.png)
2025-07-15
Profesija, kurios nepakeis net DI: specialistų poreikis kasmet auga
Pastaruoju metu itin sparčiai auga elektros ir elektronikos inžinierių poreikis, o per ateinančius 5 metus vien Lietuvoje jiems bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. papildomų darbo vietų. Ir nors dalis elektronika besidominčių abiturientų baiminasi dėl tiksliųjų mokslų, o ypač – matematikos rezultatų, VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto (EF) dėstytojai ramina – norint pasiekti karjeros aukštumų, čia svarbiausia ne tai.
Pasak VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjo prof. dr. Vaidoto Barzdėno, be elektronikos inžinerijos šiuolaikinio pasaulio būtų net neįmanoma įsivaizduoti. Ji vaidina itin reikšmingą vaidmenį praktiškai visose gyvenimo srityse – nuo medicinos, transporto sektoriaus iki pramonės ir kasdienio gyvenimo.
„Elektronika yra gyvybiškai svarbi pasaulio technologinei pažangai, ekonominei ir socialinei raidai, – tikina prof. dr. V. Barzdėnas ir sako, kad būtent dėl to šios srities specialistai yra tokie paklausūs. – Pavyzdžiui, JAV Darbo statistikos biuras prognozuoja, kad iki 2033 m. jiems skirtų darbo vietų skaičius išaugs net 9 %. Europoje šių inžinierių trūkumas jaučiamas ypač ryškiai: vien Vokietijoje kasmet trūksta apie 20 000 elektros ir elektronikos inžinierių.“
Tiesa, elektros ir elektronikos inžinieriai prisideda ne tik prie patogesnio gyvenimo, bet ir atveria duris į saugesnę, efektyvesnę ir tvaresnę ateitį. Šiuolaikinėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje elektronika tampa itin reikšminga šalies saugumui, gynybai ir energetiniam tvarumui.
„Elektronika taikoma modernių stebėjimo, ryšio, navigacijos ir bepiločių sistemų kūrimui, kurios iš esmės keičia šiuolaikinių konfliktų pobūdį ir gynybos strategijas, taip pat naudojama valdant elektroninės žvalgybos įrangą bei automatizuotas ginkluotės sistemas. Prie šių šiuolaikinių elektronikos sprendimų kūrimo aktyviai prisideda ir VILNIUS TECH mokslininkai bei studentai“, – sako profesorius.
Mitai, kurie neatitinka tikrovės
Nors elektronikos svarba – neginčijama, o karjeros perspektyvos – didžiulės, daugybę jaunuolių vis dar riboja įvairūs nusistatymai ar paplitę mitai. Vienas pagrindinių – kad elektronika yra labai sudėtinga ir „skirta tikrai ne man“, ypač jei mokykloje nesiseka matematika ar fizika.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tiesa, nes ši sritis apima matematikos, informatikos, fizikos ir net chemijos žinias. Vis dėlto, visa tai universitete įsisavinama palaipsniui – svarbiausia yra turėti motyvacijos ir inžinerinio smalsumo. Dažnai sakau, kad tiek menininkai, tiek inžinieriai yra kūrėjai, tik pastariesiems reikia „šiek tiek“ tiksliųjų mokslų“, – sako Elektronikos fakulteto profesorius.
Be to, neretai galvojama, kad elektronika ir IT yra visiškai atskiros sritys, nors iš tiesų jos yra itin glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo.
„Norint, kad sukurtas elektronikos prietaisas veiktų, jame būtina įdiegti programinę aparatinę įrangą, o kad jis būtų valdomas, reikalinga ir programinė įranga kompiuteriui ar išmaniajam įrenginiui. Taigi, šiuolaikiniai elektronikos inžinieriai geba ne tik kurti fizinius įtaisus, bet ir per programavimą „įkvėpti jiems gyvybę“, – sako prof. dr. V. Barzdėnas.
Dar vienas dažnas, tačiau pasenęs stereotipas – esą elektronika skirta tik vaikinams, o merginų čia beveik nėra, nes jo neva neturi nei gebėjimų, nei susidomėjimo technologijomis. Vis tik realybė yra visiškai kitokia: šiuo metu VILNIUS TECH Elektronikos fakultete merginos sudaro apie 20 % studentų ir šis skaičius po truputį auga.
„Jos aktyviai dalyvauja projektuose, kuria pažangius technologinius sprendimus ir vis dažniau užima lyderiaujančias pozicijas aukštųjų technologijų įmonėse. Merginos dažnai pasižymi šioje srityje itin svarbiomis savybėmis – dideliu dėmesingumu, kruopštumu, pastabumu detalėms ir atsakingu požiūriu į mokslą bei darbą, o tai jas daro net pranašesnes“, – sako profesorius ir priduria – kadangi elektronika reikalauja tik kūrybiškumo ir proto, bet ne fizinės jėgos, ji puikiai tinka ir žmonėms su judėjimo negalia.
Dar vienas gajus mitas, kad visa elektronika yra kuriama Kinijoje, o mažesnės šalys, kaip Lietuva, technologijų srityje neturi ką pasiūlyti. Vis tik Lietuvoje veikia daug inovatyvių ir tarptautiniu mastu pripažintų elektronikos įmonių, kurios aktyviai bendradarbiauja su universitetais, taip pat ir su VILNIUS TECH, kartu formuodamos naujas specialistų kartas, gebančias kurti pasaulinio lygio technologijas Lietuvoje.
Mokyklos rezultatai – nieko nenulemiantys
Tai, kad norint pasiekti karjeros aukštumų elektronikoje svarbiausia – noras, smalsumas ir motyvacija, puikiai įrodo ir įmonės „Lime Microsystems“ technikos vadovo, VILNIUS TECH absolvento, docento dr. Karolio Kielos istorija. Dar vaikystėje polinkį elektronikai pajutęs vaikinas šią sritį rinkosi kryptingai, nors vienas svarbiausių mokslų – matematika – jam nebuvo itin paprastas.
„Mokykloje man gerai sekėsi fizika, tačiau matematikos egzaminą išlaikiau ne stebuklingai – surinkau gal 45 balus. Vis tik nemanau, kad mokyklos pažymiai daug reiškia ir gali nulemti studijų pasirinkimą: jie yra vieno brandos etapo rezultatai, o universitete prasideda kitas etapas, kuriame viską pradedi nuo švaraus lapo ir neretai atrandi daugiau motyvacijos mokytis. Taigi, elektronika neturėtų gąsdinti – jeigu ji domina, tai ir reikia daryti“, – įsitikinęs dr. K. Kiela.
Specialistas priduria, kad pasiekimai universitete labiausiai susiję su asmeninėmis pastangomis. Jis pats dar studijuodamas Elektronikos inžinerijos bakalaurą įsidarbino techniku VILNIUS TECH laboratorijoje, kurį tęsė ir magistrantūros studijų metu. Vėliau savo dėstytojo dėka jis rado darbą įmonėje „Lime Microsystems“, kur sėkmingai dirba iki šiol.
„Mano karjera labai susijusi su progresu moksle – tiek ten, tiek ten lipau laipteliais aukštyn: studijose – nuo bakalauro studento iki mokslų daktaro, universitete – nuo asistento, lektoriaus iki docento, o įmonėje – nuo inžinieriaus iki technikos vadovo. Šios sritys viena kitą labai sėkmingai papildė“, – tvirtina VILNIUS TECH alumnas.
Elektronikos supratimas – pranašumas
„Lime Microsystems“, kurioje šiuo metu dirba dr. K. Kiela, yra viena iš nedaugelio įmonių Lietuvoje, kuri daro kone viską – pati projektuoja ir gamina programine įranga valdomus lustus, integruotus grandynus, plokštes ir kitus aukštos kokybės technologinius produktus, naudojamus telekomunikacijose, gynyboje ir net kosmose.
Vis tik, tai – tik viena iš daugybės sričių, į kurią gali nueiti elektronikos inžinerijos absolventai. Jų karjeros galimybės – išskirtinai plačios, o tai, kad jie geriau nei kitų sričių specialistai išmano technologijas, jiems suteikia savotišką pranašumą.
„Norint suprasti, kaip veikia modernus pasaulis, reikia išmanyt elektroniką. Ji atrakina platesnį suvokimą apie modernių prietaisų panaudojimo ir tobulinimo galimybes, o tai atveria kitas duris – pavyzdžiui, leidžia pačiam sukurti savo produktą ar verslą“, – sako „Lime Microsystems“ technikos vadovas.
Elektronikos inžinerijos pasirinkimas saugus ir dėl to, kad šios srities specialistų karjeros galimybių neriboja net sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas (DI), kuris kai kurių profesijų atstovams atrodo kaip rimtas konkurentas ar grėsmė.
„Vyraujančios tendencijos rodo, kad elektronikos inžinerija kol kas turi imunitetą dirbtiniam intelektui. DI negali kurti originalumo, o elektronika būtent to ir reikalauja – kiekvienas projektas yra originalus. Manau, kad greitu metu neatsiras įrankių, galinčių pakeisti elektronikos inžinierius, tad jų paklausa ir vertė tik augs eksponentiškai“, – sako dr. K. Kiela.
Prof. dr. V. Barzdėnas priduria, kad be elektronikos inžinerijos dirbtinis intelektas liktų tik idėja, nes jam reikia ne tik „proto“, bet ir fizinio „kūno“, t. y. specialiai tam sukurtų elektroninių sistemų: „DI algoritmams reikalingi spartūs skaičiavimai, dideli duomenų srautai ir energijos efektyvumas, o tai įmanoma tik naudojant pažangius neuroninius procesorius, specializuotus lustus ir aparatines platformas, kurias kuria būtent elektronikos inžinieriai.“
Studijos VILNIUS TECH – galimybė prisidėti prie pasaulį keičiančių inovacijų kūrimo
Akivaizdu, kad šiuolaikiniai elektronikos inžinieriai yra itin universalūs ir pasižymi plačiu bei įvairiu kompetencijų spektru. Visa tai studentams suteikiama VILNIUS TECH Elektronikos fakultete – nuo teorinių žinių iki praktinių įgūdžių bei tarptautinės patirties. Gabiausi ir aktyviausi studentai turi galimybę gauti socialinių partnerių steigiamas stipendijas, dalyvauti mainuose ir tarptautinėse vasaros mokyklose, pavyzdžiui, Taivane, įsitraukti į bendrus projektus su užsienio universitetais, verslais ar net prisidėti prie tyrimų.
Svarbu ir tai, kad didelė dalis EF dėstytojų taip pat dirba pramonėje, vykdo tyrimus ir kuria inovacijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, todėl studentams perteikia ne tik akademines, bet ir praktines žinias, aktualias šiandienos rinkai.
„Elektronikos fakulteto absolventai savo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gali tiesiogiai prisidėti prie pasaulį keičiančių technologijų kūrimo ir spręsti globalias problemas. Jie įgyja platų kompetencijų spektrą – nuo mikro ir nanoelektronikos procesų, lustų projektavimo iki dirbtinio intelekto, belaidžio ryšio technologijų, energijos valdymo ir kibernetinio saugumo. Visos šios sritys yra šiuolaikinių inovacijų pagrindas, o įgytos žinios padės prisidėti prie visuomenės saugumo, gerovės ir tvarios ateities kūrimo“, – sako prof. dr. V. Barzdėnas.
Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Elektronikos fakultete galite sužinoti čia.
Pasak VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto Kompiuterijos ir ryšių technologijų katedros vedėjo prof. dr. Vaidoto Barzdėno, be elektronikos inžinerijos šiuolaikinio pasaulio būtų net neįmanoma įsivaizduoti. Ji vaidina itin reikšmingą vaidmenį praktiškai visose gyvenimo srityse – nuo medicinos, transporto sektoriaus iki pramonės ir kasdienio gyvenimo.
„Elektronika yra gyvybiškai svarbi pasaulio technologinei pažangai, ekonominei ir socialinei raidai, – tikina prof. dr. V. Barzdėnas ir sako, kad būtent dėl to šios srities specialistai yra tokie paklausūs. – Pavyzdžiui, JAV Darbo statistikos biuras prognozuoja, kad iki 2033 m. jiems skirtų darbo vietų skaičius išaugs net 9 %. Europoje šių inžinierių trūkumas jaučiamas ypač ryškiai: vien Vokietijoje kasmet trūksta apie 20 000 elektros ir elektronikos inžinierių.“
Tiesa, elektros ir elektronikos inžinieriai prisideda ne tik prie patogesnio gyvenimo, bet ir atveria duris į saugesnę, efektyvesnę ir tvaresnę ateitį. Šiuolaikinėje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje elektronika tampa itin reikšminga šalies saugumui, gynybai ir energetiniam tvarumui.
„Elektronika taikoma modernių stebėjimo, ryšio, navigacijos ir bepiločių sistemų kūrimui, kurios iš esmės keičia šiuolaikinių konfliktų pobūdį ir gynybos strategijas, taip pat naudojama valdant elektroninės žvalgybos įrangą bei automatizuotas ginkluotės sistemas. Prie šių šiuolaikinių elektronikos sprendimų kūrimo aktyviai prisideda ir VILNIUS TECH mokslininkai bei studentai“, – sako profesorius.
Mitai, kurie neatitinka tikrovės
Nors elektronikos svarba – neginčijama, o karjeros perspektyvos – didžiulės, daugybę jaunuolių vis dar riboja įvairūs nusistatymai ar paplitę mitai. Vienas pagrindinių – kad elektronika yra labai sudėtinga ir „skirta tikrai ne man“, ypač jei mokykloje nesiseka matematika ar fizika.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti tiesa, nes ši sritis apima matematikos, informatikos, fizikos ir net chemijos žinias. Vis dėlto, visa tai universitete įsisavinama palaipsniui – svarbiausia yra turėti motyvacijos ir inžinerinio smalsumo. Dažnai sakau, kad tiek menininkai, tiek inžinieriai yra kūrėjai, tik pastariesiems reikia „šiek tiek“ tiksliųjų mokslų“, – sako Elektronikos fakulteto profesorius.
Be to, neretai galvojama, kad elektronika ir IT yra visiškai atskiros sritys, nors iš tiesų jos yra itin glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo.
„Norint, kad sukurtas elektronikos prietaisas veiktų, jame būtina įdiegti programinę aparatinę įrangą, o kad jis būtų valdomas, reikalinga ir programinė įranga kompiuteriui ar išmaniajam įrenginiui. Taigi, šiuolaikiniai elektronikos inžinieriai geba ne tik kurti fizinius įtaisus, bet ir per programavimą „įkvėpti jiems gyvybę“, – sako prof. dr. V. Barzdėnas.
Dar vienas dažnas, tačiau pasenęs stereotipas – esą elektronika skirta tik vaikinams, o merginų čia beveik nėra, nes jo neva neturi nei gebėjimų, nei susidomėjimo technologijomis. Vis tik realybė yra visiškai kitokia: šiuo metu VILNIUS TECH Elektronikos fakultete merginos sudaro apie 20 % studentų ir šis skaičius po truputį auga.
„Jos aktyviai dalyvauja projektuose, kuria pažangius technologinius sprendimus ir vis dažniau užima lyderiaujančias pozicijas aukštųjų technologijų įmonėse. Merginos dažnai pasižymi šioje srityje itin svarbiomis savybėmis – dideliu dėmesingumu, kruopštumu, pastabumu detalėms ir atsakingu požiūriu į mokslą bei darbą, o tai jas daro net pranašesnes“, – sako profesorius ir priduria – kadangi elektronika reikalauja tik kūrybiškumo ir proto, bet ne fizinės jėgos, ji puikiai tinka ir žmonėms su judėjimo negalia.
Dar vienas gajus mitas, kad visa elektronika yra kuriama Kinijoje, o mažesnės šalys, kaip Lietuva, technologijų srityje neturi ką pasiūlyti. Vis tik Lietuvoje veikia daug inovatyvių ir tarptautiniu mastu pripažintų elektronikos įmonių, kurios aktyviai bendradarbiauja su universitetais, taip pat ir su VILNIUS TECH, kartu formuodamos naujas specialistų kartas, gebančias kurti pasaulinio lygio technologijas Lietuvoje.
Mokyklos rezultatai – nieko nenulemiantys
Tai, kad norint pasiekti karjeros aukštumų elektronikoje svarbiausia – noras, smalsumas ir motyvacija, puikiai įrodo ir įmonės „Lime Microsystems“ technikos vadovo, VILNIUS TECH absolvento, docento dr. Karolio Kielos istorija. Dar vaikystėje polinkį elektronikai pajutęs vaikinas šią sritį rinkosi kryptingai, nors vienas svarbiausių mokslų – matematika – jam nebuvo itin paprastas.
„Mokykloje man gerai sekėsi fizika, tačiau matematikos egzaminą išlaikiau ne stebuklingai – surinkau gal 45 balus. Vis tik nemanau, kad mokyklos pažymiai daug reiškia ir gali nulemti studijų pasirinkimą: jie yra vieno brandos etapo rezultatai, o universitete prasideda kitas etapas, kuriame viską pradedi nuo švaraus lapo ir neretai atrandi daugiau motyvacijos mokytis. Taigi, elektronika neturėtų gąsdinti – jeigu ji domina, tai ir reikia daryti“, – įsitikinęs dr. K. Kiela.
Specialistas priduria, kad pasiekimai universitete labiausiai susiję su asmeninėmis pastangomis. Jis pats dar studijuodamas Elektronikos inžinerijos bakalaurą įsidarbino techniku VILNIUS TECH laboratorijoje, kurį tęsė ir magistrantūros studijų metu. Vėliau savo dėstytojo dėka jis rado darbą įmonėje „Lime Microsystems“, kur sėkmingai dirba iki šiol.
„Mano karjera labai susijusi su progresu moksle – tiek ten, tiek ten lipau laipteliais aukštyn: studijose – nuo bakalauro studento iki mokslų daktaro, universitete – nuo asistento, lektoriaus iki docento, o įmonėje – nuo inžinieriaus iki technikos vadovo. Šios sritys viena kitą labai sėkmingai papildė“, – tvirtina VILNIUS TECH alumnas.
Elektronikos supratimas – pranašumas
„Lime Microsystems“, kurioje šiuo metu dirba dr. K. Kiela, yra viena iš nedaugelio įmonių Lietuvoje, kuri daro kone viską – pati projektuoja ir gamina programine įranga valdomus lustus, integruotus grandynus, plokštes ir kitus aukštos kokybės technologinius produktus, naudojamus telekomunikacijose, gynyboje ir net kosmose.
Vis tik, tai – tik viena iš daugybės sričių, į kurią gali nueiti elektronikos inžinerijos absolventai. Jų karjeros galimybės – išskirtinai plačios, o tai, kad jie geriau nei kitų sričių specialistai išmano technologijas, jiems suteikia savotišką pranašumą.
„Norint suprasti, kaip veikia modernus pasaulis, reikia išmanyt elektroniką. Ji atrakina platesnį suvokimą apie modernių prietaisų panaudojimo ir tobulinimo galimybes, o tai atveria kitas duris – pavyzdžiui, leidžia pačiam sukurti savo produktą ar verslą“, – sako „Lime Microsystems“ technikos vadovas.
Elektronikos inžinerijos pasirinkimas saugus ir dėl to, kad šios srities specialistų karjeros galimybių neriboja net sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas (DI), kuris kai kurių profesijų atstovams atrodo kaip rimtas konkurentas ar grėsmė.
„Vyraujančios tendencijos rodo, kad elektronikos inžinerija kol kas turi imunitetą dirbtiniam intelektui. DI negali kurti originalumo, o elektronika būtent to ir reikalauja – kiekvienas projektas yra originalus. Manau, kad greitu metu neatsiras įrankių, galinčių pakeisti elektronikos inžinierius, tad jų paklausa ir vertė tik augs eksponentiškai“, – sako dr. K. Kiela.
Prof. dr. V. Barzdėnas priduria, kad be elektronikos inžinerijos dirbtinis intelektas liktų tik idėja, nes jam reikia ne tik „proto“, bet ir fizinio „kūno“, t. y. specialiai tam sukurtų elektroninių sistemų: „DI algoritmams reikalingi spartūs skaičiavimai, dideli duomenų srautai ir energijos efektyvumas, o tai įmanoma tik naudojant pažangius neuroninius procesorius, specializuotus lustus ir aparatines platformas, kurias kuria būtent elektronikos inžinieriai.“
Studijos VILNIUS TECH – galimybė prisidėti prie pasaulį keičiančių inovacijų kūrimo
Akivaizdu, kad šiuolaikiniai elektronikos inžinieriai yra itin universalūs ir pasižymi plačiu bei įvairiu kompetencijų spektru. Visa tai studentams suteikiama VILNIUS TECH Elektronikos fakultete – nuo teorinių žinių iki praktinių įgūdžių bei tarptautinės patirties. Gabiausi ir aktyviausi studentai turi galimybę gauti socialinių partnerių steigiamas stipendijas, dalyvauti mainuose ir tarptautinėse vasaros mokyklose, pavyzdžiui, Taivane, įsitraukti į bendrus projektus su užsienio universitetais, verslais ar net prisidėti prie tyrimų.
Svarbu ir tai, kad didelė dalis EF dėstytojų taip pat dirba pramonėje, vykdo tyrimus ir kuria inovacijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, todėl studentams perteikia ne tik akademines, bet ir praktines žinias, aktualias šiandienos rinkai.
„Elektronikos fakulteto absolventai savo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gali tiesiogiai prisidėti prie pasaulį keičiančių technologijų kūrimo ir spręsti globalias problemas. Jie įgyja platų kompetencijų spektrą – nuo mikro ir nanoelektronikos procesų, lustų projektavimo iki dirbtinio intelekto, belaidžio ryšio technologijų, energijos valdymo ir kibernetinio saugumo. Visos šios sritys yra šiuolaikinių inovacijų pagrindas, o įgytos žinios padės prisidėti prie visuomenės saugumo, gerovės ir tvarios ateities kūrimo“, – sako prof. dr. V. Barzdėnas.
Daugiau apie studijas VILNIUS TECH Elektronikos fakultete galite sužinoti čia.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Monika Daukintytė
- Ugnė Daraškevičiūtė
- Lina Daukšaitė