Netrukus, sausio 13 d. minėsime gražų profesoriaus Romualdo Vadlūgos  90-ąjį jubiliejų. Nors profesorius R. Vadlūga gimė dar nepriklausomoje Lietuvoje 1935 m., jo gimimo dienos simbolis – Sausio 13-oji – savyje turi tik šiuolaikinėje Lietuvoje gerai suprantamą kodą.

Simbolinė sausio 13-osios data Lietuvai. Skaudi, bet kartu ir pergalingai viltinga. Kaip ir profesoriaus gyvenimas – sudėtingas, sunkus, bet vis tik išpildęs didžiausią profesoriaus svajonę – tapti mokslininku, dirbti aukštojoje mokykloje ir turėti galimybę dalintis savo žiniomis bei patirtimi su studentais.

Didžiąją gyvenimo dalį profesorius buvo ir tebėra Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenės narys. 

Sunku patikėti, kad profesorius R. Vadlūga per visą savo turiningą ir ilgą gyvenimą dirbo tik vienoje darbovietėje – mūsų Universitete.  Šiuolaikiniame, taip greit besikeičiančiame pasaulyje, tai yra sunkiai įsivaizduojamas pastovumas, kuris, be kita ko, parodo žmogaus atsidavimą savo profesijai, atsakingą požiūrį į mokslinės bei pedagoginės veiklos tęstinumo svarbą.

Profesinė Romualdo Vadlūgos karjera prasidėjo baigus Kauno politechnikos institutą 1962 m., kai jis gavo paskyrimą dirbti Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Statybos katedroje asistentu. Neilgai trukus, 1964 m. jis įstojo į aspirantūrą, kurią sėkmingai baigė ir 1967 m. apgynė disertaciją technikos mokslų kandidato (daktaro) laipsniui įgyti. 1970 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas, o  2002 m.  tapo  profesoriumi.

Iki tol Romualdas Vadlūga turėjo įveikti nemažą, to laikmečio sudėtingų politinių procesų paveiktą, gyvenimo kliūčių ruožą.

Pokario metais Romualdo tėvai sovietinės valdžios buvo represuoti ir išvežti į Sibirą, tremtyje mirė tėvas. Pačiam Jubiliatui tik rūpestingos tetos dėka tuomet pavyko išvengti tremties ir jis liko gyventi pas dėdę Lietuvoje.

Dar neišblėso amžininkų prisiminimai apie tai,  kokie sunkumai tais laikais iškildavo tremtinio vaikui, siekusiam baigti aukštąjį mokslą, įstoti į aspirantūrą, pagaliau būti aukštosios mokyklos dėstytoju. Šiame sudėtingame kelyje, anot Romualdo Vadlūgos, jam labai padėjo gyvenime sutikti geri žmonės.

Jo kelias aukštojo mokslo link ėjo per tarnavimą sovietinėje kariuomenėje, į kurią jis buvo pašauktas iš karto po mokyklos baigimo, kai net ir gerai išlaikęs visus 9 stojamuosius egzaminus į Žemės ūkio akademiją, ten, dėl savo biografijos, nebuvo priimtas.

Net ir tarnaudamas  kariuomenėje, Romualdas neužmiršo savo pagrindinio tikslo – siekti aukštojo mokslo. Pasinaudojęs galimybe būti demobilizuotas iš kariuomenės anksčiau dėl mokslo aukštojoje mokykloje, jis, grįžęs į Lietuvą, įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Tik labai didelio noro ir valios pastangomis, labai gerai mokydamasis ir atkakliai siekdamas savo tikslo sėkmingai įveikė visus sunkumus ir tapo statybos inžinieriumi, žinomu ir vertinamu mokslininku bei mylimu ir gerbiamu pedagogu.

Pagrindinė Romualdo Vadlūgos mokslinių tyrimų sritis, dėl kurios pasirinkimo profesorius sako esąs dėkingas savo mokytojui akademikui A. Kudziui, su kuriuo bendravo iki jo gyvenimo pabaigos ir kuris Romualdą įvardijo kaip savo mylimiausią ir geriausią mokinį, – centrifuguoto betono ir gelžbetonio eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai: žiedinio skerspjūvio konstrukcijų stiprumo, deformatyvumo, atsparumo pleišėjimui ir patikimumo analizė. Šių tyrimų pagrindu pateiktos žiedinio skerspjūvio konstrukcijų praktinio projektavimo rekomendacijos. Jubiliatas daug dirbo gelžbetoninių konstrukcijų patikimumo įvertinimo srityje ir tobulino plonasienių konstrukcijų bei inžinerinių statinių praktinius skaičiavimo metodus.

Pakankamai ilgas jo mokslinių darbų sąrašas – paskelbta daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, respublikinių ir tarptautinių konferencijų, seminarų ir simpoziumų mokslo darbų rinkiniuose ir recenzuojamuose užsienio šalių ir Lietuvos žurnaluose. Labai daug energijos ir jėgų jis atidavė mokslo darbų rinkinio „Gelžbetoninės konstrukcijos“ leidybai (išleista 17 tomų).  Romualdas Vadlūga buvo šių, anksčiau leistų, darbų rinkinio redakcinės kolegijos atsakingasis sekretorius. Ilgą laiką  buvo mokslo tyrimo darbų, susietų su statybinių konstrukcijų patikimumo klausimais, vadovu.

Romualdas Vadlūga pasižymėjo ir intensyvia moksline – praktine veikla valstybiniame lygmenyje, ruošiant konstrukcijų projektavimo norminius dokumentus, statybos techninius reglamentus, Lietuvos standartus, atliekant statinių ir statinių projektų techninę ekspertizę. Jis buvo Lietuvos Respublikos centrinės statinio projekto vadovų, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų, statinio projekto ir statinio ekspertizės vadovų profesinių žinių ir kvalifikacijos vertinimo komisijos narys.

Paklaustas, kokiais savo pasiekimais labiausiai didžiuojasi, profesorius kuklinasi: „Džiaugiuosi, kad man, paprastam kaimo berneliui, pavyko ne tik  tapti mokslininku, bet ir sugebėjau bei turėjau galimybę savo žiniomis pasidalinti su studentais“.

Atskiro paminėjimo verta profesoriaus R. Vadlūgos pedagoginė veikla.

Profesoriui Romualdui Vadlūgai pedagoginė veikla buvo ne mažiau svarbi nei mokslinė. Kartu su kolegomis jis yra parašęs du vadovėlius. Už vadovėlį „Gelžbetoninės konstrukcijos“ 1982 m. jam, kartu su trimis bendraautoriais, paskirta valstybinė premija. Jubiliatas yra penkių metodinių leidinių autorius. Jo dėstomi dalykai: gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos, gelžbetoninės plonasienės erdvinės konstrukcijos, specialieji gelžbetoniniai inžineriniai statiniai, statiniai iš monolitinio gelžbetonio. Plonasienių ir specialiųjų inžinerinių statinių konstrukcijų projektavimo klausimais profesorius yra autoritetas ne tik kolegoms, bet ir projektuotojams.

Buvę Profesoriaus studentai prisimena, kad Jo paskaitų turinys ir dėstymo metodika visada buvo gerai apgalvoti, stengiantis paprastai ir suprantamai išaiškinti dėstomo dalyko esmę. Profesorius kalbėdavo įtaigiai ir lakoniškai, studentams pateikiamos žinios visada buvo pagrįstos naujausiais mokslo pasiekimais ir patvirtintos paties Profesoriaus didžiule patirtimi.

Todėl neatsitiktinai nuo 1989 metų ilgą laiką jis buvo Statybos fakulteto Tarybos, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra mokymo proceso organizacija ir tobulinimas, pirmininku. Romualdas daugelį metų buvo universiteto tarybos nariu bei, priėmus naują universiteto statutą ir tarybą pakeitus Senatu – pirmosios senato kadencijos nariu.

Jubiliatas buvo ne tik reiklus, bet ir teisingas studentams, nors ir nevengiantis griežtesnių žodžių blogai besimokantiems. Jis nuoširdžiai, negailėdamas jėgų ir laiko, perteikdavo savo profesines žinias ir patirtį tiems, kurie siekė būti gerais specialistais. 

Kalbėdamas apie pedagoginį darbą, Romualdas Vadlūga pripažįsta, kad darbas su studentais jam buvo labai svarbus, todėl  jis šiam darbui labai atsakingai ruošdavosi, nes turėjo tikslą – iš universiteto išleisti gerai paruoštus statybos inžinierius, kurie galėtų sėkmingai dirbti statybų pramonėje. Todėl ir kalbėdamas apie savo gyvenimo pasiekimus, profesorius sako, kad jam ypač malonu girdėti, kai džiaugiamasi gerais Lietuvos statybų inžinerijos specialistais. Viena iš paskutiniųjų tokių džiugių akimirkų profesorių aplankė išgirdus V. Bumelio – aukštųjų technologijų pramonės vystytojo interviu, kuriame verslininkas džiaugėsi profesionaliais ir gabiais Lietuvos statybos inžinieriais, kurie sugeba kokybiškai ir greitai pastatyti pirmą biomokslų komplekso pastatą. Profesorius sako, kad tai girdėdamas  buvo laimingas, nes ir pats daug prisidėjo prie šių specialistų ruošimo.

Besiruošiant paminėti gražų  profesoriaus Romualdo Vadlūgos 90-ąjį jubiliejų,  rektorius Romualdas Kliukas ir ilgametis Universiteto kancleris Arūnas Komka  pasidalijo prisiminimais apie kolegą.

Abu sutarė, kad profesorius Romualdas Vadlūga yra tikras savo srities profesionalas, pasižymintis antgamtiška inžinerine intuicija. Be to, išskyrė pagrindinius profesoriaus būdo bruožus, kurie geriausiai jį apibūdina – atkaklumą, korektiškumą ir diplomatiją.

Rektorius Romualdas Kliukas daug dirbo kartu su Jubiliatu, darydami įvairius ekspertinius vertinimus, tad papasakojo apie Romualdo Vadlūgos  neeilinės inžinerinės nuojautos inspiruotus sprendimus, kurie dažniausiai pasiteisindavo ir padėdavo sutaupyti laiko,  finansinius ir darbo išteklius.

Rektorius pasakoja, kad Gelžbetonio katedra buvo pasirašiusi konsultacijų sutartį su Atominės elektrinės statytojais. Įrengiant kuro kasečių laikymo vietą,  statytojai susidūrė su problema, kai viena rezervuaro monolitinė gelžbetoninė siena buvo išbetonuota pakrypusi. Buvo net ruošiamasi visą šią rezervuaro sieną ardyti, bet, apžiūrėjęs šią probleminę vietą, Romualdas Vadlūga pasiūlė nugremžti tik 20 cm pagal storį ir 3-4 m per aukštį šios smarkiai armuotos sienos ir pateikė pasiūlymus, kaip problemą išspręsti su minimaliais nuostoliais. Nelabai kas tikėjo šio pasiūlymo efektyvumu, bet, įgyvendinus jį, problema buvo išspręsta, o statytojai už šį problemos efektyvų sprendimą atsidėkojo visam katedros kolektyvui.

Profesorius Romualdas Vadlūga, pasak rektoriaus, turi geležinę kantrybę ir neapsakomą atsakomybės jausmą. Prieš priimdamas sprendimą, jis kantriai gilindavosi į problemą ir tik būdamas visiškai tikras, siūlydavo tos problemos sprendimo būdus. Dažnai jam tekdavo stabdyti jaunus ir karštakošiškus savo kolegas, kad šie per skubėjimą neprisidarytų sau bėdų.

Kalbėdamas apie kolegą Romualdą Vadlūgą, rektorius Romualdas Kliukas pasakoja, kad profesorius  yra labai korektiška, diplomatiška asmenybė ir labai tėviškai globojo ir, sakyčiau, ruošė gyvenimui savo jaunesnius kolegas, aspirantus bei studentus.

Rektorius savo pasakojime mini ir Romualdo Vadlūgos diplomatiškumą, kai net ir sudėtingiausiose situacijose jis sugebėdavo pasiūlyti kompromisinius sprendimus, derinant, atrodo, nesuderinamas nuomones. Būdamas ramus žmogus, dažnai padėdavo išspręsti konfliktines situacijas ir rasti visiems priimtinus sprendimus.

Ilgametis Universiteto kancleris doc. A. Komka taip pat pasidalino savo prisiminimais apie Jubiliatą.

2006 m. buvo pradėti ir 2009 m. dėl finansavimo stokos sustoję VILNIUS TECH naujo centrinio korpuso statybos darbai.  Papildomas problemas sukėlė ir tai, kad tuometinės ekonominės krizės metu bankrutavo šio objekto rangovas. 2012 m. buvo atnaujintas šio objekto finansavimas ir reikėjo kuo greičiau išspręsti, kaip elgtis su esančiomis laikančiosiomis konstrukcijomis, kurios kelis metus stovėjo neapsaugotos nuo atmosferinio poveikio.  Buvo būtina įvertinti jų būklę. Čia labai pasitarnavo Romualdas Vadlūga. Nors ištyręs situaciją, R. Vadlūga rado ne tik statybininkų nekokybiško darbo rezultatų, bet ir kai kurių projektuotojų klaidų, jis sugebėjo tas klaidas atskleisti korektiškai, neįžeisdamas ir nesmerkdamas  projektuotojų bei pasiūlyti efektyvius problemų sprendimo būdus, o tai sąlygojo greitesnę galimybę, ištaisius klaidas ir defektus, tęsti statybos darbus. „Toks  profesionalus, greitas ir diplomatiškas Romualdo Vadlūgos  veikimo būdas ne tik darė didžiulį įspūdį, bet ir labai pasiteisindavo, siekiant kuo greičiau ir be didelių nuostolių bei konfliktų išspręsti iškilusias problemas“, – sako doc. A. Komka.
                                                   
Linkėdama sveikatos ir visokeriopos sėkmės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenė sveikina profesorių Romualdą Vadlūgą garbingo 90 metų jubiliejaus proga, didžiuodamasi, kad turėjo galimybę dirbti ir bendrauti su nuoširdžiu, visada pasirengusiu padėti ir užjausti kolega, tikru  savo srities profesionalu, kurio korektiškumas ir diplomatija buvo ir tebėra visiems mums sektinas pavyzdys.

Akimirkos iš VILNIUS TECH SF bendruomenės ir R. Vadlūgos susitikimo – profesoriui įteikiamas garbės raštas  (2025 m. sausio 13 d.)