Reversinė logistika – prekių judėjimas atgaline kryptimi nuo pirkėjo iki pardavėjo ar gamintojo – po Kalėdų tampa vienu didžiausių iššūkių elektroninei ir mažmeninei prekybai, nes tuo pačiu metu reikia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą, suvaldyti sandėlių apkrovas ir mažinti atliekų kiekį.

 

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė pabrėžia, kad grąžinimų apimtys globaliu mastu rodo, jog tai nėra tiesiog smulkmena po švenčių. JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) ir „Happy Returns“ 2025 m. vertinimu, bus grąžinta apie 15,8 proc. metinių pardavimų, o grąžintų prekių vertė sieks 849,9 mlrd. JAV dolerių. Internetinių pardavimų grąžinimų dalis gali būti dar didesnė – apie 19,3 proc.

 

Lietuvoje pošventinės reversinės logistikos aktualumą didina auganti e. prekyba ir intensyvus siuntų srautas. Lietuvos statistikos departamento skelbiamame leidinyje „Skaitmeninė ekonomika ir visuomenė Lietuvoje“ nurodoma, kad 61 proc. 16–74 m. gyventojų per 12 mėn. bent kartą pirko ar užsakė internetu, o 48 proc. e .prekyba naudojosi per paskutinius 3 mėn.

 

Kuo daugiau pirkimų, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų grįš atgal, ypač – šventiniu laikotarpiu, t. y. dovanų sezonu, kai pasikartoja dovanojami daiktai, netinka jų dydis arba realybė neatitinka lūkesčių. Pasak prof. dr. I. Meidutės-Kavaliauskienės, „po Kalėdų grąžinimų dinamika paprastai būna staigi: per pirmąsias sausio savaites į paštomatus ir kurjerių tinklus grįžta tūkstančiai siuntų, o sandėliuose prasideda atbulinis pikas“.

 

Tai reiškia, kad operacijos turi veikti dvigubu režimu: vienu metu dar užbaigiami šventiniai pristatymai, o paraleliai jau vyksta grąžinimo procesai – prekių priėmimas, būklės patikra, klasifikavimas ir sprendimas, kur prekė keliaus toliau. 

 

„Patogios grąžinimo infrastruktūros svarbą rodo ir siuntų operatorių sprendimai: pavyzdžiui, grąžinamas prekes pirkėjai gali išsiųsti atgal per esamą paštomatų sistemą“, – teigia VILNIUS TECH mokslininkė.

 

Anot profesorės, verslui reversinė logistika nėra tik „grąžinimas“.

 

„Kiekviena grąžinta prekė turi būti greitai įvertinta: ar ji tinkama grąžinti į prekybą, ar keliaus į nukainojimo kanalą, ar reikės remonto arba atnaujinimo, o gal liks tik perdirbimas ar utilizavimas. Kuo ilgiau prekė užstringa grąžinimų zonoje, tuo labiau krenta jos vertė, o sezoniškose kategorijose laikas tiesiogiai virsta nuolaidomis ir nurašymais. Todėl pošventiniu laikotarpiu kritinis rodiklis tampa ne tik grąžinimų kiekis, bet ir grąžinimų apdorojimo greitis – nuo siuntos priėmimo iki sprendimo dėl prekės likimo“, – pabrėžia ji.

 

Reversinės logistikos pikas vis dažniau vertinamas ir per tvarumo prizmę. Eurostato duomenimis, 2023 m. Europos Sąjungoje susidarė 79,7 mln. tonų pakuočių atliekų – tai atitinka 177,8 kg vienam gyventojui. Tų pačių Eurostato duomenų santraukoje pažymima, kad 2023 m. vidutiniškai vienam ES gyventojui teko 35,3 kg plastiko pakuočių atliekų, o perdirbta dalis siekė 14,8 kg. 

 

„Grąžinimai šią problemą didina, nes prekė juda pirmyn–atgal, dažnai pakartotinai pakuojama, o jei procesai neefektyvūs, dalis grąžintų prekių praranda komercinę vertę ir virsta atliekomis dar prieš surasdamos antrą gyvenimą“, – sako ekspertė.

 

Teisinis vartotojų apsaugos pagrindas taip pat natūraliai generuoja pošventinius grąžinimus, todėl dovanų kontekste šis klausimas tampa itin reikšmingas.

 

„Todėl 2026-ųjų pradžią daugelis prekybininkų sutiks ne tik su išpardavimais, bet ir su grąžinimų valdymo klausimu: ar grąžinimas bus paprastas ir sklandus klientui, bet kartu racionalus verslui. Pasaulinė praktika rodo, kad vartotojai grąžinimų patirtį vertina kaip esminę e. prekybos dalį“, – pabrėžia prof. dr. I. Meidutė-Kavaliauskienė.

 

Tiesa, profesorė pažymi, kad reversinė logistika gali tapti ne tik nuostolių centru, bet ir vertės kūrimo grandimi.

 

„Spartus būklės įvertinimas, aiškūs sprendimo keliai (grąžinti į lentyną, nukainoti, atnaujinti, perdirbti), patogi grąžinimo infrastruktūra ir duomenimis grįsti sprendimai (kokios prekės dažniausiai grąžinamos ir kodėl) leidžia mažinti nuostolius, greičiau grąžinti prekes į apyvartą ir tuo pačiu mažinti pakuočių bei transporto pėdsaką. Trumpai tariant, po Kalėdų reversinė logistika tampa lakmuso popierėliu: ji parodo, ar verslo tiekimo grandinė sugeba veikti ne tik į priekį, bet ir profesionaliai tvarkytis su tuo, kas neišvengiamai grįžta atgal“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė.