Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tūkstančiams žmonių visame pasaulyje kasdien padeda atlikti įvairius darbus, optimizuoti procesus, didinti efektyvumą, apdoroti informaciją bei palengvinti šimtus kitų užduočių. Tačiau DI vis dar pasikliauja ne kiekvienas, o neseniai atliktas tyrimas rodo, jog dėl to kalti ir patys DI sistemų kūrėjai.
 

„Nepaisant visų DI naudų, vartotojams vis dar trūksta saugumo jausmo ir pasitikėjimo šiais įrankiais, todėl šiandien DI sistemų kūrėjams vienas didžiausių iššūkių – kaip, pasitelkiant komunikaciją, sukurti tvarų įvaizdį, skatinantį naudotis jų technologija“, – pasakoja viešųjų ryšių specialistas Karolis Ubeika.
 

Padeda švietimas ir skaidrumas
 

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto alumno K. Ubeikos atliktas tyrimas parodė, jog dauguma vartotojų atpažįsta DI technologijų potencialą, tačiau daugiausia iššūkių kelia nesupratimas apie tai, kaip jos veikia. Toks žinių trūkumas kelia skepticizmą ir pasipriešinimą naujoms technologijoms. 
 

„Vartotojams svarbu, jog naudojama technologija būtų patogi, efektyvi ir teiktų naudą kasdieniame gyvenime. Tyrimo rezultatai rodo, kad kai vartotojai nesijaučia užtikrinti dėl šių aspektų, jų pasitikėjimas ir noras naudotis DI technologijomis mažėja. Todėl DI kūrėjai turėtų aiškiai komunikuoti savo produktų veikimo principus ir užtikrinti skaidrumą, kuris leistų vartotojams jaustis saugiai ir patogiai naudojantis DI sistemomis“, – pasakoja specialistas.
 

Be to, vartotojų baimes mažina bei pasitikėjimą didina aiški komunikacija apie DI technologijų privalumus ir galimas rizikas.
 

Tai parodo, kad DI kuriančios įmonės turi atidžiai klausytis vartotojų ir nuolat gerinti savo komunikaciją. Svarbu, kad DI kūrėjai investuotų į vartotojų švietimą ir informuotų apie šių technologijų poveikį kasdieniame gyvenime, taip pat nuosekliai atsakytų į vartotojų klausimus. Ateityje šie komunikacijos tobulinimo aspektai gali padėti įmonėms ne tik išlaikyti pasitikėjimą, bet ir kurti teigiamą įvaizdį bei ilgesnį vartotojų įsitraukimą, paaiškina K. Ubeika.
 

„Dar vienas patarimas DI kuriančioms įmonėms – aktyviai dalyvauti edukaciniuose projektuose, seminaruose, konferencijose ir viešose kampanijose, kuriose jos pateiktų svarbią informaciją apie dirbtinio intelekto technologijų naudą ir iššūkius. Taip pat, pasitelkti žiniasklaidą bei kitus technologijų ekspertus ir organizuoti informacines kampanijas, padėsiančias pašalinti ar sumažinti baimes bei mitus apie DI bei skatintų vartotojus gilintis į šias technologijas“, – pasakoja viešųjų ryšių specialistas.
 

Kita priežastis, dėl kurios vartotojai vengia pradėti naudoti DI – susirūpinimas dėl savo asmeninių duomenų saugumo. Tai tampa aktualu, kai DI technologijos renka ir apdoroja didelius duomenų kiekius: vartotojai norėtų žinoti ne tik tai, kaip jie yra naudojami, bet ir kokios yra sistemos galimybės bei kaip jos atitinka etikos ir teisės standartus. 
 

Tyrimo metu paaiškėjo, kad DI kūrimo įmonės gali pagerinti savo įvaizdį ir komunikaciją ir padidinti pasitikėjimą, jei jos suteiks daugiau skaidrumo ir aiškumo apie savo kuriamus produktus, viešai pateidamos informaciją apie duomenų apsaugos priemones ir tai, kaip jie yra  yra naudojami.
 

Pasitikėjimą lemia patirtis
 

Tyrimo metu paaiškėjo, jog DI sistemų kūrėjams formuojant savo įvaizdį, geriau taikyti skirtingus kanalus bei būdus pasiekti skirtingo amžiaus ir išsilavinimo auditorijoms, kadangi jų supratimas apie šią technologiją bei gebėjimas suprasti žinutę dažniausiai skiriasi.
 

Jaunesnio amžiaus (20–30 m.) vartotojai yra labiau linkę pasitikėti DI sistemomis, kadangi yra labiau susipažinę su naujomis technologijomis, atviriau priima naujoves bei pokyčius. Todėl komunikacijos specialistas pataria: siunčiant žinutę šiai auditorijai reikia pabrėžti dirbtinį intelektą kaip įrankį, palengvinantį užduočių atlikimą, taip pat – galimybę kurti vaizdo turinį arba programuoti. 
 

Vyresnių nei 40 metų amžiaus vartotojai yra linkę pasitikėti DI sistemas ir jas vertinti kaip naudingą įrankį tuo atveju, jeigu turėjo teigiamos naudos prieš tai,  todėl jų auditoriją būtų galima pasiekti rengiant įvairius šviečiamuosius mokymus, pavyzdžiui, gyvus praktinius, nuotolinius arba individualius užsiėmimus. Padėti gali ir vizualinė medžiaga – plakatai, skrajutės bei pasirodymas spausdintoje, internetinėje žiniasklaidoje ir televizijoje, pasakoja specialistas.
 

Be to, šiai amžiaus grupei svarbiausia, jog informacija skleidžiamoje žinutėje būtų lengvai prieinama ir suprantama.
 

„Įdomu tai, jog kritiškiausiai DI vertina 30–40 metų amžiaus grupė. Šie vartotojai tiesiogiai susiduria su DI poveikiu jų profesinei veiklai, ir taip pat yra dažniau susirūpinę dėl privatumo, saugumo ar kitų etinių problemų, todėl šia technologija pasitiki vidutiniškai. Atsižvelgiant į visas šias amžiaus grupes reikėtų atitinkamai derinti ir komunikacijos kanalus“, – pasakoja K. Ubeika.
 

Pasitelkiant žinutes, svarbu atsižvelgti ir į potencialių vartotojų išsilavinimą. Specialistas pasakoja, jog baigę kolegines arba universitetines studijas, DI sistemomis yra linkę pasitikėti labiau nei tie, kurie turi profesinį išsilavinimą. „Taip yra greičiausiai dėl to, jog aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys asmenys dažniau geriau išmano technologijų veikimą ir gali geriau suvokti jų privalumus bei trūkumus. Tuo metu profesines mokyklas baigę asmenys gali turėti ribotesnę patirtį ar mažesnį žinių lygį apie DI sistemų veikimą, o tai gali skatinti skeptiškumą arba atsargų požiūrį. Taip pat, mažiau išsilavinę respondentai gali būti jautresni neigiamam DI įvaizdžiui, formuojamą pasitelkiant žiniasklaidos priemones.“
 

Specialistas teigia, jog geriausiai skirtingas auditorijas padeda pasiekti socialiniai tinklai „Facebook“, „X“ (buvęs „Twitter“), „Instagram“ ir „LinkedIn“, o naudojantis jais svarbu užtikrinti įdomų ir įtraukų turinį.
 

Papildomai tyrimo dalyviai įvardijo, jog siekiant skatinti jų pasitikėjimą, efektyviausi komunikacijos būdai būtų asmeninis bendravimas (informacija gaunama telefonu arba elektroniniu paštu), vieši pranešimai ir ataskaitos, vizualinės medžiagos (informaciniai grafikai, vaizdo įrašai), reguliarūs naujienlaiškiai ir socialinių tinklų kampanijos.
 

„Pagrindinis dalykas kurį norėčiau pabrėžti, tai kad žmonės nepasitiki tuo, ko nežino. Svarbiausia – šviesti žmones apie šių sistemų naudą, ne tik blogus ar išgalvotus dalykus. Taip pat reikia daugiau dėmesio skirti ne pažadams, o saugumo užtikrinimui, naudojantis šiomis technologijomis“, – tyrimą apibendrina komunikacijos specialistas Karolis Ubeika.

Nuotrauka Karolio Ubeikos (asm. archyvas)