„Kapitono darbas – tai ne tik vadovavimas, bet ir atsakomybė už visą laivą, jo įgulą, techninę būklę, saugumą, maršrutų valdymą. Sprendimus tenka priimti greitai ir užtikrintai – čia nėra vietos dvejonėms. Kasdienybė jūroje – daugiau nei tik navigacija“, – pasakoja VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto alumnas, kapitonas Viačeslav Višniakov.
 

Tarptautinės jūrininkų dienos proga, su kapitonu kalbamės apie lyderystės svarbą, darbe kylančius iššūkius ir studijų suteiktas galimybes bei pridėtinę vertę.  
 

Kokios savybės svarbiausios laivo kapitonui?
 

Kapitonas turi būti ryžtingas lyderis, mokėti spręsti situacijas realiu laiku, net ir stresinėmis sąlygomis. Svarbu ne tik techninės žinios, išsilavinimas, bet ir gebėjimas burti komandą, palaikyti drausmę, užtikrinti sklandžią kasdienę veiklą.
 

Labai svarbu gebėti vadovauti komandai, palaikyti tvarką, motyvuoti žmones ir kurti aplinką, kur kiekvienas jaučiasi atsakingas ir svarbus. Jūra išmoko: lyderystė – tai ne tik įsakymai, bet ir gebėjimas klausytis, suprasti ir veikti išvien.
 

Tai pareigos, kuriose kiekvienas sprendimas turi svorį, o atsakomybė už laivą – neperkeliama. Todėl būtinas ne tik profesionalumas, bet ir vidinis tvirtumas. Tam, kad būtumei užtikrintas ir tvirtas dėl savo priimamų sprendimų, bei savimi pasitikintis lyderis – specifinės žinios ir išsilavinimas tampa ypač svarbus. Taigi, kiekvienas jūrininkas turi savo kelią. Maniškis vedė nuo pirmųjų praktikų jūroje iki kapitono pareigų ir magistrantūros studijų VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete. Sėkmingai užbaigiau Transporto inžinerijos studijų programos Jūrų transporto inžinerijos ir logistikos specializacijos magistrantūrą ir įgijau dar daugiau vertingų žinių. 
 

Kodėl nusprendėte tęsti studijas VILNIUS TECH magistrantūroje?
 

Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (dabar – VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija), beveik iškart įšokau į darbo ritmą jūroje. Ilgus metus buvau visiškai pasinėręs į profesinį tobulėjimą laivuose – apie grįžimą į mokslus net negalvojau. Tačiau pasiekus kapitono pareigas ir įtvirtinus savo poziciją profesinėje srityje, sugrįžo mintis apie aukštesnį išsilavinimą.
 

Supratau, kad nors darbas laive suteikia vertingų praktinių įgūdžių, šios žinios dažnai yra labai specializuotos. Norėjosi išplėsti kompetencijų lauką – tam, kad ateityje galėčiau rinktis ne tik jūros kelią, bet ir dirbti krante. VILNIUS TECH universiteto pasiūlyta Transporto inžinerijos studijų programos magistrantūra su Jūrų transporto inžinerijos ir logistikos specializacija pasirodė patrauklus ir įdomus sprendimas. Kai paaiškėjo, kad magistrantūros studijose universitetas suteikia galimybę studijuoti nuotoliniu būdu, sprendimas buvo dar lengvesnis – tuo metu jau turėjau galimybę prisijungti prie paskaitų iš laivo. 
 

Ką Jums davė Transporto inžinerijos magistrantūros studijos?
 

Studijų metu įgytos žinios buvo ne tik teorinės – jos labai konkrečiai pritaikomos realybėje. Labiausiai vertinu inžinerinius dalykus, tokius kaip transporto technologinių procesų valdymas, transporto priemonių, mašinų ir įrenginių projektavimas bei kompiuterizuota inžinerija, darbas su programomis kaip Matlab, SolidWorks ar AutoCAD. Tai iš esmės pakeitė mano požiūrį į skaičiavimus ir techninius brėžinius – dabar juos ne tik suprantu, bet ir pats gebu kurti.
 

Be to, magistrantūros studijos padėjo pažvelgti plačiau – į visą transporto sistemą, jos valdymą ir logistiką. Tai labai svarbu, jei galvoji apie karjerą ne tik laive, bet ir ant kranto, kur priimami strateginiai sprendimai. 
 

Kaip pavyko derinti studijas su kapitono pareigomis?
 

Lengva tikrai nebuvo. Kapitono darbas reikalauja dėmesio visą parą, o studijos taip pat intensyvios. Tačiau buvau apsisprendęs: jei mokytis – tai pilnai. Dėl to ieškojau laiko tarp darbų, dalyvavau paskaitose vakarais ar net per naktį, jei tik leido darbo grafikas.
 

Didžiulė paspirtis buvo nuotolinis studijų formatas ir universitetas, kuris suprato mūsų – dirbančiųjų studentų – situaciją. Dėstytojai stengėsi derinti paskaitų laiką, palaikė, kai reikėjo lanksčiau organizuoti atsiskaitymus.
 

Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai? 
 

Didžiausias iššūkis – didelis darbo krūvis ir interneto prieiga. Skamba paprastai, bet ne kiekvienas laivas turi stabilų ryšį, o be jo – apie paskaitas ar užduotis gali tik pasvajoti. Todėl visiems svarstantiems siūlyčiau rimtai įvertinti, ar darbo sąlygos leis mokytis reguliariai.
 

Taip pat – laiko planavimas. Laivas – ne biuras. Kiekviena diena gali būti vis kitokia: skirtingi uostai, įvairios operacijos, netikėti iššūkiai. Prisitaikymas, disciplina ir gebėjimas susikaupti – būtini dalykai. Bet kai turi aiškų tikslą, viską galima įveikti.
 

Kokias tendencijas pastebite jūrų transporto sektoriuje?
 

Per pastaruosius metus sektorius stipriai pasikeitė. Darbo krūvis išaugo, nors įgulos mažėja. Daug kas tapo skaitmenizuota: dokumentų valdymas, ataskaitos, ryšys su krantu – visa tai reikalauja naujų įgūdžių.
 

Be to, konkurencija vis didesnė, sektorius tampa globalus. Įgulos sudėtis – tarptautinė, o vadovaujamos pareigos vis dažniau atitenka tiems, kurie turi ne tik patirties, bet ir aukštąjį išsilavinimą bei stiprius tarptautinius gebėjimus. Todėl studijos – ne prabanga, o būtinybė.
 

Ką patartumėte būsimiems studentams, siekiantiems karjeros jūroje?
 

Pirmiausia – įvertinkite savo lūkesčius. Jūra žavi romantika, kelionėmis, bet tai – darbas, reikalaujantis tvirtos psichologinės ištvermės, atsakomybės ir gebėjimo ilgą laiką būti toli nuo namų.
 

Jei norite augti – tiek jūroje, tiek krante – būtinas ne tik diplomas, bet ir nuolatinis mokymasis. Ši sritis reikalauja nuolat atnaujinti žinias, laikyti kvalifikacijos egzaminus, tobulinti techninius ir vadybinius gebėjimus. 
 

Ir labai svarbi – anglų kalba. Ji – pagrindinė darbo kalba šiame sektoriuje. Be jos sudėtinga ne tik bendrauti tarptautinėje aplinkoje, bet ir toliau mokytis ar vadovauti komandai.
 

Jei svajojate apie karjerą laivyboje, būkite pasiruošę iššūkiams, bet ir žinokite – tai nepaprastai įdomi, prasminga ir vertinga kelionė.

Autorė: VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir komunikacijos prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė