Brandos egzaminų sesijai einant į pabaigą, abiturientų laukia lemtingas apsisprendimo momentas. Nors jaunuoliai sulaukia daug spaudimo dėl būsimos profesijos ir aukštosios mokyklos pasirinkimo, Z karta prioritetus dėlioja kiek kitaip – jie pirmiausia galvoja apie tai, kaip save pažinti, atskleisti didžiausias stiprybes ir realizuoti autentiškumą. Tokių galimybių apstu VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete – čia galima subręsti ir kaip asmenybei, ir kaip specialistui.

Asmeninis dėmesys – kiekvienam studentui

Studijos aukštosiose mokyklose – universitetuose ar kolegijose – tradiciškai siejamos su išsilavinimu ir pirmaisiais karjeros žingsniais, tačiau dabartiniai jaunuoliai į studijas žiūri su viltimi, kad čia ne tik įgis žinių ir reikalingų kompetencijų, bet bus iš tiesų pamatyti, išgirsti ir suprasti.

„Būsimiesiems studentams dabar svarbiausia ne konkurencingumas darbo rinkoje ar darbo vietų pasiūla, o vertybės, autentiškumas, galimybė save išreikšti ir surasti tinkamiausią karjeros kelią“, – pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH)  Verslo vadybos fakulteto (VVF) dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė.

Vis tik nemažai aukštųjų mokyklų į vieną studijų programą priima šimtus studentų, todėl apie individualų dėmesį galima tik pasvajoti. Tokia situacija dažna verslo vadybos, ekonomikos, finansų krypties studijose, kurios išlieka tarp populiariausių Lietuvoje.

„Tos programos, į kurias įstoja šimtai studentų, dažnai vykdomos tarsi konvejeriu. Pas mus yra priešingai. Kadangi esame nedidelis, jaukus, kamerinis fakultetas, kiekvienam studentui galime skirti daug asmeninio dėmesio ir suteikti galimybių atsiskleisti. Tai – labai svarbu, nes visi nori būti pastebėti ir užaugti ne tik kaip specialistai, bet ir kaip asmenybės“, – sako dekanė.

Anot jos, šiuolaikiniams studentams taip pat labai svarbus emocinis ryšys su dėstytojais, o saugi, palaikanti bendruomenė tampa reikšminga studijų patirties dalimi.

„Draugiškos bendruomenės reikšmė yra didžiulė, nes jeigu vyrauja negeras mikroklimatas, mokytis yra sunku ir trūksta motyvacijos. Studentams reikia ir kokybiško, smagaus gyvenimo po studijų. Džiugu, kad Verslo vadybos fakulteto bendruomenė – itin draugiška ir aktyvi. Tai – viena iš mūsų stiprybių“, – šypsosi profesorė.

Gerų specialistų paklausa išlieka

Žinoma, tinkamas studijų pasirinkimas Z kartai taip pat yra labai svarbus. Vis tik stojantieji dažnai susiduria su nežinomybe, abejonėmis, noru išbandyti kelis skirtingus dalykus arba visišku pasimetimu.

„Karjeros mugių metu moksleiviai dažnai klausia – o ką siūlote? Būna, kad į parodas ateina ir studijomis domisi tėvai, o vaikai įstoja ten, kur jie liepia. Visgi tai nėra pats geriausias variantas, nes tokie studentai dažnai meta studijas. Studijos turi patikti, dominti – tuomet netrūks noro mokytis, atsidavimo ir sėkmės“, – dalijasi prof. dr. V. Davidavičienė.

Nors kai kuriuos gali gąsdinti verslo, ekonomikos ar finansų studijų populiarumas, dekanė ramina – gerų specialistų paklausa išlieka aukšta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šios dinamiškos sritys prisitaiko prie technologinių pokyčių, tačiau kartu išlieka priklausomos nuo žmonių sprendimų.

„Ekonomikos ar finansų srityse dirbtinis intelektas (DI) paspartins darbus, bet nesukurs naujų modelių ar metodų, todėl specialistų poreikis išliks. Be to, vis labiau reikės žmonių, kurie gebėtų valdyti DI įrankius, juos prižiūrėti“, – sako ji.

Verslo vadybos studijose, kaip ir organizacijų strategijų ir lyderystės programoje, gausu kūrybiškumo reikalaujančių veiklų. Sprendimams kurti pasitelkiamas ir DI, tačiau jis nepakeičia pačių specialistų ir jų ekspertinių žinių.

„Jiems reikia įgimtos lyderystės, gebėjimo burti, vesti komandą – tik tuomet vyksta progresas. Jeigu pasikliausime DI, kuris mokosi iš kitų patirties, nieko naujo nesukursime“, – sako profesorė.

Ji priduria, kad verslo logistikos srityje trūksta universitetines studijas baigusių specialistų, kurie gebėtų optimizuoti vidinius procesus. „Tokia situacija galimai susiklostė dėl to, nes dauguma stojančiųjų renkasi greitesnį kelią – 3 metų studijas kolegijose, todėl šiemet priimtas sprendimas sutrumpinti studijas iki 3,5 metų ir tokiu būdu atliepti Z kartos, o kartu ir rinkos poreikius“, – dalijasi prof. dr. V. Davidavičienė.

Techniškumas ir tarptautiškumas – esminiai pranašumai

Technologijų pažanga daro didelę įtaką visoms profesinėms sritims, todėl studentų gebėjimas ne tik jas suprasti, bet ir veikti technologinėje aplinkoje tampa esminiu pranašumu. Studijos techniškajame VILNIUS TECH universitete suteikia galimybę būti arti tų pokyčių – ne tik stebėti, bet ir dalyvauti bendruose projektuose su inžinerijos ir technologijų studijų programų studentais bei dėstytojais, spręsti tarpdisciplinines užduotis, naudotis šiuolaikinėmis verslo analitikos ir skaitmeninėmis priemonėmis.

Tokia studijų aplinka formuoja gebėjimą mąstyti plačiau, greitai prisitaikyti prie pokyčių ir kurti sprendimus, tinkančius ne tik šiandienai, bet ir rytojui.

„Bendravimas su skirtingų inžinerinių krypčių studentais, ryšių užmezgimas ir puoselėjimas gali peraugti į ilgalaikius verslo santykius, padėti kuriant savo verslą ar startuolius. Tai galiu patvirtinti iš savo patirties – pati esu baigus VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetą“, – sako prof. dr. V. Davidavičienė.

Tarptautiškumas – dar viena neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis. VVF siūlo dvigubo diplomo studijų programas su universitetais Taivane ir Prancūzijoje bei platų mainų programų pasirinkimą. Tarptautinę patirtį studentai gauna ne tik išvykę pagal mainų programas, bet ir likę Lietuvoje – dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, užsienio dėstytojų paskaitose ir konkursuose.

„Be to, 25 proc. mūsų fakulteto studentų yra iš užsienio: tai – vienas aukščiausių universiteto rodiklių. Pavyzdžiui, jie sudaro net 50 proc. Verslo vadybos bakalauro programos studentų. Užsienio studentai, kurie atvyksta į VILNIUS TECH, atneša savo patirčių ir idėjų – taip studijų aplinka tampa dar turtingesnė, skatina kultūrinį atvirumą, plečia akiratį ir ugdo gebėjimą dirbti tarptautinėse komandose ar globalioje darbo rinkoje.

Tarptautiška ir technologiškai pažangi aplinka formuoja studentą, kuris geba mąstyti globaliai, veikti kompleksiškai ir prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių. Tai tampa ne tik išsilavinimo, bet ir visapusiško pasirengimo gyvenimui dalimi“, – sako VVF dekanė prof. dr. V. Davidavičienė.

Šaltinis: delfi.lt