Lietuva – autonominių automobilių, bepiločių orlaivių, povandeninių robotų ir išmaniųjų sekimo bei monitoringo sistemų lyderė. Kad ši vizija greičiau taptų tikrove, VILNIUS TECH universitetas kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU) bei tarptautiniais partneriais kuria autonominių sistemų kompetencijų centrą „ComARC“, kurį planuoja paversti mokslo, inovacijų bei technologijų bendradarbiavimo branduoliu regione.
 

Doc. dr. Artūras Medeišis, VILNIUS TECH universiteto Elektronikos fakulteto dekanas ir paskirtasis kompetencijų centro vadovas, sako, kad „ComARC“ (angl. Competence Centre for Autonomous, Remotely Operated, and Connected Systems) centre bus kuriamos, testuojamos ir tobulinamos autonominės, nuotoliniu būdu valdomos ir susietos oro, sausumos bei vandens sistemos, tokios, kaip dronai, savaeigės platformos, autonominiai kateriai ir pan. 
 

„Pirmajame tokio pobūdžio kompetencijų centre Lietuvoje mūsų universiteto ir KTU įvairių padalinių kolegos mokslininkai sutelks skirtingų sričių žinias ir technologines kompetencijas, kad galėtų kurti pažangius autonominio transporto sprendimus - nuo medžiagų iki pilnų sistemų“, – teigia jis.
 

Šiuo metu centras yra kūrimo stadijoje, idėjos sumanytojai laukia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo dėl galimo kofinansavimo. 

Kompetencijų centrą VILNIUS TECH ir KTU kuria bendradarbiaudami su vienu stipriausių Europos taikomųjų tyrimų institutų – Vokietijos Fraunhofer FKIE. Taip pat jau mezgami darbiniai ryšiai su Ukrainos Kijevo Politechnikos institutu. Pasak dekano, tikimasi užmegzti ir daugiau partnerysčių su užsienio mokslinių tyrimų institucijomis, bet ypač daug dėmesio bus skiriama bendradarbiavimui su Lietuvos pramone ir viešojo sektoriaus organizacijomis, kad sukurti Lietuvoje efektyvią ir dinamišką autonominių sistemų mokslo ir verslo ekosistemą.

„Planuojame, kad „ComARC“ taps platforma, kurioje bus vykdoma pasaulinio lygio mokslinė tiriamoji veikla, kuriamos pažangiausios autonominių transporto priemonių technologijos ir diegiami praktiniai sprendimai. Didelę naudą ši erdvė teiks pramonės įmonėms – jos galės tirti, testuoti ir tobulinti savo kuriamas technologijas bei gaminius specialiai tam skirtoje, centre įrengtoje smėliadėžės (angl. Sandbox) aplinkoje. Ši smėliadėžė leistų išbandyti bet kokią autonominę transporto priemonę, nuo bepiločių orlaivių realiomis sąlygomis, naudojant „mobilaus aerodromo“ sprendimą, iki povandeninių dronų specializuotame giliavandeniame baseine, statomame Klaipėdoje, VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos bazėje“, – sako vienas iš idėjos autorių.
 

Centro tikslas – sutelkti Lietuvos mokslo ir technologijų kompetencijas ir jas sujungti su tarptautine partnerių patirtimi. Kitos svarbios kompetencijos, kurioms irgi bus skiriamas dėmesys, yra autonominių technologijų reguliavimo, standartizavimo, ir netgi etiniai klausimai, kurie tampa ypač svarbūs, kai autonominių sistemų valdymas yra perduodamas dirbtinio intelekto agentams.
 

„Siekiame, kad Lietuva būtų tarp šios srities lyderių, būtina telkti tiek vietos, tiek tarptautinius pajėgumus ir žvelgti į visus šiuos klausimus sistemiškai, atsižvelgiant į kylančius geopolitinius iššūkius. Kuriamas centras veiks kaip tiltas ir fasilitatorius tarp mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus – tai bus ne tik žinių platforma, bet ir reali erdvė kurti ir taikyti naujausias technologijas bei jas komercializuoti“, – centro reikšmę pabrėžia idėjos bendraautorius, KTU Aviacijos specialistų mokymo centro atsakingasis vadovas dr. Andrius Vilkauskas.

Kurs pridėtinę vertę
 

Pasak mokslininko, šiuolaikinės technologijos vystosi taip sparčiai, kad per artimiausią dešimtmetį autonominiai automobiliai, bepiločiai orlaiviai ar robotizuotos sistemos taps neatsiejama mūsų kasdienybės ir verslo dalimi.
 

„Tokie sprendimai palengvins buitį, transformuos logistikos, gamybos ir viešųjų paslaugų sektorius, padės optimizuoti procesus, sumažinti sąnaudas ir padidinti operacijų efektyvumą – nuo savarankiškai važinėjančių transporto priemonių miestuose iki bepiločių orlaivių, galinčių skubiai pristatyti gyvybiškai svarbius vaistus ar atlikti realaus laiko stebėsenos užduotis, kas, beje, jau daroma ir šiandien“, – pasakoja A. Medeišis.
 

„Lietuvos mokslininkai jau ne pirmus metus plėtoja autonominio transporto ir susijusias technologijas, tokias kaip dirbtinio intelekto sprendimai ar aplinkos suvokimo ir valdymo algoritmai. Jau turime ir sėkmingo bendradarbiavimo su pramone pavyzdžių“, – papildo  doc. dr. Viktor Skrickij, VILNIUS TECH Vyriausiasis mokslo darbuotojas ir vienas iš ComARC idėjos vystytojų.
 

Planuojama, kad kompetencijų centras generuos aukštos pridėtinės vertės inovacijas tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.
 

„Jei norime, kad Lietuva būtų tarp šios srities lyderių, mums būtina telkti šalies mokslo ir technologijų kompetencijas. Mūsų ekspertinės žinios ir pagalba bus naudinga šalies pramonei ir valstybės institucijoms, įskaitant Lietuvos kariuomenę, nes šias technologijas galima pritaikyti ir komercijai ar visuomeninėms reikmėms, ir šalies gynybai“, – toliau centro svarbą akcentuoja A. Medeišis.
 

Dekano teigimu, centro poreikį Lietuvoje ir jo didelį nacionalinį ir tarptautinį potencialą lemia keli veiksniai. Pirma – vis sparčiau augantis autonominių sprendimų poreikis. Antra, „ComARC“ orientuosis į specifines technologines nišas, kurios iki šiol dažnai likdavo už pagrindinių tyrimų laukų ribų. Tai ne tik autonominės sausumos transporto priemonės, bet ir oro bei vandens platformos, taip pat susietų spiečių (angl. Swarms) technologijos, taip pat, platus sisteminis požiūris ne tik į technologinius, bet ir susietus reguliacinius ir etinius aspektus. Galiausiai, centro poreikis tiesiogiai siejasi ir su šiandienos geopolitiniais iššūkiais.
 

„Keičiantis saugumo situacijai regione, būtini patikimi, aukštą brandos lygį pasiekiantys autonominės gynybos sprendimai. Jie leis Lietuvai stiprinti savo technologinį suverenitetą, ir tapti patikimu partneriu tarptautiniuose gynybos bendradarbiavimo projektuose“, – pabrėžia A. Medeišis.
 

Be to, tikimasi, kad „ComARC“ padės kurti naujas darbo vietas ir pritraukti daugiau naujų investicijų į aukštąsias technologijas.

Kieno rankose ateitis? 
 

Kalbėdamas apie Lietuvos verslo galimybes šiame sektoriuje, A. Medeišis atkreipia dėmesį, kad šalis jau turi stiprų pagrindą: „Turime ne tik startuolių, bet ir brandžių įmonių, kurios gamina puikius dronus, eksperimentuoja su savaeigėmis transporto priemonėmis. Išskirčiau du ypač įdomius artimiausiu laikotarpiu vystymo vektorius – „paskutinės mylios“ logistikos sprendimus, kuriuose būtų naudojami autonominiai dronai, ir jūrinių technologijų inovacijas, kurios gimsta bendradarbiaujant su Klaipėdos regiono pramone.“
 

Kalbinti mokslininkai sutaria, kad daugiausia potencialo slypi taikomojo dirbtinio intelekto, pažangios elektronikos, sensorikos bei programine įranga valdomų (angl. Software-Defined) transporto priemonių srityse – jose Lietuva jau yra sukaupusi mokslinių tyrimų patirties ir pasiekusi pirmųjų sėkmingų rezultatų.
 

Paklaustas, kokių kompetencijų šiandien labiausiai trūksta, kad Lietuva galėtų tapti autonominių sistemų lydere, A. Medeišis akcentuoja specialistų, turinčių gebėjimų skirtingose disciplinose, poreikį.
 

„Mums reikia daugiau dirbtinio intelekto, mechatronikos ir elektronikos inžinierių, programuotojų, taip pat – kibernetinio saugumo ekspertų. Dabar ir artimiausioje ateityje geidžiamiausi darbo rinkoje bus inžinieriai bei projektų vadovai ir verslumo kompetencijų turintys lyderiai, kurie geba atskirų mokslo sričių žinias sujungti ir panaudoti veikiančioms inovacijoms kurti. Tik iš tokių talentų suburtos tarpdisciplininės komandos padės Lietuvai generuoti pasaulinio lygio sprendimus“, – įsitikinęs jis.


Straipsnio autorius: Agnė Jašinskienė
Šaltinis: vz.lt