Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“. Tuo tarpu treti teigia, kad tai nesuderinama su vienos ar kitos industrijos specifika.

„Net neabejoju, kad 1926 m. Henry Fordo gamyklose įvykdytas perėjimas iš 6 į 5 darbo dienas ar industrinės revoliucijos metu vykdyti pirmieji bandymai leisti darbininkams pailsėti (1870 m. – JAV, 1871 m. – UK, 1936 m. – Prancūzijoje) lygiai taip pat buvo laikomi utopija ir nesąmone“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.

Anot jos, priešintis neįprastai idėjai – normalu, tačiau ignoruoti kintančios verslo aplinkos ir naujosios kartos darbuotojų poreikių bei norų negalima.

„Tos šalys bei organizacijos, kurios šį klausimą atidėlios ar ignoruos, praras konkurencinį pranašumą, turės mažiau motyvuotus ir, palyginus su konkurentais, nuvargusius darbuotojus“, – sako profesorė.

Be to, ši idėja net nėra naujiena – ji jau sėkmingai vienaip ar kitaip išbandyta ar įgyvendinta 23 valstybėse: Airijoje, Australijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Danijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Olandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Suomijoje, UAE, UK, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Tarp jų yra ir Lietuva, kuri į šį būrį pakliuvo 2021 m., kai jaunų tėvų, auginančių vaiką iki trejų metų, darbo savaitė buvo sutrumpinta iki 32 valandų. Tiesa, yra ir įmonių, jau taikančių 4 dienų darbo savaitės modelį, iš kurių geriausiai žinoma yra „Vilniaus šilumos tinklai“.

„Pilotiniai modeliai yra labai skirtingi, tačiau dėmesys šiam klausimui auga, tad tikėtina, kad gana artimoje ateityje, įsitikinus visokeriopa 4 darbo dienų savaitės nauda, bus plačiau pereinama į tokį darbo organizavimo modelį“, – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė.

Šį modelį išbandę darbdaviai kaip pagrindinius privalumus įvardija darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, mažinantį streso ir perdegimo riziką, augantį darbuotojų pasitenkinimą ir galimybę juos išlaikyti.

„Dvejojantiems darbdaviams vienas iš svarbesnių argumentų gali būti augantis produktyvumas. Tyrimai rodo, kad trumpesnės darbo savaitės skatina darbuotojų efektyvumą ir susikaupimą., jie sugaišta mažiau laiko neproduktyviems susitikimams ir blaškymuisi. Pavyzdžiui, Forbes atlikto tyrimo duomenys rodo, jog darbuotojai, dirbę 4 dienas per savaitę, buvo 20 proc. produktyvesni, o jų gerovės lygis augo. Tuo tarpu „Microsoft Japan“ 2019 m. atliktas testavimas atskleidžia, kad darbuotojų produktyvumas išaugo net 40 proc.“, – dalijasi prof. dr. V. Davidavičienė.

Šiuo atveju svarbus ir tvarumo argumentas. Įvedus 4 dienų darbo savaitės modelį, būtų sumažinamos eksploatacinės biuro išlaidos, darbuotojai išvengtų kelionių, vaikų priežiūros ir kitų su darbu susijusių išlaidų. Mažiau keliaujant taip pat būtų išmetama mažiau anglies dioksido ir mažinama aplinkos tarša.

Vis dėlto, negalima pamiršti ir tvyrančių abejonių. Pasak VILNIUS TECH mokslininkės, daug darbuotojų dvejoja, ar sumažinus darbo dienų skaičių neprailgs darbo valandos, o kai kurioms pramonės šakoms įgyvendinti tokį modelį gali būti išties sunku.

„Klientų aptarnavimo sektoriaus atstovams kyla klausimų ir nuogąstavimų dėl veiklos efektyvumo ir galimų papildomų iššūkių, o sveikatos priežiūros, skubios pagalbos ir mažmeninės prekybos sektorių paslaugos reikalauja nuolatinio buvimo.

Taigi, priešininkų visuomet bus, o dalis jų argumentų yra logiški. Vis dėlto, vertinant kiekvieną atvejį atskirai, visuomet galima rasti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui tinkamus ir į geriausius rezultatus orientuotis verslo modelius“, – įsitikinusi prof. dr. V. Davidavičienė.