasikalbėti, kartu ieškoti sprendimų“, – teigia dėstytoja.
 

Merginoms, svarstančioms rinktis inžinerinius mokslus, K. Šileikytė pataria: „Nebijokite priimti sprendimų. Merginos tikrai yra ir gabios, ir sugeba spręsti inžinerines problemas. Nepasikliaukite tuo išorės balsu ir stereotipais – neva moterys nieko nesugebės ir negalės padaryti, apskaičiuoti ir panašiai. Moterys lygiai taip pat viską sugeba.  Manau, kad jeigu tiki, žinai, kad gali, tai reikia ir nesustoti, reikia daryti ir siekti savo tikslų.“
 

Indrė Bernatavičiūtė. Meilė bioinžinerijai 
 

„Mokslu susidomėjau jau nuo mažens, nes buvo labai smalsu – o kaip gi veikia gamta ir pats žmogus? Kadangi mokslas padeda atsakyti į fundamentalius klausimus apie visatą, gyvybę ir žmogaus prigimtį, tai man tapo vis didesne siekiamybe, kuri leido suprasti, kad savo ateitį noriu sieti su mokslu ir jo suteikiamomis žiniomis“, – pasakoja Bioinžinerijos magistrantė Indrė Bernatavičiūtė.
 

Šia mokslo sritimi moteris susidomėjo dar mokykloje, kai atvykę įvairių universitetų atstovai pristatė siūlomas studijų programas. Indrė pasakoja, jog tuo metu vienintelis žodis, kuris atkreipė ir prikaustė jos dėmesį, buvo Bioinžinerija, todėl pradėjo domėtis studijų galimybėmis, jos nauda ir perspektyvomis. „Supratau, kad bioinžinerija turi plačias galimybes ir apima daugelį skirtingų sričių dalykų. Visi jie leidžia prisidėti prie pažangių medicinos technologijų kūrimo, suteikia galimybę tiesiogiai gerinti žmonių gyvenimo kokybę, padeda spręsti įvairias problemas – naujų vaistų kūrimą, klimato kaitos mažinimą, maisto trūkumo iššūkius bei tvarios energijos gavimą. 

Taip pat motyvavo ir tai, jog ši sritis yra nuolat kintanti – kiekvienais metais atsiranda naujų technologijų, kurios leidžia kurti vis pažangesnius biomedicininius prietaisus, audinių inžinerijos sprendimus, ar dirbtinius fermentus pramonėje.“
 

Tiek bakalauro, tiek dabar magistro darbą I.Bernatavičiūtė rengia VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto Molekulinės biotechnologijos laboratorijoje, kurioje atliekami bioaktyvių junginių kapsuliavimo tyrimai. Mergina pasakoja, jog pamačiusi šios laboratorijos siūlomą temą bakalauro metu – iškart ja susidomėjo, o kadangi patiko ir joje atlikti praktiką, nusprendė likti tęsti studijas, siekdama magistro laipsnio. „Bakalauro baigiamojo darbo metu atlikau tyrimą apie trikomponenčių β–karotenu įkapsuliuotų dalelių antioksidacinio aktyvumo stabilumą. Šiuo metu, būdama pirmame magistro kurse, atlieku tyrimą apie natūralius dažiklius, gaunamus iš burokėlių atliekų, pernašos sistemų kūrimą. Abu šie darbai yra susiję su aplinkos pokyčiams jautrių pigmentų, kurie naudingi žmogaus sveikatai, apsaugojimu ir stabilizavimu juos įkapsuliuojant į atitinkamas medžiagas. O natūralių dažiklių, gaunamų iš burokėlių atliekų tyrimas taip pat orientuotas į tvarių žemės ūkio išteklių panaudojimą“, – pasakoja studentė.
 

Kalbant apie didesnį merginų įtraukimą į mokslą, Indrė teigia, jog padėti gali ansktyvas skatinimas mergaites domėtis įvairiomis mokslo sritimis bei kurti įtraukiančias mokymo programas mokyklose, organizuoti praktinius užsiėmimus, mokslinius, robotikos būrelius ar stovyklas. Taip pat – daugiau dalintis sėkmingų mokslininkių bei inžinierių įkvepiančiomis  istorijomis, didinti moterų matomumą ir skatinti jų lyderystę, suteikti daugiau galimybių kalbėti konferencijose, dalyvauti ekspertų diskusijose ir gauti akademinius apdovanojimus.  Vienas svarbiausių dalykų – stengtis užtikrinti, kad įmonės taikytų sąžiningą įdarbinimo ir paaukštinimo politiką, paremtą kompetencija, o ne lytimi.
 

„Merginoms palinkėčiau nebijoti siekti savo tikslų ir daryti tai, kas patinka. Pasitikėti savimi ir neleisti niekam sakyti, kad jūs negalite kažko padaryti. Nors iš pradžių gali kilti sunkumų, bet kuo daugiau mokysitės ir bandysite, tuo stipresnės būsite. Tikėkite, kad kažkada jūsų žinios gali padėti atrasti naujus sprendimus ir dar daugiau perspektyvų“, – sako I.Bernatavičiūtė.