Pradžia
Universitetas
Naujienos
Šias studijas besirenkančių sumažėjo perpus, nors darbdaviai jų itin laukia, o siūlomas atlygis – ir 5000 eurų
.png)
2025-06-18
Šias studijas besirenkančių sumažėjo perpus, nors darbdaviai jų itin laukia, o siūlomas atlygis – ir 5000 eurų
Vakarų Europa bei Lietuva skambina pavojaus varpais: statybos inžinierių, projektuotojų jau ne pirmus metus itin trūksta, o rinkai augant bei daugumai dabartinių profesionalų artėjant prie pensinio amžiaus, situacija neužilgo gali tapti kritiška. Ekspertai paaiškino jos susidarymo priežastis.
„Jaunus žmones, kurie anksčiau rinkdavosi architektūros, inžinerijos studijas, pastaraisiais metais paviliojo išmaniosios technologijos: galbūt atrodo, kad ši sritis siūlo daugiau galimybių baigus mokslus ar yra įdomesnė. Tačiau tiesa ta, kad tos pačios išmaniosios technologijos šiandien jau yra taikomos ir visuose statybų etapuose: projektavimo, modeliavimo, statybų procesų valdymo ir kituose.
Nuo tada, kai mokėsi mūsų karta, diplomuotų statybų inžinierių skaičiai krito drastiškai – universitetai parengia kartais mažiau specialistų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tuo tarpu specialistų poreikis nemažėja: dabar, visame žemyne aktyviai prasidėjus gynybos infrastruktūros kūrimui, jis bus ypatingai didelis“, – teigia vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys.
Pasak VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekano doc. dr. Remigijaus Šalnos, per pastaruosius 20 metų abiturientų skaičius nukrito nuo 48 iki 27 tūkst., o tai atitinkamai sumažino naujų specialistų skaičių.
„Statybos inžinerijos studentų skaičius VILNIUS TECH priklauso nuo daugelio faktorių: demografijos, sektoriaus situacijos, spartaus ekonomikos augimo ar krizių, ir protų nutekėjimo. Deja, demografinė situacija Lietuvoje sąlygoja mažesnius abiturientų skaičius, kurie stipriai paveikia priėmimus į inžinerines profesijas”, – teigia doc. dr. R. Šalna.
Statybos fakulteto dekanas doc. dr. R. Šalna
Studentų skaičius mažėja nepaisant to, kad darbą susirasti visiems, pasirinkusiems inžinerines profesijas, sunkumų nekyla dar mokantis.
„Pastebime, kad jau antrame, trečiame kursuose studentai įsidarbina į statybos įmones, o paskutiniame kurse pagal specialybę praktiškai dirba jau visi studentai. Nedirbančių magistrantūros studentų visai nėra.
Tai rodo didelį statybos inžinerijos specialistų poreikį, kuris dar didės dėl statybos sektoriaus plėtros. Pernai šis sektorius generavo per 7,6 proc. BVP ir toliau išliks labai svarbia Lietuvos ekonomikos dalimi. Augant investicijoms į infrastruktūrą, naujų būstų statybą ir renovaciją, taip pat kuriant naujus tvarius statybos sprendinius, labai tikėtina, kad sektoriaus reikšmė BVP išliks tokia pat aukšta ir net augs. Todėl statybos inžinerijos specialistų poreikis nuolat didės”, – sako VILNIUS TECH dekanas.
„Naresta“ įkūrėjo A. Šlenio teigimu, itin didelę specialistų trūkumo duobę Lietuvoje išgyvensime artimiausius trejus metus, kai įprastą gyvenamąją bei komercinę statybą papildys ir gynybos infrastruktūros kūrimas, o, situacijai negerėjant, ilgalaikė inžinerijos specialistų krizė visoje Europoje prognozuojama jau 2030-aisiais.
„Skaičiuojama, kad po penkerių metų Europos rinkoje trūks daugiau nei 2 mln. išsilavinusių statybų specialistų: pusės jų reikės pakeisti į pensiją išeisiančius profesionalus, dar tiek pat – naujų projektų kūrimui. Už dešimties metų nuo dabar, jei situacija negerės, šis skaičius gali išaugti iki 7 mln. Pavyzdžiui, vien renovacijos sprendimams, skirtiems žalinti senus, istorinius Europos statinius, planuojama, 2030-aisiais jau reikės apie 160 tūkst. specialistų.
Verslas šiandien, nesulaukdamas pakankamo jaunų specialistų srauto, deda itin dideles pastangas išlaikyti turimus specialistus: mokame rinkos vidurkius lenkiančius atlyginimus, užtikriname komandos nariams visišką stabilumą – nepaisant rinkos sulėtėjimų, jie visuomet turi darbo“, – sako A. Šlenys.
R. Šalna pastebi, kad per pastaruosius du dešimtmečius patirti rinkos svyravimai, kurių metu statybos specialistų poreikis sumažėdavo, taip pat prisidėjo prie reikšmingo studentų skaičiaus susitraukimo.
„Prisiminkime spartų ekonomikos augimą 2000-2006 metais ir jo piką 2008-aisiais. Tuo metu taip pat sparčiau augo ir statybos inžinerijos krypties studentų, atitinkamai ir absolventų skaičius. Pavyzdžiui 2000-aisiais metais absolventų buvo per 200, o 2008-2010 m. į rinką išleisdavome daugiau kaip 700. Deja, per paskutiniuosius penkerius metus situacija net prastesnė nei iki 2000 metų, nes parengiame apie 150 šios profesijos absolventų”, – teigia VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas.
Jo teigimu, dalis Lietuvoje mokslus baigusių specialistų renkasi dirbti užsienyje – tai taip pat sukuria profesionalų trūkumą.
„Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvoje pažengę statybos inžinieriai gauna panašų darbo užmokestį, kaip Europos šalyse, tačiau vis dar yra šioks toks skirtumas. Statybos inžinierių trūksta visoje Europoje. Todėl dalis absolventų emigruoja dirbti į Europos šalis, kiti projektuoja Europoje, Azijoje ir net JAV nuotoliniu būdu, treti lieka dirbti Lietuvos įmonėse”, – sako doc. dr. R. Šalna.
Daugėja užsienio specialistų ir Lietuvoje, ypač – darbininkų, kurių Lietuvoje itin trūksta: betonuotojų, mūrininkų. A. Šlenio teigimu, šiuo metu, kai kaimyninių valstybių darbuotojai atvykti arba negali, nes gina savo valstybę, arba nėra kviečiami, statybų rinka ėmė aktyviau bendradarbiauti su tokiomis valstybėmis, kaip Filipinai.
„Visuomet orientuojamės tik į ilgalaikius santykius – darbuotojus, kurie suprastų Lietuvos darbo kultūrą, statybos reglamentus, integruotųsi į komandą. Todėl į užsienio specialistų pritraukimą žiūrime atsargiai bei atsakingai, tačiau šiandieninėje rinkoje jis jau tampa būtinybe. Džiugina, kad už Europos ribų esančių valstybių amatininkai, darbininkai čia atvyksta su tinkamu nusiteikimu: pasiruošę mokytis, pasiekti tą patį lygį ir įsitvirtinti čia ilgam“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas.
„Jaunus žmones, kurie anksčiau rinkdavosi architektūros, inžinerijos studijas, pastaraisiais metais paviliojo išmaniosios technologijos: galbūt atrodo, kad ši sritis siūlo daugiau galimybių baigus mokslus ar yra įdomesnė. Tačiau tiesa ta, kad tos pačios išmaniosios technologijos šiandien jau yra taikomos ir visuose statybų etapuose: projektavimo, modeliavimo, statybų procesų valdymo ir kituose.
Nuo tada, kai mokėsi mūsų karta, diplomuotų statybų inžinierių skaičiai krito drastiškai – universitetai parengia kartais mažiau specialistų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tuo tarpu specialistų poreikis nemažėja: dabar, visame žemyne aktyviai prasidėjus gynybos infrastruktūros kūrimui, jis bus ypatingai didelis“, – teigia vienos iš didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas Arūnas Šlenys.
Pasak VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekano doc. dr. Remigijaus Šalnos, per pastaruosius 20 metų abiturientų skaičius nukrito nuo 48 iki 27 tūkst., o tai atitinkamai sumažino naujų specialistų skaičių.
„Statybos inžinerijos studentų skaičius VILNIUS TECH priklauso nuo daugelio faktorių: demografijos, sektoriaus situacijos, spartaus ekonomikos augimo ar krizių, ir protų nutekėjimo. Deja, demografinė situacija Lietuvoje sąlygoja mažesnius abiturientų skaičius, kurie stipriai paveikia priėmimus į inžinerines profesijas”, – teigia doc. dr. R. Šalna.
.jpg)
Studentų skaičius mažėja nepaisant to, kad darbą susirasti visiems, pasirinkusiems inžinerines profesijas, sunkumų nekyla dar mokantis.
„Pastebime, kad jau antrame, trečiame kursuose studentai įsidarbina į statybos įmones, o paskutiniame kurse pagal specialybę praktiškai dirba jau visi studentai. Nedirbančių magistrantūros studentų visai nėra.
Tai rodo didelį statybos inžinerijos specialistų poreikį, kuris dar didės dėl statybos sektoriaus plėtros. Pernai šis sektorius generavo per 7,6 proc. BVP ir toliau išliks labai svarbia Lietuvos ekonomikos dalimi. Augant investicijoms į infrastruktūrą, naujų būstų statybą ir renovaciją, taip pat kuriant naujus tvarius statybos sprendinius, labai tikėtina, kad sektoriaus reikšmė BVP išliks tokia pat aukšta ir net augs. Todėl statybos inžinerijos specialistų poreikis nuolat didės”, – sako VILNIUS TECH dekanas.
„Naresta“ įkūrėjo A. Šlenio teigimu, itin didelę specialistų trūkumo duobę Lietuvoje išgyvensime artimiausius trejus metus, kai įprastą gyvenamąją bei komercinę statybą papildys ir gynybos infrastruktūros kūrimas, o, situacijai negerėjant, ilgalaikė inžinerijos specialistų krizė visoje Europoje prognozuojama jau 2030-aisiais.
„Skaičiuojama, kad po penkerių metų Europos rinkoje trūks daugiau nei 2 mln. išsilavinusių statybų specialistų: pusės jų reikės pakeisti į pensiją išeisiančius profesionalus, dar tiek pat – naujų projektų kūrimui. Už dešimties metų nuo dabar, jei situacija negerės, šis skaičius gali išaugti iki 7 mln. Pavyzdžiui, vien renovacijos sprendimams, skirtiems žalinti senus, istorinius Europos statinius, planuojama, 2030-aisiais jau reikės apie 160 tūkst. specialistų.
Verslas šiandien, nesulaukdamas pakankamo jaunų specialistų srauto, deda itin dideles pastangas išlaikyti turimus specialistus: mokame rinkos vidurkius lenkiančius atlyginimus, užtikriname komandos nariams visišką stabilumą – nepaisant rinkos sulėtėjimų, jie visuomet turi darbo“, – sako A. Šlenys.
R. Šalna pastebi, kad per pastaruosius du dešimtmečius patirti rinkos svyravimai, kurių metu statybos specialistų poreikis sumažėdavo, taip pat prisidėjo prie reikšmingo studentų skaičiaus susitraukimo.
„Prisiminkime spartų ekonomikos augimą 2000-2006 metais ir jo piką 2008-aisiais. Tuo metu taip pat sparčiau augo ir statybos inžinerijos krypties studentų, atitinkamai ir absolventų skaičius. Pavyzdžiui 2000-aisiais metais absolventų buvo per 200, o 2008-2010 m. į rinką išleisdavome daugiau kaip 700. Deja, per paskutiniuosius penkerius metus situacija net prastesnė nei iki 2000 metų, nes parengiame apie 150 šios profesijos absolventų”, – teigia VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas.
Jo teigimu, dalis Lietuvoje mokslus baigusių specialistų renkasi dirbti užsienyje – tai taip pat sukuria profesionalų trūkumą.
„Galima pasidžiaugti, kad šiuo metu Lietuvoje pažengę statybos inžinieriai gauna panašų darbo užmokestį, kaip Europos šalyse, tačiau vis dar yra šioks toks skirtumas. Statybos inžinierių trūksta visoje Europoje. Todėl dalis absolventų emigruoja dirbti į Europos šalis, kiti projektuoja Europoje, Azijoje ir net JAV nuotoliniu būdu, treti lieka dirbti Lietuvos įmonėse”, – sako doc. dr. R. Šalna.
Daugėja užsienio specialistų ir Lietuvoje, ypač – darbininkų, kurių Lietuvoje itin trūksta: betonuotojų, mūrininkų. A. Šlenio teigimu, šiuo metu, kai kaimyninių valstybių darbuotojai atvykti arba negali, nes gina savo valstybę, arba nėra kviečiami, statybų rinka ėmė aktyviau bendradarbiauti su tokiomis valstybėmis, kaip Filipinai.
„Visuomet orientuojamės tik į ilgalaikius santykius – darbuotojus, kurie suprastų Lietuvos darbo kultūrą, statybos reglamentus, integruotųsi į komandą. Todėl į užsienio specialistų pritraukimą žiūrime atsargiai bei atsakingai, tačiau šiandieninėje rinkoje jis jau tampa būtinybe. Džiugina, kad už Europos ribų esančių valstybių amatininkai, darbininkai čia atvyksta su tinkamu nusiteikimu: pasiruošę mokytis, pasiekti tą patį lygį ir įsitvirtinti čia ilgam“, – teigia „Naresta“ įkūrėjas.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Monika Daukintytė
- Lina Daukšaitė