Miela VILNIUS TECH bendruomene,

 

Jau 35- erius metus galime džiaugtis savo bendromis pastangomis atsikovota nepriklausoma valstybe. Nepaisydami skirtumų, ėjome Sąjūdžio suvienyti ir laisvės pašaukti. Patyrėme, koks gražus ir kilnus žmogus, kovojantis už savo siekį. Kokia stipri ir vieninga tauta, kovojanti už savo orumą. Jautėme laisvės alsavimą, pasitikėjome savo jėgomis ir vienas kitu, tad 1990-aisiais sąmoningai  pasirinkome laisvę,  drąsą veikti ir patiems kurti savo istoriją. Ypatingą jausmą, kad šis Nepriklausomybės siekis buvo bemaž visuotinis, dar prisimena daugybė Lietuvos žmonių, kurie tuomet patikėjo savo galia ir, nepaisydami jokių gresiančių pavojų, veikė išvien.
 

Organizacijose kūrėsi Sąjūdžio grupės. Žmonės  veikė vardan vieno tikslo– Nepriklausomybės. Sąjūdžio žmonės aktyviai dalyvavo rinkiminėse kampanijose, kad būtų išrinkti Lietuvos nepriklausomybės šaukliai į TSRS Aukščiausiąją  Tarybą, vėliau ir į mums svetimą, bet tikslui pasiekti būtiną, Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Jų pasiaukojanti veikla užtikrino tokią nepriklausomybininkų daugumą toje mums okupantų primestoje institucijoje, kad neliko nieko kito tik, išrinktiesiems balsuoti už mūsų visų taip išsvajotą LAISVĘ ir žengti į naują nepriklausomos Lietuvos kūrimo etapą. Tai nebuvo lengvas ir spontaniškas apsisprendimas. Tai buvo išsvajotas, apgalvotas tautos žingsnis savo didžiosios svajonės link. Tuomet, prieš trisdešimt penkerius metus valstybės atkūrimas, gynimas ir stiprinimas buvo kiekvieno mūsų asmeniškai suvokta būtinybė. Sunešti į blokados fondą asmeniniai papuošalai, stojimas į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą, pasiryžimas nuo pamatų kurti svarbiausias valstybės institucijas, Seimo, televizijos bokšto gynyba dainomis prieš ginkluotą okupantą sausio įvykių metu – viskas buvo reikšminga ir svarbu.

 

Neturėtume pamiršti, kad mūsų universiteto (tuometinio VISI) žmonės neliko nuošaly nuo šio visuotinio sąjūdžio už nepriklausomybę. Prie mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai prisidėjo su VISI susiję žmonės. Profesoriai  Bronislovas Kuzmickas,  Algimantas Nasvytis ir  VISI absolventai, architektai Algirdas Kaušpėdas bei Artūras Skučas buvo išrinkti Lietuvos  Sąjūdžio iniciatyvinės grupės  bei Sąjūdžio Seimo nariais. Be minėtųjų, Sąjūdžio Seimo nariu buvo išrinktas ir prof. Algirdas Čižas. Kovo 11-osios aktą pasirašė 6 signatarai, kurie buvo dirbę arba baigę mūsų universitetą. Tai profesorius Kazimieras Antanavičius, profesorius Bronislovas Kuzmickas, ekonomikos dėstytojas Albertas Šimėnas, architektas Virgilijus Kačinskas, inžinierius Saulius Pečeliūnas, ekonomistas, mūsų universiteto  garbės daktaras Gediminas Vagnorius.

 

Pagrįstai galim didžiuotis, kad 1988 m. rugsėjo 22 d., praėjus tik trims mėnesiams po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimo, kaip skambiai paskelbė tuomet „Inžinerija“ – „Sąjūdis peržengė VISI slenkstį“ – veiklą pradėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupė Vilniaus inžineriniame statybos institute. Mūsų visų bendromis pastangomis per tuos 35 Nepriklausomybės metus sustiprėjome, mumis patikėjo pasaulis – Lietuvos Trispalvė grįžo į Jungtines Tautas, rado savo pelnytą vietą NATO ir Europos Sąjungoje.

 

Didžiuodamiesi bendromis pastangomis atsikovota nepriklausoma Lietuva, pasidžiaukime savo nuveiktais darbais, įgyvendintais planais, sėkmės istorijomis.  Universitetas žengė reikšmingą žingsnį link ambicingo tikslo tapti prestižiniu Europos technikos universitetu. Tapome patrauklūs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentams, dėstytojams, mokslininkams, o mūsų indėlis į šalies pažangą ir vystymąsi tapo neabejotinas.
 

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują VILNIUS TECH Statutą, mūsų mokymo programos sėkmingai prasiplėtė iki jūros, įsteigėme tvarumo centrą, milijonus investavome į infrastruktūros ir mokslinės laboratorinės bazės atnaujinimą, Europos komisija skyrė  finansavimą projektui,  kuriame VILNIUS TECH kartu su partneriais kurs Lietuvos puslaidininkių kompetencijos centrą, įkurti ir  jau pavasarį pradės veiklą VILNIUS TECH Skaitmeninės gynybos kompetencijų centras, SmartEcoTech kompetencijų centras, įsibėgėja Civilinės inžinerijos mokslų centro ekselencijos iniciatyvų programos veikla, tapome konsorciumo, kuris bendradarbiaus su garsiuoju Masačiusetso technologijų institutu, įgyvendinant tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programą, nariais. O juk ne taip seniai tokia galimybė galėjo būti prilyginta stebuklui.

 

Noriu pasidžiaugt, kad mažą stebuklą sukūrėme visa mūsų universiteto bendruomenė, surinkusi aukas Chersono nacionalinio technikos universiteto slėptuvei įrengti.

 

Didžiuodamasis  noriu pasveikinti  mūsų kolegas, kurių sėkminga veikla buvo pastebėta ir  įvertinta valstybės ir mokslo apdovanojimais. Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2024 metų Lietuvos mokslo premijų laureatus ir vienos iš šešių premijų laimėtojais prof. Dalių Navakauską ir prof. Dalių Matuzevičių. Už nuopelnus mokslui ir ilgametę pedagoginę veiklą profesoriui Romualdui Vadlūgai buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Garbės raštas.

 

Šią Vasario 16–ąją, už  ilgametę aktyvią ir produktyvią organizacinę, mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą,  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu buvo apdovanotas VILNIUS TECH Senato pirmininkas, Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros vedėjas, ilgametis studijų prorektorius ir rektorius, profesorius Alfonsas Daniūnas.

 

Šiandien gyvename tikrai sėkmingą, turtingą ir gražų Lietuvos valstybingumo laikotarpį. Galėtume džiaugtis  reikšmingais pasiekimais, įveiktais iššūkiais ir valstybės stabilumu, jei ne trečius metus besitęsiantis karas vidury Europos ir įprastą pasaulio tvarką bei vertybinius principus sudrebinęs tektoninis lūžis – ne iš priešo, o iš, atrodė, patikimiausio sąjungininko. Atsidūrėme situacijoje, kai didžiosios pasaulio demokratijos niekaip  nesugeba susivienyti ir duoti savalaikio bei ryžtingo atkirčio agresoriui, užpuolusiam ir jau trejus metus terorizuojančiam ne tik Ukrainą, bet ir visą demokratinį pasaulį. Todėl turime būti budrūs ir neužmiršti, kad niekas kitas, tik mes esame atsakingi už savo valstybės nepriklausomybę bei laisvę, ir suprasti, kad kiekviena karta išgyvena savo laisvės kovą, privalo įveikti savo iššūkius. Brutali Rusijos invazija į Ukrainą aiškiai parodė, kad net ir šių laikų pasaulyje vis dar labai agresyviai bandoma pulti laisvę, demokratiją, trypti žmogaus teises. Šioje sudėtingoje situacijoje svarbu neužmiršti , kad ir šiandien, užtikrinant Lietuvos, kaip laisvos, nepriklausomos ir sėkmingos valstybės tęstinumą,  didžiausias ir reikšmingiausias vaidmuo tenka švietimui ir mokslui. Tik išsilavinęs žmogus, pasitelkdamas naujausius mokslo pasiekimus yra sėkmingos valstybės garantas. Mūsų visų didžiausias uždavinys yra ugdyti išsilavinusį, išmintingą, sugebantį savo žinias ir protą panaudoti visuotinio gėrio kūrybai žmogų, kuris sugebėtų ne tik gerai dirbti savo darbą, bet ir šiame informacinio pertekliaus ir šurmulio laikotarpyje gebėtų atskirti kas yra kas bei pasirinkti teisingą kelią, nepanikuoti ištikus sunkumams, o ieškoti geriausių ir išmintingiausių sprendimų, siekiant savo tikslų.

 

Noriu padėkoti kiekvienam iš jūsų – už norą tobulėti, atrasti tai, kas dar neatrasta ir išnaudotas visas galimybes, už viską, ką kasdien darote ne tik dėl universiteto, bet ir visos Lietuvos. Eikime į priekį su ta pačia dvasia, kaip ėjome Sąjūdžio suvienyti ir laisvės pašaukti.

 

 

VILNIUS TECH rektorius
Romualdas Kliukas