Gruodžio 4 d. VILNIUS TECH doktorantai buvo pakviesti į atvirą paskaitą „Duomenimis pagrįsti modeliai, skirti visuomenės įsitraukimui ir išmanumui vertinti, priimant sprendimus, susijusius su tvariomis technologijomis ir civiline inžinerija“. Renginio metu pristatyti universiteto Civilinės inžinerijos mokslo centro vykdomo projekto tarpiniai rezultatai, padėję nustatyti įsitraukimą ir išmanumą lemiančius faktorius bei gauti jų įverčiai, sudarantys prielaidas kurti matematinius modelius piliečių įsitraukimui ir išmanumui vertinti.
 

Paskaitos metu akcentuota, kad inovatyvios technologijos ir tvarios medžiagos prasmę įgyja tik tada, kai visuomenė jas aktyviai naudoja, todėl vienas pagrindinių projekto uždavinių – sukurti duomenimis pagrįstus socialinius modelius bei tvarius sprendimus, didinančius saugų piliečių įsitraukimą ir išmanumą priimant sprendimus, susijusius su civiline inžinerija.

Doc. dr. R. Simanavičienė ir doc. dr. V. Chadyšas renginio metu

 

Veiksniai, lemiantys visuomenės sprendimus tvarios inžinerijos srityje
 

Moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvus visuomenės dalyvavimas infrastruktūros planavimo procesuose gali reikšmingai paspartinti tvarumo projektų įgyvendinimą bei padėti pasiekti aplinkos apsaugos ir žaliosios infrastruktūros plėtros tikslus. Visgi, nepaisant didėjančios tvarių statybos technologijų svarbos, realus visuomenės įsitraukimas išlieka žemas.
 

Siekiant išspręsti šią problemą, Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) mokslininkų grupė, vadovaujama doc. dr. Kristinos Kovaitės, sukūrė teorinį modelį „The Enhanced Citizen Engagement Model“, kuris apima socialines normas, asmeninį požiūrį, institucinę paramą bei technologinę pažangą. Šis modelis šiemet buvo pristatytas 19-ojoje tarptautinėje konferencijoje „International Conference on Environmental Science and Technology“.
 

Bendradarbiaujant su Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) tyrėjų grupe, vadovaujama doc. dr. Rūtos Simanavičienės, ir remiantis šiuo modeliu, buvo sudarytas klausimynas bei atlikta reprezentatyvi piliečių apklausa.
 

Paskaitos metu apklausos duomenų analizę pristatė FMF Matematinės statistikos katedros docentas dr. Viktoras Chadyšas. Siekiant sukurti duomenimis grįstus matematinius modelius, pirmiausia buvo vertinamas teorinio modelio suderinamumas su empiriniais duomenimis.
 

Tyrimo metu pritaikyta tiriamoji faktorinė analizė parodė, kad teorinis modelis iš dalies pasitvirtino, o subindikatorių struktūra leido identifikuoti penkis pagrindinius latentinius faktorius: įsitraukimą, asmenines kompetencijas, praktinius ir technologinius veiksnius, politikos veiksmingumą bei atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Pritaikius patvirtinančiąją faktorinę analizę modelis buvo pakoreguotas, o kiekvienam respondentui apskaičiuoti latentinių konstruktų įverčiai, sudarantys prielaidas vertinti piliečių elgseną atsižvelgiant į socialinius bei ekonominius rodiklius. Analizė atskleidė, kad piliečių įsitraukimą labiausiai skatina socialinė įtaka ir išmanymas, o mažiausiai – suvokiama tiesioginė nauda ar finansiniai veiksniai. Tuo tarpu piliečių išmanumą stipriausiai lemia saviveiksmingumas (pasitikėjimu savimi pagrįstas noras stengtis kuo geriau atlikti kokią nors užduotį ^[šalt.]), o mažiausiai – politikos veiksmingumas ir socialinė įtaka.

Doc. dr. V. Chadyšas pristatymo metu
 

Tyrimo metu išryškėjo ir įdomių socialinių tendencijų, kurias renginio metu aptarė ir dalyvaujantys doktorantai. Analizuojant skirtumus tarp socialinių grupių, pastebėta, kad žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų išmanumo lygis statybų srityje buvo didesnis nei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų. Tikėtina, kad tai susiję su tiesiogine praktine patirtimi statybos ar remonto veiklose, tuo tarpu aukštesniojo išsilavinimo atstovai pasižymi kritiškesniu požiūriu į inovacijas bei kelia aukštesnius reikalavimus paslaugoms. Taip pat stebėtas aukštesnis įsitraukimo lygis mažesnes pajamas gaunančių respondentų grupėje, kas rodo, jog tvarumo idėjos jiems yra aktualesnės kasdieniame gyvenime.
 

Apibendrinant rezultatus, paskaitoje konstatuota, kad siekiant skatinti tvarių sprendimų taikymą civilinėje inžinerijoje, būtina nuosekliai stiprinti visuomenės saviveiksmingumą ir socialinę įtaką, kartu tobulinant politikos priemones bei infrastruktūrą.