Neretas asmuo įsivaizduoja, kad ją užtikrina valstybės institucijos. Be jokios abejonės, jos vadina svarbų vaidmenį, tačiau apie 80proc. pridėtinės vertės yra sukuriama privačiame sektoriuje. Todėl verslų plėtra – vienas iš prioritetinių kiekvienos šalies tikslų. Verslo įmonės ne tik sukuria pridėtinę vertę gaminant ir parduodant prekes bei teikiant paslaugas. Jie prisideda prie gerovės augimo sukuriant darbo vietas, mokant mokesčius, kuriant ir diegiant naujoves. Tačiau verslo rizika nuolat auga, didėja konkurencinis spaudimas. Oficialios statistiko portalo duomenimis, Lietuvoje kasmet pradedama apie 2000 bankroto procesų. Norint išlikti ir sėkmingai konkuruoti, reikia prisitaikyti ne tik prie vidaus rinkos keliamų sąlygų, bet ir prie tarptautinės rinkos tendencijų, o kartu didinti veiklos efektyvumą.
 

Tyrimai rodo, kad vienas pagrindinių veiklos efektyvumo ir tvaraus konkurencingumo šaltinių yra inovacijos. Produktų (prekių ir paslaugų), proceso, organizacinių, rinkodaros inovacijų diegimas tampa neatsiejama šiuolaikinio į pokyčius ir veiklos efektyvumą orientuoto verslo dalimi. Tačiau inovacijų diegimas dažnai reikalauja didelių finansinių išteklių, yra susijusios su neapibrėžtumu ir rizika. Inovacijų plėtros barjerai taip pat yra siejami su žmonių išteklių ir kompetencijų trūkumu, darbuotojų pasipriešinimu pokyčiams. Tai lemia, kad valstybės gerovės kūrimo politika turėtų būti nukreipta į sąlygų inovacijų plėtrai užtikrinimą per mokestinę bazę, paramos sistemas bei rengimą specialistų, galinčių efektyviai valdyti inovacijų diegimo procesą, laiku identifikuoti pokyčių poreikį, jį pagrįsti, parengti įgyvendinimo planą, jį realizuoti ir institucionalizuoti. Šios srities žinių ir kompetencijų turintys specialistai darbo rinkoje yra „aukso vertės“, ypač tie, kurie išmano ir gali pasiūlyti debesų kompiuterijos, didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, procesų automatizacijos, verslo valdymo sistemų, el. komercijos, skaitmeninės darbo vietos kūrimo sprendimus, t.y. jei gali padėti skaitmenizuoti verslą.
 

Inovacijų diegimas ir verslo skaitmenizavimas – tai nauja verslo realybė. Tai jau nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė norint išlikti „rinkos žaidėju“, prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos ir atliepti vartotojų lūkesčius. Vartotojai tikisi ne tik kokybiškų paslaugų, funkcionalių prekių bet ir greito aptarnavimo, greito apsipirkimo bei atsiskaitymo, ką pasiekti padeda skaitmeniniai sprendimai (el. prekyba). Be to, skaitmenizacijos sprendimai sudaro galimybę  plėstis užsienyje, kas labai svarbu, nes globalizacijos sąlygomis verslai konkuruoja ne tik vietinėje, bei ir tarptautinėje rinkoje. Išmaniosios technologijos (pvz. dirbtinis intelektas) leidžia priimti geresnius verslo sprendimus, procesų automatizavimas įgalina sumažinti verslo sąnaudas, e-paslaugos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.  Diskusijos su verslo įmonių atstovais atskleidžia, kad jaunoji karta nori lanksčių darbo sąlygų, prioritetą teikia nuotoliniam darbui, kas taip pat pagrįsta skaitmenizavimo sprendimais. Todėl skaitmeninė transformacija tapo norma.
 

Skaitmenizavimas, žaliųjų inovacijų diegimas, prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, padeda stebėti poveikį aplinkai ir jį mažinti. Tradicinius verslo modelius keičia platformos, prenumeratos modeliai. Dėl dirbtinio intelekto plėtros ir inovatyvių duomenų analizės metodų atsiranda galimybės kurti personalizuotus produktus ir teikti personalizuotas paslaugas. Vyksta darbo pobūdžio transformacija: dalis profesijų išnyksta, atsiranda naujos profesijos.
 

Neabejojama, kad konkurencinę kovą rinkoje laimės verslai, kurie bus lankstūs, greitai prisitaikys prie vykstančių transformacijų. Nuolatiniai pokyčiai ir nuolatinis mokymosi procesas – visuomenės ateitis. Ir šių tendencijų priešakyje turėtų būti mokslo institucijos, galinčios ir privalančios ne tik prisitaikyti prie naujų realijų, bet ir numatyti būsimas tendencijas ir iš anksto ruošti specialistus, reikalingus darbo rinkai, taip prisidedant prie šalies ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo.