Doc. dr. Mykola Karpenko – jaunas, bet jau patyręs ir studentų įvertintas dėstytojas. Docentas pasakoja, jog niekad neįsivaizdavo savęs dėstančio, o likimas į šį darbą atvedė greitai ir netikėtai, tačiau dabar – tai itin svarbi jo gyvenimo dalis. Be to, dėl įdomių ir įtraukiančių paskaitų pernai metų VILNIUS TECH Geriausių dėstytojų apdovanojimuose M. Karpenko buvo įvertintas kaip Moodle kūrėjas. Kviečiame susipažinti!

– Pirmiausia, ką ir kiek dėstote VILNIUS TECH universitete?

Visi mano mokomieji dalykai yra susiję su technologijų mokslais, kurių pagrindiniai yra Hidraulinės ir pneumatinės sistemos bei Baigtinių elementų metodas. Daugiausia teko mokyti Transporto inžinerijos fakultete, tačiau teko dirbti ir su Mechanikos inžinerijos fakulteto studentais, ypač kai Erasmus+ studentams reikėjo dėstyti anglų kalba. Mano kaip edukatoriaus universitete pradžia buvo dar pačiam studijuojant doktarantūrą, kai 2018 dirbau dėstytojo asistentu. 2020-aisiais tapau dėstytoju ir nuo 2022-ųjų esu docentas. Viską sudėjus, jau septynerius metus dėstau akademinėje aplinkoje.

– Dėstytojo profesija reikalauja daug atsidavimo bei tikėjimo švietimu. Kas Jus patraukė į šią sritį, kas sudomino, o gal likimas į universitetą atvedė netikėtai?

Niekad neįsivaizdavau savęs dėstančio universitete – kol nepabandžiau. Šis kelias prasidėjo natūraliai studijuojant doktarantūroje. Labai gerai atsimenu tą akimirką, kai man pasiūlė pabandyti dėstyti. Nusišypsau prisiminęs, kaip netikėtai viskas prasidėjo: vieną dieną katedros vedėjas manęs tiesiog ėmė ir paklausė, ar nenorėčiau pabandyti. Atsakiau: „Taip, gal tai bus puiki proga išbandyti kažką naujo ir įdomaus“. Ilgai nelaukus, jis man pasiūlė dėstytojo asistento darbą, kurį turėjau pradėti jau kitą savaitę! Viskas įvyko taip geitai, bet ši akimirka buvo pati pradžia to, kas tapo itin svarbia mano gyvenimo dalimi.

Iš pradžių tai tebuvo mano akademinių įsipareigojimų dalis, tačiau  netrukus pastebėjau, kad mėgaujuosi aiškindamas sudėtingas temas ir matydamas kaip studentai vis geriau tai suprantai bei pradeda naudoti. Tas jausmas, kai padedi kažkam geriau suvokti sudėtingą koncepciją, yra labai apdovanojantis. Laikui bėgant, vis labiau ir labiau įsitraukiau į mokymą – ne tik kaip į vieną iš atliekamų užduočių, bet kaip į itin reikšmingą savo profesinio gyvenimo dalį. Mane ypač patraukė edukacinio darbo aktyvumas: būtina nuolat tobulėti, geriau komunikuoti ir niekad nenustoti būti smalsiam. Aš tikiu, kad švietimo vertė slypi ne tik didesnėse karjeros galimybėse, bet ir lavinant kritinį mąstymą bei problemų sprendimo įgūdžius.

Tad, net jei tai ir prasidėjo tik kaip pasibandymas doktarantūroje, tai greitai patapo mano tikruoju pašaukimu.

– Sulaukėte daug teigiamų atsiliepimų iš savo studentų, kad Jūsų paskaitos yra įdomios ir aukštos kokybės, o pats esate itin draugiškas. Ką reiškia būti geru dėstytoju? Kokios savybės ir koks požiūris reikalingas norint tokiu būti?

Ačiū – labai vertinu studentų atsiliepimus. Mano nuomone, geras mokytojas yra ne tas, kuris turi tik gilų savo srities suvokimą, bet tas, kuris taip pat žino kaip komunikuoti aiškiai bei įtraukti studentus.

Ne taip seniai pats buvau studentas ir gerai atsimenu, koks buvo jausmas sėdėti auditorijoje ir klausyti paskaitų.

Svarbu sukurti aplinką, kurioje studentai gali užduoti klausimus, nebijoti klysti – tai ir yra tikrasis mokymasis. Geras mokytojas taip pat turi prisitaikyti, nuolat stengtis tobulinti savo mokymo metodus ir atitikti skirtingus besimokančiųjų poreikius.

Be techninių žinių, taip pat svarbu entuziazmas, aiškumas, pagarba studentams ir nuoširdus domėjimasis jų progresu. Mokymas nėra vien žinių perdavimas, tai ir įkvėpimas būti smalsiems, padrąsinimas kritiškai mąstyti bei studentų palaikymas plečiant jų kompetetiškumą ir pasitikėjimą savimi.

Iš savo patirties supratau, jog nėra realu tikėtis, kad studentai atsimins viską. Mano nuomone, geras specialistas nėra tas, kuris viską išmoko mintinai, bet tas, kuris žino, kur rasti reikiamą informaciją ir kaip ją pritaikyti spręsdamas problemas. Stengiuosi tai perteikti savo mokymuose – supratimo, kritinio mąstymo, problemų sprendimo įgūdžių svarbą. Neįtraukiu nuolatinio kartojimo ir galbūt todėl studentams mano paskaitos yra įdomios.

– Ar pats turėjote įkvepiančių dėstytojų?

Taip, net keli dėstytojai mane įkvėpė ir buvo mano akademiniai idealai. Esu ypač dėkingas savo dokorantūros moksliniam vadovui prof. habil. dr. Marijonui Bogdevičiui. Jis su dideliu entuziasmu dėstė labai sudėtingą techninį dalyką Nelininė transporto priemonių dinamika. Paliko įspūdį ne tik jo gilios žinios, bet ir skatinimas kritiškai mąstyti bei gebėjimas padrąsinti studentus sprendžiant sudėtingas problemas. Manau, kad mano paties mokymo būdas yra įkvėptas šio užsidegimo, aiškumo ir studentų palaikymo pavyzdžio.

– Praėjusiais metais VILNIUS TECH Geriausių dėstytojų apdovanojimuose laimėjote Moodle kūrėjo nominaciją dėl įdomių, interaktyvių ir vizualiai įtraukių kursų. Kodėl pasirinkote tokį mokymo metodą? Galbūt pastebėjote, kad šiuo būdu studentai daugiau išmoksta? Kokių dar privalumų šis mmetodas turi?

Ačiū – man buvo didelė garbė gauti šį Moodle kūrėjo apdovanojimą.

Pirmiausia apie galimybę sukurti interaktyvų kursą išgirdau dalyvaujant Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) projekte, kurį pasiūlė VILNIUS TECH Akademinės pagallbos centro direktorė dr. Gražina Droessiger. Pirmas bandymas sukurti kursą buvo sunkus dėl daugelio keitimų ir pritaikymų. Tačiau susilaukiau ypatingo palaikymo ir pagalbos iš dr. Vidos Navickienės bei Elektroninių studijų grupės vedėjos Sigitos Pagirienės, kuri man padėjo suprasti kaip sukurti įtraukiantį ir įdomų kursą studentams. Po šios patirties pradėjau naudoti tokį pat interaktyvų ir orientuotą į studentą metodą visuose savo mokomuosiuose dalykuose.

Šį mokymo metodą pasirinkau dėl paprastos priežasties: šiandien studentai mokosi kitaip nei prieš dešimt metų. Juos labiau įtraukia vizualinis turinys bei interaktyvūs įrankiai ir jie tikisi, kad mokymasis bus lengvai prieinamas bei lankstus. Todėl ir įdėjau daug pastangų į interaktyvaus, vizualiai turtingo Moodle kurso kurimą, kuris leidžia studentams mokytis bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje – netgi jų telefonuose. Lankstumą ypač vertina Erasmus+ studentai, kurie neretai pamini, kad jų universitetai tokių išvystytų Moodle platformų neturi. Tai padeda jiems išlaikyti stipresnį ryšį su kursu bei sumažina stresą mėginant prisitaikyti prie naujos mokymosi aplinkos.

Praėjus keleriems metams po įdiegimo, pastebėjau, kad studentai geriau išmoksta ir yra labiau motyvuoti, kai medžiaga pateikiama interaktyviai – per animaciją, viktorinas, simuliacijas arba detalių vizualinių paaiškinimų. Tai padeda paprasčiau paaiškinti sudėtingas sąvokas ir padaro mokymąsi labiau intuityviu.

Šis metodas taip pat skatina savarankišką mokymąsi, nes studentai turi nuolatinį priėjimą prie reikiamos temos ir gilintis jiems tinkančiu tempu. Trumpai, taip mokantis procesas yra labiau įtraukiantis, prieinamas ir efektyvus. Aš nuolat ieškau būdų kaip pagerinti ir praplėsti šiuos įrankius.