Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir tvarumo sprendimai transformuoja statybų sektorių – iš esmės keičiasi ne tik procesai, bet ir specialistams keliami profesiniai reikalavimai. Doc. dr. Remigijus Šalna, VILNIUS TECH universiteto Statybos fakulteto dekanas, ir Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako, kad inovacijos tampa kasdienybe, o aukšto lygio kompetencijos – būtinybe.

R. Šalnos teigimu, skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas neabejotinai prisidėjo prie statybų sektoriaus efektyvumo ir tvarumo lygio.

„Lietuvoje plačiai paplito statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) technologijos, kurios, įveiklinant DI, leidžia projektuoti, valdyti ir optimizuoti statybos procesus skaitmeninėje erdvėje. Inovatyvių technologijų sprendimai padeda statybos sektoriuje taikyti pagrindinį projektų valdymo principą: laikas, kokybė, pinigai, t. y.,  galima optimizuoti statybos procesų trukmę, išlaikant aukščiausią kokybę ir optimaliausią kainą“, – sako dekanas.

D. Gedvilo nuomone, inovacijų netaikančios bendrovės itin konkurencingoje statybų rinkoje tiesiog negalėtų išsilaikyti.

„Statybų įmonės jau taiko DI, bet šis eksperimentavimo ir bandymų procesas tik prasideda. Statybos procesams būtinos inžinerinės ir techninės žinios, todėl, taikant DI, negalima juo aklai pasitikėti ir kiekvieną sprendimą būtina kruopščiai patikrinti. Tai užtrunka, todėl inžinieriai kol kas dažnai renkasi paprastesnius, jau išbandytus sprendimus“, – paaiškina jis.


Anot R. Šalnos, dirbtinio intelekto sprendimus statybos sektorius plačiai taiko rizikų valdymui, statybos dokumentacijai ir kokybės kontrolės automatizavimui.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia realiuoju laiku analizuoti duomenis, gaunamus iš dronų ar statybvietės stebėsenos kamerų, jutiklių, įdiegtų konstrukcijose, pastato valdymo ir eksploatavimo sistemose. Skaitmenizavimas iš esmės keičia statybų sektorių – procesai tampa daug efektyvesni ir pažangesni technologiniu požiūriu“, – akcentuoja pašnekovas.

D. Gedvilas pritaria, kad statybų vadybos bei administravimo veiklose DI sprendimai kelią skinasi lengviau.

„Tikėtina, kad statybų pramonė svarbiausius DI atnešamus pokyčius pajus per ateinančius dvejus metus“, – prognozuoja pašnekovas.

Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

R. Šalna teigia, kad dabartinės tendencijos aiškiai rodo, kuria kryptimi turi keistis statybos inžinieriaus profesija.

„Tradiciškai statybos inžinieriai yra atsakingi už visą projekto gyvavimo ciklą – nuo idėjos, projektavimo, medžiagų gamybos, statybos proceso valdymo, pastato eksploatacijos ir priežiūros iki jo nugriovimo ir antrinio medžiagų panaudojimo kitam ciklui. Tačiau ateityje iš jų bus tikimasi dar platesnio kompetencijų spektro. Tobulėjant skaitmenizacijos, automatizavimo sprendimas ir dirbtiniam intelektui, ateities statybos inžinieriui teks valdyti pažangius skaitmeninius įrankius, analizuoti didelius duomenų kiekius ir taikyti juos visuose projekto gyvavimo etapuose“, – sako jis.

Anot dekano, dėl to ateities inžinieriams bus ypač svarbu turėti aukšto lygio kompetencijų, gebėti kurti inovacijas, modernizuoti technologijas, turėti skaitmeninių įgūdžių darbui su BIM ir DI.

„Ne mažiau svarbios bus tvarumo žinios: kaip kurti energetiškai efektyvius, aplinkai draugiškus sprendimus ir vadovautis žiedinės ekonomikos principais. Be to, kaip ir dabar, ypač vertinamas bus komandinis ir tarpdisciplininis darbas su IT specialistais, architektais, urbanistais ir kitų sričių profesionalais“, – mano R. Šalna.


D. Gedvilas akcentuoja, jog šiuo metu statybų sektoriuje kompetentingų specialistų trūksta.

„Sektoriuje dirbančiųjų specialistų amžiaus vidurkis šiuo metu sudaro 52 metus. O DI taikymo galimybės tiesiogiai priklauso nuo to,  kiek jaunų specialistų įsilieja į statybų darbo rinką. Pavyzdžiui, statinių projektavimo ir konstrukcijų skaičiavimo srityje matome proveržį, taikant naujus IT, taip pat – ir DI sprendimus. Pastaruoju metu nemažai jaunų specialistų prisijungė prie bendrovių, projektuojančių statinius. Dar viena sritis, kurioje jaučiamas inovacijų proveržis – statybų valdymas. Procesams valdyti sukurta daug IT produktų, bet, norint šiuos instrumentus naudoti ir efektyviai taikyti praktinėje veikloje, studijoms reikia skirti daug laiko“, –  pasakoja jis.

Pasak D. Gedvilo, norėdamas išlikti konkurencingas, statybos sektorius ir jame dirbantys profesionalai jau dabar turi investuoti į kompetencijas.

„Investicijos į asmeninius gebėjimus dar ne visiems statybų darbo rinkoje dirbantiems asmenims tapo norma ir savaime suprantamu dalyku. Juk valdžios institucijos ir valstybės švietimo sistema neišspręs darbuotojų motyvacijos klausimų. Nuo pirmųjų dienų mokykloje žmogui būtina skiepyti norą tobulėti ir siekti žinių“, –  pabrėžia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

D. Gedvilas priduria, kad DI ir kitos skaitmeninės, inovatyvios technologijos, tinkamai jas  pritaikius, galėtų paskatinti jaunimą rinktis inžinerinės pakraipos specialybes:

„Statybų įmonės Lietuvoje jaučia didelį „darbininkiškų“ profesijų specialistų stygių, vaikai nenori rinktis techninių inžinerinių specialybių. Inovatyvios technologijos gali būti geru katalizatoriumi, skatinančiu rinktis šias studijas“. 

Pritaiko studijų programas

R. Šalna pasakoja, kad VILNIUS TECH į rinkos poreikius aktyviai reaguoja: spartėjanti skaitmenizacijos, DI skvarba ir didėjanti aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa keičia statybos inžinerijos studijų turinį, dėstymo metodus bei studentams keliamus kompetencijų reikalavimus.

„Dar 2016 m. VILNIUS TECH buvo įkurtas Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centras, sukurta Statinio informacinio modeliavimo studijų programa, į visas statybos inžinerijos krypties studijų programas yra integruoti skaitmeniniai įrankiai ir technologijos (BIM, CAD/CAM sistemos, GIS (geografinė informacijos sistema). Duomenų analizės studijos studentams leidžia lavinti praktinius gebėjimus, kurių tikrai prireiks šiuolaikinėje darbo rinkoje, – vardija dekanas.

Pasak R. Šalnos, VILNIUS TECH yra įsigijęs daugelį rinkoje taikomų programinių įrankių, kuriuos, priklausomai nuo tyrimų krypties ir baigiamojo darbo uždavinių, kartu su darbo vadovu pasirenka patys studentai.

„Bazinių skaitmenizavimo įrankių taikymo studijų dalykai bakalauro studijų programose sudaro apie 10 proc., o magistrantūros – iki 30 proc. visos studijų programos apimties“, – patikslina jis.

VILNIUS TECH studentai į rinką žengia ne tik su diplomu, bet ir su realia darbo patirtimi: jie atlieka praktiką šalies įmonėse, dalyvauja stažuotėse, konkursuose ir universitete įgytas žinias gali pritaikyti realiuose statybos projektuose. Dekanas pasakoja, kad praktinėmis žiniomis noriai dalinasi ir verslas: statybų sektoriaus profesionalai skaito paskaitas universitete, dalyvauja seminaruose, diskusijose, baigiamųjų darbų peržiūrose ir gynimuose.

„Be to, bendrovės, atsižvelgdamos į sektoriaus problematiką, siūlo baigiamųjų darbų temas, kurioms sprendimų ieško kartu. Pavyzdžiui, Statinio informacinio modeliavimo programos studentai savo skaitmeninio projektavimo žinias pritaiko spręsdami realias užduotis ir jau antrus metus iš eilės laimi studentų darbų kategorijoje kasmetiniuose „Lietuvos BIM projektų“ konkursuose, kuriuos organizuoja VšĮ „Skaitmeninė statyba“, – dalinasi pašnekovas. 

Inovacijos – sektoriaus norma

D. Gedvilas sako, kad DI ir kiti IT sprendimai statybos sektoriuje tik įgauna pagreitį –  ateityje jie bus masiškai naudojami viso statinių gyvavimo ciklo metu.

„Nekyla abejonių, kad dėl to visi procesai pagreitės, tačiau statybos specialistų poreikio nesumažins. Europos Sąjungoje kasmet pastatoma po 3 mln. naujų būstų, ir šis poreikis vis auga. Klimato kaitos pabėgėliai artimiausiame dešimtmetyje taps iššūkiu visoms Europos sąjungos valstybėms. Statybininkams keliamas tikslas – statyti greitai ir kokybiškai. Su šiais iššūkiais statybų sektorius gali susitvarkyti tik taikydamas inovacijas ir investuodamas į darbuotojų kompetencijas“, – teigia jis.

R. Šalnos teigimu, artimiausius dešimt metų statybos sektorių labiausiai keis ne vien spartėjanti skaitmenizacijos ir DI plėtra, bet ir tvarumo sprendimai, naujos statybos technologijos ir medžiagos bei darbo jėgos pokyčiai.

„BIM ir dirbtinio intelekto technologijos padės automatizuoti projektavimo ir statybų valdymo procesus, leis išsamiai analizuoti didelius duomenų kiekius ir priimti optimalius sprendimus – nuo architektūrinių, konstrukcinių ir inžinerinių sprendimų iki pastatų eksploatacijos, rizikų valdymo ir priežiūros. Dėl vis griežtėjančių anglies dvideginio emisijų reikalavimų statybos sektoriui taip pat teks keistis – reikės diegti energetiškai efektyvius, mažiau aplinką teršiančius, perdirbimui palankius sprendimus ir medžiagas.

R. Šalna pasakoja kad, atsižvelgdamas į šiuos pokyčius, VILNIUS TECH 2024 m. įkūrė Tvarumo centrą,  universiteto mokslininkai aktyviai kuria tvarumo sprendimus.

Jis pabrėžia, kad technologinė pažanga leis automatizuoti didelę dalį statybos procesų, todėl sparčiai augs aukštos kvalifikacijos statybos inžinierių poreikis.

„Tiek švietimo sistema, tiek darbo rinka turės prisitaikyti prie besikeičiančių profesijų ir naujų kompetencijų poreikio“, – akcentuoja pašnekovas.